Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-04-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-1054-1053/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-04-22
Bylos Nr.
A15.-1054-1053/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00695-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė (pirm.)
Pažeidėjas
J. S.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-1054-1053/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00695-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. balandžio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. 2021 m. vasario 9 d., apie 23.56 val., Vilniuje, Kalvarijų g. 131, vairuodamas automobilį „Land Rover“, v/n. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas buvo neatsargus, atsitrenkė į pastato langą ir sieną, ir juos apgadinęs, pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus išvažiavo. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Eismo įvykio metu padaryta žala didesnė nei 15 bazinių nuobaudos dydžių. Šiais veiksmais padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu J. S. parodė, kad jis nusižengimą padarė nepiktybiškai, nepastebėjo tuo metu, kad padarė žalą stiklui. Sužinojo tai tik po dviejų savaičių iš tyrėjo, kuris papasakojo ir parodė filmuotą medžiagą. Tame vaizdo įraše matosi, kas nutiko: buvo bordiūras, važiavo su džipu, mašina aukšta. Jis pakilo su mašina ir nusileido, ir tuo momentu matosi vaizdo įraše, kad jis atsirėmė į stiklą, po to pavažiavo į priekį. Bet jis nejautė, kad atsirėmė į stiklą, dūžių negirdėjo. Jis išlipo, pažiūrėjo į mašiną, jo automobiliui nieko nebuvo, nieko nesimatė, nes ten tamsu, ir stiklų nesimatė, jie nepabyrėjo, net ir nuotraukoje stiklas tik įtrūkęs. Jei būtų piktybiškai taip pasielgęs, jis būtų sėdęs į mašiną ir išvažiavęs, bet jis dar nuėjo į bankomatą, nusiėmė pinigus ir grįžo. Tyrėjas sako, kad jis iš karto pardavė mašiną, bet jis dar sausio 22 d. rašė per „WhatsApp“ draugui, ar gali padėti parduoti jo mašina, taigi jis jau prieš tai apie dvi savaites bandė parduoti mašiną, ne piktybiškai po incidento pardavė. Jis turi 2 mažus sūnus, vienas eina į darželį, kiekvieną rytą jis jį veža ir pasiima iš darželio. Niekada nėra buvęs tokioje situacijoje, negeria alkoholio, išgėręs nevairuoja, jokių prieš tai nėra turėjęs atvejų, kai atėmė teises, labai nenori prarasti teisių. Sutinka atlyginti visą padarytą žalą. Jis ne piktybiškai pasitraukė ir tikisi, kad neatims teisių, nes jos jam labai svarbios, reikalinga mašina ir kitais gyvenimiškais reikalais.

J. S. savo 2021 m. vasario 25 d. paaiškinime nurodė, kad 2021 m. vasario 9 d. apie 21.30 val. vairavo jam priklausantį automobilį „Land Rover“ (duomenys neskelbtini). Atvyko į Kalvarijų g. 131 prie bankomato. Važiuodamas atbulas pajuto, kaip dabar supranta ir tada išlipęs suprato, kad prie žemės ribotuvas. Nepagalvojo, kad atsitrenkė į kažką kitą, negu ribotuvas. Išlipęs pasižiūrėjo, kad ant žemės ribotuvas nebuvo apgadintas ar kaip nors išplėštas iš savo vietos. Pažvelgęs už automobilio jokių sugadinimų nepamatė ir nesitikėjo pamatyti, nes nepajuto jokio smūgio į jokį objektą ir išlipęs, ir niekur kitur neatsirėmė, išskyrus ribotuvą, nes automobilio užpakalinė dalis pašoko. Apie apgadintą stiklą ir sieną sužinojo tik apklausos metu. Kadangi automobilis buvo skirtas pardavimui, pardavė jį pagal skelbimą patyręs nuostolius (b. l. 16).

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos esminės administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1-2).

Žemesnės instancijos teismas

Tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio duomenimis, 2021 m. vasario 9 d. vyriaus. patrulis M. U. dirbdamas kartu su vyriaus. patruliu A. D. apie 09.41 val. pagal Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojo nurodymą nuvyko į eismo įvykio vietą Vilniuje, Kalvarijų g. 131. Nurodytoje vietoje rado apgadintą pastatą ir jo langą, kurį rado apsauginis / ūkio skyriaus vadovo pavaduotojas A. V., gim. (duomenys neskelbtini)m.. Paaiškino, kad vakar vakare, t. y. 2021 m. vasario 8 d. apgadinimo dar nebuvo, o grįžus prie pastato 2021 m. vasario 9 d. 09:30 val. rado jį apgadintą. Kas galėjo apgadinti automobilį jis nežino, liudytojų, mačiusių eismo įvykį nebuvo, tačiau eismo įvykio vietoje vaizdo įrašymo kameros yra, peržiūrėjus jas paaiškėjo, kad pastatą apgadino „Land Rover“ v/n (duomenys neskelbtini) (b. l. 3).

Eismo įvykio vietos schema (b. l. 4) papildoma informacija apie eismo įvykį (b. l. 5).

A. V. 2021 m. vasario 9 d. rašytinio paaiškinimo duomenimis, 2021 m. vasario 8 d. administracinis pastatas adresu Kalvarijų g. 131, Vilniuje, buvo be pažeidimų. 2021 m. vasario 9 d. atvykęs į darbą pastebėjo, kad išdaužtas stiklas nuo Kalvarijų g. Peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašą pastebėjo, kad į pastato sieną 2021 m. vasario 8 d. 23.56 įvažiavo automobilis v/n (duomenys neskelbtini) baltos spalvos. Vairuotojas išlipo iš automobilio, apžiūrėjo įvykio vietą, išėjo į automobilį ir išvažiavo. Įvykis yra įrašytas vaizdo kameromis (b. l. 6).

