Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Dalyvaujant pareiškėjai Z. K.,

Suinteresuotiems asmenims S. V., A. N., D. G., R. M., A. V.

Teismo posėdžio metu išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjos Z. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. V., A. N., D. G., R. M., A. V. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos tėvas S. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko įvairus nekilnojamasis turtas, tačiau jo sutuoktinė S. V. pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir mirė (duomenys neskelbtini). Nors S.V. pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, ji po sutuoktinio likusį palikimą priėmė faktiniu valdymu, t. y. gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius už elektrą, šiukšles, žemės mokestį, tvarkė aplinką ir remontavo namą. Po motinos S.V. mirties ji kreipėsi dėl palikimo priėmimo pas notarą ir notaras ją informavo, kad nėra priimtas palikimas po tėvo mirties. Kreipėsi į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, nes tada galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra S. V. ir S. V. dukra ( b.l. 9 ). S. V. , a.k. (duomenys neskelbtini) mire (duomenys neskelbtini), S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) ( b.l. 15-16 ). Iš notarės pažymos ( b.l.22) matyti, kad po S. V. mirties dėl palikimo priėmimo pas notarą niekas nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, po S. V. mirties dėl palikimo priėmimo kreipėsi Z. K., paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Iš bylos dokumentų ( b.l. 19-21 ) matyti, kad S. V. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tai, kad palikėjas S.V. būtų sudaręs testamentą nėra, todėl turtas paveldėtinas pagal įstatymą.

Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu ( CK 5.3 str. ). Palikimas – tai mirusiam fiziniam asmeniui priklausęs turtas jo mirties momentu, t.y. materialūs daiktai ir nematerialūs dalykai ( CK 5.1 str.). Paveldėjimas yra galimas pagal įstatymą ir pagal testamentą ( CK 5.2 str.). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, o palikimas gali būti priimamas dviem būdais: 1) kai įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ir 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str.). Taigi, tiek vienu tiek kitu palikimo priėmimo būdu turi būti aiškiai išreikšta įpėdinio valia priimti palikimą ir tai gali būti tik aktyviais įpėdinio veiksmais. Asmens valią dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo gali lemti įvairios priežastys, asmens ūkiniai, buitiniai ir kiti interesai. Savo esme palikimo priėmimas ar nepriėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius . Taigi palikimo priėmimas ar atsisakymas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sąmoningai siekiama tam tikro teisinio rezultato. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreikšta tam tikra įstatyme nustatyta forma ir tvarka.

Kaip jau minėta, palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Kaip jau minėta pagal CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą .

Šioje byloje nustatyta, kad po palikėjo S.V. mirties įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo pas notarą kreiptasi nebuvo.

Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to bylose dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra pagrindas daryti išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes atsiranda pagrindas patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet galima juos ir atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams . Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėjos suinteresuotų asmenų paaiškinimų teismo posėdžio metu , rašytinių bylos įrodymų matyti, kad iš karto palikėjo S.V. mirties jo sutuoktinė S.V. atliko faktinius palikimo priėmimo veiksmus, t. y. liko gyventi name, jį tvarkė, remontavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, naudojosi pasodybiniu sklypu. Šie veiksmai buvo pradėti atlikti nepraleidus termino palikimui priimti. Savo aktyvius palikimo priėmimo veiksmus S.V. tęsė ir toliau iki pat savo mirties . Būdama įsitikinusi , kad sutuoktinio vardu registruotu turtu ji naudojasi teisėtai kaip turto savininkė ir nesant pretenzijų į palikimą iš kitų asmenų pusės, S.V. dėl palikimo priėmimo pas notarą nesikreipė . CK 5.50 str. 1 d. draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, tai įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Tokiu būdu byloje surinktų rašytinių įrodymų ir pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimų, rašytinių įrodymų ( b.l. 5-22, 37-41) visuma, įvertinus S.V. faktinius veiksmus ir jų pobūdį, elgesio nuoseklumą, aktyvumą, tai , kad S.V. su paveldėtinu turtu elgėsi kaip paveldimo turto savininkė ir tai truko ilgą laiką ( nuo (duomenys neskelbtini)), pretenzijų niekas nereiškia, darytina išvada, kad S. V. po savo sutuoktinio S. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiniu valdymu, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 str., 270, 448 straipsniais teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Tikslu įteisinti paveldėjimo teisinius santykius ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) motina S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą nuosavybės teise ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.