Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-03-21 · Civilinė byla Nr. e2YT-3551-1025/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-21
Bylos Nr.
e2YT-3551-1025/2018
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00187-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Matulevičienė
Pareiškėjas
A. J.
Suinteresuotas asmuo
J. M., A. J.
Civilinė byla Nr. e2YT-3551-1025/2018Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00187-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.5; 3.4.5.2; 3.2.3.2.; 3.2.6.1
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 21 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys J. M., A. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas teismui pateikė patikslintą pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą - kad pareiškėjas, A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės B. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas. Nurodė, jog jo sutuoktinė B. J. mirė (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai 2009-12-21 buvo sudarę bendrąjį sutuoktinių testamentą, tačiau po sutuoktinės mirties dėl palikimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Dėl šios aplinkybės būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Nekilnojamas turtas buvo įgytas santuokos metu ir naudojamas bendrai šeimos poreikiams tenkinti. Pareiškėjas po sutuoktinės mirties toliau naudojosi turtu ir juo rūpinosi bei prižiūrėjo ir laikė save šio turto savininku. Tokiais veiksmais pareiškėjas po sutuoktinės mirties likusį turtą paveldėjo faktiniu valdymu.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys J. M., A. J. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimus, nurodė, kad su pareiškimo reikalavimais sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p.). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad B. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2017-10-03. A. J. ir B. J. santuoką buvo sudarę 1967-09-16.

B. J. ir A. J. 2009-12-21 buvo sudarę bendrą sutuoktinių testamentą Iš 2018-01-30 Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro liudijimo, notarinio registro Nr. NB2-320, matyti, kad po B. J. mirties (mirė 2017-10-03) nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiosios įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė. Paveldėjimo byla notaro biure nėra užvesta. Palikimui priimti po B. J. mirties yra praleistas įstatymų nustatytas terminas. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti A. J. vardu, o B. J. vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, jog A. J. mokėjo įmokas už komunalines paslaugas (elektros energiją, komunalines atliekas ir kt.) butui adresu (duomenys neskelbtini).

Remiantis įrodymų visuma nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje yra sąlygos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 str. 2 d.). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 str. 1 d.), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas A. J., būdamas paveldėtoju pagal įstatymą po savo sutuoktinės B. J. mirties įstatymo nustatytu terminu, nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, suinteresuotų asmenų atsiliepimai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas po sutuoktinės mirties savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą, nes jis toliau rūpinosi kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo visus mokesčius. Taigi pareiškėjas tokiais savo veiksmais išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo valdyti ir naudoti po sutuoktinės mirties likusį ir jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei laikė save to turto savininku. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad A. J. iš karto po sutuoktinės mirties faktiškai pradėdamas valdyti sutuoktinei B. J. priklausantį turtą, priėmė savo B. J. palikimą (CK 5.50 str. 2 d., CPK 178 str.), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.,445 str.).

Pareiškėjas įrodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jam sukels teisines pasekmes (CPK 444 str. 1 d.). Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip pagrįstas tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.,445 str.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas, A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės B. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Asta Matulevičienė