Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-01-03 · Civilinė byla Nr. 2S-46-232/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-03
Bylos Nr.
2S-46-232/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-00540-2009-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Ieškovas
AB „Rytų skirstomieji tinklai“
Atsakovas
I. B.
Kategorijos
  • 119.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-46-232/2011Teisminio proceso Nr.2-01-3-00540-2009-6Procesinio sprendimo kategorija 119.5.; 122.3.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto AB „Lesto“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (dabar AB „Lesto“) ieškinį atsakovei I. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas AB Rytų skirstomieji tinklai (dabar AB „Lesto“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovės I. B. 3 227,63 Lt skolos už suvartotą elektros energiją, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad jis nuo 1998 m. tiekė elektros energiją atsakovei I. B. nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui, esančiam k., Maišiagaloje, Vilniaus r. 2003-02-24 šiam gyvenamajam namui buvo atjungtas elektros energijos tiekimas ir užfiksuoti elektros energijos skaitiklio rodmenys – 12147 kWh. Patikrinus atsakovės mokėjimus už suvartotą elektros energiją paaiškėjo, kad paskutinį kartą atsakovė mokėjo 2005-04-09 ir už laikotarpį nuo 1998-04-02 iki 2003-02-24 susidarė 4124,39 Lt įsiskolinimas už 11147 kWh. Nors rašytinė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis su atsakove sudaryta nebuvo, tačiau vadovaujantis Ūkio ministro 2005-10-17 įsakymu Nr. 4-350, 45.1 p., CK 6.2 str., elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą privalėjo inicijuoti atsakovė, tokios sutarties nebuvimas nepanaikina atsakovės prievolės atsiskaityti už suvartotą elektros energiją.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog ieškovas neįspėjo atsakovės apie elektros energijos tiekimo nutraukimą. Nėra duomenų apie skaitiklio rodmenis, kai ieškovas 2003-02-24 atjungė elektros energijos tiekimą atsakovės gyvenamajame name. Ieškovas nepakvietė dalyvauti atsakovės nurašant skaitiklio rodmenis, o ieškovo darbuotojai galėjo turėti suintersuotumą užfiksuoti didesnius duomenis. Skaičiuodamas skolą ieškovas taikė per didelį tarifą. Atsakovė yra vartotoja - silpnesnioji šalis, todėl turi būti ginami jos interesai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-04-18 nutartimi (b.l. 146) ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovei I. B. dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtą, kadangi į teismo posėdį ieškovas, kuriam apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta, neatvyko. Teismas konstatavo, jog apie posėdžio laiką ir vietą ieškovui pranešta tinamai, byloje duomenų apie ieškovo neatvykimo priežastis nėra, atsakovė neprašė priimti sprendimo už akių, todėl teismas vadovaudamasis LR CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p., 297-298 str., paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtą.

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė atskirąjį skundą (b.l. 149-150), kuriuo prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-04-18 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog ieškovas teismo šaukimu buvo informuotas apie 2011-04-18 įvyksiantį parengiamąjį teismo posėdį. Tačiau tą pačią dieną 2011-04-18 9.00 val Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr.1-229-498/2011, kur AB „Lesto“ yra ieškovas ir jos atstovas taip pat yra M. Ž., kaip ir nagrinėjamojoje byloje. Kadangi baudžiamosios bylos nagrinėjimas užsitęsė, ieškovo atstovas informavo apie tokią situaciją teisėjos sekretorę, paaiškino sekretorei, kad užsitęsė baudžiamosios bylos nagrinėjimas ir kad negalės atvykti į parengiamąjį posėdį, paprašė, kad sekretorė perduotų teisėjai ieškovo atstovo prašymą atidėti parengiamąjį posėdį. Todėl ieškovo teigimu nepagrįsti teismo argumentai, kad byloje duomenų apie ieškovo neatvykimo priežastis nėra.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (LR CPK 338 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (dabar AB „Lesto“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. B. dėl skolos priteisimo. A. I. B. atsiliepimu su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Teismas 2011-04-18 paskyrė parengiamąjį posėdį, apie kurį ieškovas buvo informuotas pasirašytinai, įteikiant teismo šaukimą (b.l. 143). Nurodytą dieną į parengiamąjį teismo posėdį atvyko atsakovė, ieškovas neatvyko. Byloje nėra duomenų, kad teismas iki posėdžio pradžios būtų gavęs iš ieškovo prašymą dėl parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo, neatvykimo priežastys nebuvo žinomos.

Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Vadovaujantis CPK 230 straipsnio 4 dalimi parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmojoje instancijoje taisykles. Pagal CPK 246 str. 1 d. nuostatą bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių, o kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Taigi įstatymas nustato, jog tuo atveju, kai ieškovas ar jo atstovas, kuriems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvyksta į teismo posėdį, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą tik esant dviem sąlygoms: 1) ieškovas ar jo atstovas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir neatvykimą pateisinančius dokumentus pateikia iki teismo posėdžio, į kurį neturi galimybių atvykti, pradžios; 2) teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Todėl pagrindiniai principai, leidžiantys šaliai išvengti neigiamų procesinių teisinių pasekmių, jai neatvykus į teismo posėdį, yra pareiga laiku informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje bei įrodyti, kad neatvykimo priežastys yra svarbios (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad šaliai iš viso neinformavus teismo apie neatvykimo priežastis, teismas neturi nei galimybės, nei įstatyminės pareigos svarstyti klausimą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2006). Jeigu asmeniui pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, tai klausimas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo gali būti svarstomas, kai asmuo iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius neatvykimą, prašo bylos nagrinėjimą atidėti ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011).

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantui apie 2011 m. balandžio 18 d. vyksiantį teismo posėdį buvo pranešta 2011 m. kovo 15 d., t.y. ieškovas buvo tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b.l. 143). Atsirajame skunde ieškovas nurodė, jog parengiamojo posėdžio dieną apie 9.55 val. telefonu informavo teismą, jog dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje negalės, kadangi užsitęsė Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme baudžiamosios bylos Nr.1-229-498/2011 nagrinėjimas, paprašė atidėti teismo posėdį. Byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovas iki teismo posėdžio pradžios būtų pateikęs prašymą atidėti posėdį ir dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą. Pagal LR CPK 11 str. 1 dalį, procesiniai dokumentai tame tarpe ir prašymai atidėti teismo posėdį, teismui turi būti pateikti raštu. Minėtų įrodymų byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimą teismo neinformavo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės svarstyti ir spręsti, ar jo neatvykimo priežastys yra svarbios.

Kaip minėta ieškovas apie 2011 m. balandžio 18 d. 10 val. parengiamąjį teismo posėdį pasirašytai informuotas 2011-03-15. Apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą 2011 m. balandžio 18 d. 9 val. teismo posėdyje ieškovas informuotas 2011-04-01, taigi jam buvo žinoma, kad vieną dieną nagrinėjamos dvi bylos vos vienos valandos skirtumu. Ieškovas yra juridinis asmuo turintis ne vieną darbuotoją kvalifikuotą teisininką ir buvo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko nagrinėjamoje byloje, todėl turėjo visas galimybes ir pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu atstovavimu abiejuose teismų posėdžiuose iš anksto. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui tinkamai pranešus ieškovui apie teismo posėdį, nesant ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant ar atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių, nepateikus dokumentų, pateisinančių ieškovo neatvykimą, o atsakovei neprašius priimti sprendimo už akių, pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo teisę ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, o apelianto skundo motyvai nesudaro teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti arba pakeisti (LR CPK 329, 338 str.).

Teismas pažymi, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka (CPK 297 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teisėja

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Liuda Uckienė