Nuotrauka iš eismo įvykio vietos bei transporto priemonės nuotrauka (b. l. 7-8).

VĮ „Regitra“ duomenimis, J. S. buvo automobilio „Land Rover“ savininkas- valdytojas iki 2021 m. vasario 15 d., dabar automobilio savininkas – valdytojas yra MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 10).

Tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio tyrimo duomenimis, atliekant eismo įvykio tyrimą, ieškant pasišalinusio iš eismo įvykio vietos automobilio „Land Rover“ v/n (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jis parduotas ir suremontuotas kito šeimininko. Nuotrauka prieš remontą A. S. išsaugojo ir atsiuntė, pridėta prie medžiagos. Nauji v/n – (duomenys neskelbtini) (b. l. 17).

Vaizdo įrašas, kuriame matosi, jog automobilis atbulas važiuoja gana dideliu greičiu, peršoką guminį parkavimosi bortelį ir atsitrenkia į pastatą. Vairuotojas pavažiuoja į priekį, toliau nuo sienos, tačiau minimas parkavimosi bortelis vis dar yra vidinėje, o ne išorinėje ratų pusėje. Matyti, kaip vairuotojas išlipa iš automobilio, nueina tiesiai prie automobilio galo, apžiūri, apsisuka ir išeina (b. l. 19).

Pateiktos sąskaitos faktūros, bendra žalos suma be PVM – 969,53 Eur (b. l. 18).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas pripažįsta, kad J. S. sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino pastato langą ir sieną. Tai patvirtina jo paties prisipažinimas, byloje esančios fotonuotraukos, vaizdinė medžiaga, pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei A. V. paaiškinimas. Tokiais savo veiksmais J. S. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje (kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai).

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas taip pat sprendžia, kad J. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimus. KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

J. S. teigė apie padarytą nusižengimą sužinojęs tik apklausos metu. Nurodė, kad važiuodamas atbulas pajuto, kad atsitrenkė į kažką, automobilis pašoko. Išlipęs pasižiūrėjo, kad pervažiavo parkavimo bortelį, jis nebuvo apgadintas. Todėl pagalvojo, kad žalos nepadarė. Tačiau iš vaizdo įrašo matyti, jog asmuo išlipęs iš automobilio eina tiesiai prie savo automobilio galo ir apžiūrinėja būtent savo automobilio galą, o ne maždaug viduryje automobilio likusį guminį parkavimosi bortelį. Taigi J. S. suprato, kad automobilis galėjo atsitrenkti į kitą objektą. Sutiktina, kad vaido įraše matyti, jog asmuo į sieną nepažiūri, tačiau pajutęs smūgį, suprasdamas, kad automobilis galėjo kažką kliudyti, net matydamas, kad ant jo automobilio nėra aiškių apgadinimo pėdsakų, jis turėjo pareigą rūpintis ne tik savo turtu ir įsitikinti, ar kitas, galimai kliudytas objektas taip pat yra sveikas. Nors buvo tamsu, tačiau automobilio šviesos buvo įjungtos, apšviesta gatvė, aikštelė. Taip pat iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilis važiuoja pakankamai dideliu greičiu, taip, kad net peršoka parkavimo bortelį. Taigi J. S. negalėjo nesuprasti, kad peršokdamas šį bortelį, kuris ir yra skirtas tam, kad automobilis neviršytų jam skirtos parkavimo vietos, apsaugotų šalimais esantį turtą, gali atsitrenkti į už jo esančią sieną ir langą. Tai ir patvirtina tai, kad jis išlipęs apžiūrėjo savo automobilio galą, t. y. suprato kad galėjo kažką kliudyti. Taigi teismas konstatuoja, kad J. S. pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET. Bylos duomenimis eismo įvykio metu padaryta 969,53 Eur (be PVM), ši suma viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (vienas dydis – 50 Eur). Šiais savo veiksmais J. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje (pasitraukimas iš eismo įvykio, kai žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (vienas dydis – 50 Eur).

Skirdamas administracines nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį (kelia pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei). J. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo – kad pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius J. S. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, prieš tai du kartus baustas administracine tvarka, nes vairavo automobilį, kuris pritaikytas eismui kairiąja kelio puse ir kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, bei už greičio viršijimą, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis neteistas. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad J. S. skirtinos minimalios ANK 417 straipsnio 7 dalies ir ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas baudos.

Už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nuo 1 iki 3 metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Skirti teisės vairuoti atėmimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, spręsdamas dėl teisės vairuoti atėmimo teismas įvertina nusižengimo pavojingumą, jo padarymo motyvus, pasekmes, asmens, traukiamo atsakomybėn, asmenybę. Įvertinęs tai, kad J. S. anksčiau tik porą kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nėra nustatyta šiurkščių pažeidimų, neteistas, augina du mažamečius vaikus, neginčijo kaltės dėl eismo įvykio, žalos dydžio, įsipareigojo padarytą žalą atlyginti, teismas mano, kad netikslinga atimti teisę vairuoti, tam kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

J. S. tuo pačiu metu padarė kelis nusižengimus, galutinė nuobauda jam skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

J. S. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam 10 eurų baudą.

J. S. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam 1100 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, J. S. paskirti galutinę administracinę nuobaudą - 1100 eurų baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21128339740 ir įmokos kodą - 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė