Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Tomai Ivoškutei, dalyvaujant ieškovei I. G., jos atstovei advokatei Kristinai Grigaliūnienei, institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Pavelui Šegurovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

- Atsakovas bendrauja su dukromis T. G. ir G. G. antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, paimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir grąžindamas dukras į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val.;

- Atsakovas bendrauja su dukromis T. G. ir G. G. Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.), paimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 10.00 val. ir grąžindamas dukras į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20.00 val.;

- Atsakovas bendrauja su dukromis T. G. ir G. G., Šv. Velykų pirmąją dieną, paimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmos dienos 10.00 val. ir grąžindamas dukras į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.;

- Atsakovas bendrauja su dukromis T. G. ir G. G. vieną mėnesį dukrų vasaros atostogų laikotarpiu. Šis atsakovo bendravimo su dukromis laikas gali būti skaidomas dalimis. Apie suplanuotą savo su dukromis atostogų laiką atsakovas informuoja ieškovę likus ne vėliau kaip 1 (vienam) mėnesiui iki numatomos atsakovo bendravimo su dukromis atostogų metu pradžios. Atsakovas paima dukras iš jų gyvenamosios vietos pirmosios bendravimo atostogų metu dienos 10.00 val. ir grąžina dukras į jų gyvenamąją vietą paskutinės bendravimo atostogų metu dienos 20.00 val.;

- Atsakovas su dukromis į užsienį gali vykti tik ieškovės sutikimu.

7. Padalinti ieškovės I. G. ir atsakovo A. G. santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą taip:

- Transporto priemonę VW PASSAT, VIN (duomenys neskelbtini) – 2 710 Eur vertės;

- Transporto priemonę BMW 5ER REIHE, VIN (duomenys neskelbtini) – 4 580 Eur vertės.

Iš viso ieškovės I. G. asmeninėn nuosavybėn perduoti turto už 7 290,00 Eur.

- Transporto priemonę MERCEDES BENZ C 270, VIN (duomenys neskelbtini) – 2 390 Eur vertės;

- Transporto priemonę MERCEDES 412 VIN (duomenys neskelbtini) – 1 180 Eur vertės;

- Transporto priemonę MERCEDES BENZ 313 CDI, VIN (duomenys neskelbtini) -11 450 Eur vertės;

- Transporto priemonę MERCEDES BENZ SPRINTER, VIN (duomenys neskelbtini) – 16 460 Eur vertės;

- Transporto priemonę MERCEDES BENZ SPRINTER, VIN (duomenys neskelbtini) – 7 290 Eur vertės;

- Transporto priemonę MERCEDES BENZ SPRINTER, VIN (duomenys neskelbtini) – 8 070 Eur vertės;

- Transporto priemonę VW GOLF, VIN (duomenys neskelbtini) - 660 Eur vertės;

- Transporto priemonę VW GOLF, VIN (duomenys neskelbtini) – 1 520 Eur vertės.

Iš viso atsakovo A. G. asmeninėn nuosavybėn perduoti turto už 49 020 Eur.

7.3. Ieškovė I. G. sutinka, kad dalijant šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą būtų nukrypta nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir kompensacijos iš atsakovo A. G. už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį nereikalauja.

8. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas į teismo posėdį atvyko, pradėjus nagrinėti bylą, jis sutiko, kad santuoka būtų nutraukta bendru sutikimu, ir būtų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Dėl to šalims buvo sudaryta galimybė pateikti teismui pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir buvo paskelbta pertrauka, tačiau po paskelbtos pertraukos į teismo posėdį atsakovas nebegrįžo, paruoštos sutarties projekto nepasirašė. Teismas tęsė bylos nagrinėjimą, nedalyvaujant atsakovui ir nagrinėjo bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Atsakovas yra pateikęs atsiliepimą, kuriame nurodė, kad savo kaltę santuokoje pripažįsta tik iš dalies. Sutinka, kad dėl susidariusių sunkių finansinių ir verslo sąlygų karantino laikotarpiu santykiai šeimoje pablogėjo. Ieškovė dažnai nesistengdavo suprasti jo, keldavo nuolatinį nepasitenkinimą namuose, jis jausdavosi atstumtas, nesuprastas ir paliktas vienas spręsti visas problemas. Jam sunkiai sekėsi išgyventi nervinę įtampą pandemijos laikotarpiu, nes tuo metu smarkiai sumažėjo pajamos, verslas beveik sustojo, ieškovė dažnai priekaištaudavo dėl susidariusios situacijos šeimoje. Jis nervinę įtampą bandė mažinti vartodamas alkoholį. Stengiasi pataisyti šeimoje susiklosčiusią sunkią emocinę situaciją, nustojo vartoti alkoholį, lankosi pas psichologą, konsultuojasi su nervų ligų specialistais, rūpinasi vaikų ir šeimos išlaikymu. Sutinka, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Šiuo metu nepilnamečių dukrų poreikius galima patenkinti abiem tėvams teikiant po 150 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Sutinka su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka, tik prieštarauja dėl būtino ieškovės sutikimo gavimo, išvykstant į užsienį, taip pat pageidautų, kad jam būtų sudaryta galimybė bendrauti su dukromis telefonu ir elektroninėmis ryšio priemonėmis (Skype, Facebook, WhatsApp ir kt.) neribotą dienų skaičių per savaitę, atsižvelgiant į vaikų interesus, kiek tai netrukdys kasdienei vaikų veikslai, vaikams ir atsakovui priimtinu laiku. Mano, jog turi būti nustatyta, kad apie išvykimą į užsienį šalys privalo viena kitą informuoti ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki išvykimo. Jo vardu įgytos transporto priemonės po santuokos nutraukimo turėtų likti jam asmeninės nuosavybės teise, o ieškovės įgytos transporto priemonės bei visa įranga grožio paslaugoms teikti, liktų ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Sutinka, kad kompensacija nei jam, nei ieškovei nebūtų mokama. Nurodo, jog santuokos metu investavo į ieškovės asmeninį nekilnojamąjį turtą, pritaikė tinkamam gyvenimui.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas pateikė išvadą, kad šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Skyriuje 2021-01-26 gautas Šiaulių AVPK pranešimas, kad A. G. ne kartą grasino šeimos nariams, kad nusižudys, vaiko teisių pažeidimai nenustatyti. Šeimai atvejo vadyba netaikoma, socialinės paslaugos neteikiamos. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaikų interesus. Mano, kad ieškovė ir toliau sudarys sąlygas atsakovui maksimaliai bendrauti su dukromis ir tai nepažeis vaikų teisių ir teisėtų interesų. Nurodo, jog prašomas priteisti išlaikymo dydis yra pagrįstas ir atitinka vaikų poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad I. G. ir A. G. susituokė (duomenys neskelbtini). Gimimo liudijimai patvirtina, kad šalys yra T. G., gim. (duomenys neskelbtini), G. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

Dėl santuokos nutraukimo, esant kaltei

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką įstatyme nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 str. 1 d.). CK 3.60 straipsnio 2 dalis sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinių pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai visiškai nepriimtinas elgesys, atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.62 str. 1 d.).

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgtina į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo santuokinių pareigų nevykdymo: santuokinės neištikimybės, fizinio ir psichologinio smurto naudojimo ir piktnaudžiavimo alkoholiu. Atsakovas atsiliepime pripažino, kad nervinę įtampą bandė mažinti, vartodamas alkoholį, nurodė, kad ieškovė nesistengė jo suprasti, atsakovas jautėsi atstumtas.

Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato rašte nurodyta, kad 2017-05-28 namuose neblaivus (1,29 prom.) A. G. sumušė blaivią žmoną; 2021-01-15 užregistruotas I. G. pranešimas, kad tarp sutuoktinio A. G. (1,80 prom. girtumo laipsnis) ir jos įvyko žodinis konfliktas. Iš pateiktų rašytinių įrodymų (susirašinėjimų), nuotraukų matyti, kad atsakovas turėjo artimus ryšius su kita moterimi. Atsakovas tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikė (CPK 178 str.).

Įvertinus ieškovės paaiškinimus, rašytinius įrodymus, į tai, kad atsakovas neįrodė ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, teismas sprendžia, kad atsakovas tinkamai nevykdė sutuoktinio pareigų, buvo neištikimas savo sutuoktinei, piktnaudžiavo alkoholiu, naudojo prieš sutuoktinę fizinį smurtą, kas yra nesuderinama su sutuoktinio pareigomis, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2, 3 d.).

Ieškovei paliktina iki santuokos turėta pavardė – G., atsakovui – G. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės, konstatuotina, kad atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.). Nenustačius, kad šalims būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo ieškovei išlaikymo nereikalaujant, tarpusavio išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos

Ieškovė prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsižvelgdamas į vaikų interesus ir siekdamas užtikrinti vaikų teisę į jų gyvenimo saugumą ir stabilumą, išanalizavęs įrodymų visumą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė rūpinasi vaikais nuo jų gimimo, vaikai gyvena su ieškove, į tai, kad atsakovas sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, teismas sprendžia, kad nepilnamečių T. G., G. G. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaikų interesus, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina I. G. (CK 3.168, 3.169 str.).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

Tėvų dalyvavimas vaikų auklėjime yra būtinas, kad vaikas visapusiškai vystytųsi. CK 3.170 straipsnyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atsakovas dėl ieškovės pateiktos bendravimo tvarkos neprieštaravo, tik pageidavo, jog jam būtų sudaryta galimybė bendrauti su dukromis telefonu ir elektroninėmis ryšio priemonėmis (Skype, Facebook, WhatsApp ir kt.) neribotą dienų skaičių per savaitę, atsižvelgiant į vaikų interesus, kiek tai netrukdys kasdienei vaikų veiklai, vaikams ir atsakovui priimtinu laiku, taip pat mano, jog turi būti nustatyta, kad apie išvykimą į užsienį šalys privalo viena kitą informuoti ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki išvykimo, o ne gauti ieškovės sutikimą.

Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, atsakovo poziciją ir išvadą teikiančios institucijos atstovo nuomonę, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas dėl ieškovės pateiktos bendravimo tvarkos nustatymo iš esmės neprieštaravo, teismas sprendžia, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka šalių ir vaikų interesus, todėl tenkintina, bet pakeičiant sąlygą, jog apie ketinimą išvažiuoti su nepilnamečiu vaiku į užsienį, šalys privalo viena kitą informuoti iš anksto, ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki išvykimo, nenurodant ieškovės sutikimo, taip pat papildytina bendravimo tvarka, nurodant, kad atsakovas gali bendrauti su dukromis telefonu ir elektroninėmis ryšio priemonėmis (Skype, Facebook, WhatsApp ir kt.) neribotą dienų skaičių per savaitę, atsižvelgiant į vaikų interesus, kiek tai netrukdys kasdienei vaikų veiklai, vaikams ir atsakovui priimtinu laiku (CK 3.170 str., CPK 178, 185 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams

Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau vaiko interesams taikomas prioritetas (CK 3.3 str., 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, ir kt.).

Iš ieškovės pateikto vaikų poreikių paskaičiavimo, ieškovės ir atstovės paaiškinimo matyti, jog vaikų poreikiams per mėnesį reikia kiekvienam apie 480 Eur, nes perka maistą, drabužius ir avalynę, kadangi tokio amžiaus vaikai greitai auga, vaistus, mokslo, higienos priemones, taip pat kainuoja būsto išlaikymo dalis, reikalingi pinigai vaikų laisvalaikiui, odontologo paslaugoms. Dukra T. skaudžiai išgyvena dėl tėvų skyrybų, todėl lankosi pas psichologą, kurio konsultacijoms per mėnesį išleidžiama apie 100 – 150 Eur. Ieškovė šias aplinkybes grindžia savo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, kad dukroms už stovyklą yra sumokėjusi 420 Eur, į kurią vaikai vasarą ketina vykti. Atsakovas teigia, jog vieno vaiko poreikiams patenkinti pakanka 300 Eur per mėnesį, todėl sutinka mokėti vaikams po 150 Eur.

Ieškovė vykdo individualią veiklą, dirba kosmetologijos srityje, jos pajamos yra kintančios, priklauso nuo klientų srauto: prieš karantiną uždirbdavo apie 800-900 Eur per mėnesį, tačiau per karantiną pajamos sumažėjo. Iš pajamų mokesčių deklaracijų matyti, kad per 2019 m. ieškovė gavo 7251 Eur pajamų, per 2020 m. - 6366 Eur. Iš valstybės ieškovė vaikams gauna po 70 Eur kiekvienam vaikui, kurie taip pat turi būti naudojami vaikų interesams tenkinti. Mažoji dukra pradės lankyti mokyklą, todėl jos poreikiai didės. Išlaikymas priteisiamas ne vieneriems metams, todėl jo dydis turi būti toks, kad maksimaliai užtikrintų vaikų interesus. Ieškovė turi nekilnojamojo turto bei 2 transporto priemones. Ieškovei, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, ir kuri imasi priemonių vaikų teisėms ir interesams įgyvendinti, tenka ir nuolatinė kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, todėl atsakovas taip pat privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne, nei 150 Eur suma. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, jo vardu registruotos 3 transporto priemonės, jis vykdo individualią veiklą, užsiima automobilių prekyba, bylos nagrinėjimo metu jo vardu registruotų transporto priemonių skaičius sumažėjo, duomenų apie jų perleidimą ir gautas sumas atsakovas teismui neteikė. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo gaunamas pajamas, todėl teismas kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – VMI) dėl duomenų apie deklaruotas pajamas gavimo. VMI rašte nurodyta, kad A. G. pajamų mokesčio deklaracijų už 2019-2020 m. mokestinius laikotarpius nėra pateikęs, tačiau VMI pateikė išrašus, iš kurių matyti, jog 2019 m. duomenimis atsakovas gavo 26 887,52 Eur pajamų, 2020 m. duomenimis – 23 049,19 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvus ir savo turtinės padėties neįrodinėjo, tačiau iš teismo išreikalautų duomenų matyti, kad atsakovas vykdo individualią veiklą ir gauna pakankamas pajamas, turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kitų išlaikytinių neturi, yra sveikas ir darbingas, todėl iš atsakovo kiekvienam vaikui priteistinas po 220 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2021-02-12) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178, 185 str., CK 3.192, 3.200, 3.208 str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 str.).

Nustatytina uzufrukto teisė ieškovei tvarkyti nepilnamečių vaikų gaunamą išlaikymą (CK 3.185 str.).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų ir turto padalinimo

Šalys nurodo, jog kreditorių neturi.

Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). CK 3.118 str. vartojama turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Šalys nurodo, jog kreditorių neturi.

Šalys santuokos metu įgijo transporto priemones: VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 2710 Eur vertės; BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 4580 Eur vertės; MERCEDES BENZ 412 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 1880 Eur vertės; VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 1520 Eur vertės; VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)– 660 Eur vertės. Ieškinio pateikimo metu šalys turėjo daugiau transporto priemonių, tačiau teismo sprendimo priėmimo metu nustatyta, jog šalių vardu registruotos 5 transporto priemonės, kurios dalintinos. Iš viso šalių bendro turto vertė yra 11350 Eur.

Vadovaujantis sutuoktinių bendro turto lygių dalių taisykle, kiekvienam sutuoktiniui turėtų atitekti turto už 5675 Eur. Padalinus turtą pagal ieškinį, ieškovei atitektų turto už 7290 Eur, atsakovui už 4060 Eur.

Ieškovės vardu registruotos transporto priemonės: VW PASSAT, BMW 5ER REIHE, atsakovo vardu registruotos transporto priemonės: MERCEDES BENZ 412, VW GOLF, VW GOLF, atitinkamai pagal registraciją šalys sutinka ir prašo transporto priemones padalinti.

CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, kurioje išvardyti šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai, įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumo principas. Jis detalizuojamas kituose CK trečiosios knygos straipsniuose. Pagal įstatymą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Nuo šios taisyklės galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 str. 2, 3 d.). Teismas nenustatė pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl turtas turėtų būti padalinamas lygiomis dalimis. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovui būtų priteisiamas automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 2710 Eur vertės. Įvertinęs tai, teismas sprendžia, jog turtas padalintinas taip:

ieškovei priteistinas asmeninės nuosavybės teise automobilis BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 4580 Eur vertės, nes ieškovė nurodė, jog negalinti atsakovui sumokėti piniginės kompensacijos už jai atitenkančią didesnę turto dalį;

atsakovui priteistinas asmeninės nuosavybės teise šis turtas: VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 2710 Eur vertės; MERCEDES BENZ 412 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 1880 Eur vertės; VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 1520 Eur vertės; VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)– 660 Eur vertės, iš viso turto už 6770 Eur.

Skirtumas tarp verčių yra 2190 Eur, ir šia suma santuokoje įgyto turto daugiau atitenka atsakovui, kuris turėtų sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją, tačiau ieškovė yra pareiškusi sutikimą, kad dalijant šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą kompensacijos iš atsakovo A. G. už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį nereikalauja. Kadangi kompensacija priklausytų mokėti ieškovei, kuri sutinka, kad kompensacija būtų nemokama, atsakovas yra nurodęs, kad kompensacijos neturi būti mokamos, nenustatyta, kad toks turto padalijimas pažeistų trečiųjų asmenų interesus, nes šalys nurodė, kad kreditorių neturi, todėl teismas sprendžia, jog kompensacija ieškovei iš atsakovo nepriteistina (CPK 185 str., CK 1.5 str., 3.127 str. 1, 3 d.).

Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ½ dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo, viralinės, garažo, kluono, malkinės, kiemo statinių, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso I. G.. Žemės sklypą bei statinius ieškovė įgijo pagal 2014-07-30 dovanojimo sutartį. Pagal įstatymą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.). Nekilnojamojo turto registro išraše yra įrašas, kad žemės sklypas su statiniais yra asmeninė I. G. nuosavybė. Byloje nėra duomenų, kad minėtas turtas būtų dovanotas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybėn teise, todėl pripažintinas ieškovės asmeniniu turtu ir nedalintinas (CPK 178, 185 str.).

Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ½ žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. G.. Minėtą turtą atsakovas įgijo dar iki santuokos sudarymo, todėl jis laikytinas atsakovo asmenine nuosavybe ir nedalintinas (CK 3.89 str. 1 d. 1 p., 3.127 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei priklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio nuostatas iš atsakovo, kuris nepasinaudojo suteikta teise santuoką nutraukti bendru sutuoktinių sutikimu, pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovė yra sumokėjusi 239 Eur žyminį mokestį ir patyrė atstovavimo išlaidas 735 Eur. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 136 Eur žyminis mokestis ir 700 Eur atstovavimo išlaidos (CPK 80, 88, 93 str.). Iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 270 Eur žyminis mokestis ir 6,00 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80, 96 str.). Išaiškinti atsakovui, kad valstybei bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti A. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. G. (pavardė iki santuokos – Valeckaitė), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 58, dėl atsakovo A. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes – G., G.

Tarpusavio išlaikymo nepriteisti.

Nepilnamečių vaikų T. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams T. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) G. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pradedant mokėti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2021-02-12) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti uzufrukto teisę ieškovei I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti nepilnamečių vaikų T. G. ir G. G. gaunamas išlaikymo lėšas.

Nustatyti atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnametėmis dukromis T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

- Atsakovas A. G. bendrauja su dukromis T. G. ir G. G. antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, paimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir grąžindamas dukras į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 20.00 val.;

- Atsakovas bendrauja su dukromis T. G. ir G. G. Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.), paimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 10.00 val. ir grąžindamas dukras į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20.00 val.;

- Atsakovas bendrauja su dukromis T. G. ir G. G., Šv. Velykų pirmąją dieną, paimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos Šv. Velykų pirmos dienos 10.00 val. ir grąžindamas dukras į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.;

- Atsakovas bendrauja su dukromis T. G. ir G. G. vieną mėnesį dukrų vasaros atostogų laikotarpiu. Šis atsakovo bendravimo su dukromis laikas gali būti skaidomas dalimis. Apie suplanuotą savo su dukromis atostogų laiką atsakovas informuoja ieškovę likus ne vėliau kaip 1 (vienam) mėnesiui iki numatomos atsakovo bendravimo su dukromis atostogų metu pradžios. Atsakovas paima dukras iš jų gyvenamosios vietos pirmosios bendravimo atostogų metu dienos 10.00 val. ir grąžina dukras į jų gyvenamąją vietą paskutinės bendravimo atostogų metu dienos 20.00 val.;

- Apie ketinimą išvažiuoti su nepilnamečiu vaiku (-ais) į užsienį tėvai privalo vienas kitą informuoti iš anksto, ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki išvykimo;

- Atsakovas A. G. gali bendrauti su dukromis telefonu ir elektroninėmis ryšio priemonėmis (Skype, Facebook, WhatsApp ir kt.) neribotą dienų skaičių per savaitę, atsižvelgdamas į vaikų interesus, kasdienę vaikų veiklą, vaikams ir atsakovui priimtiną laiką.

ieškovei I. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 4580 Eur vertės;

atsakovui A. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemones: VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 2710 Eur vertės, MERCEDES BENZ 412 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 1880 Eur vertės; VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 1520 Eur vertės; VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 660 Eur vertės.

Kompensacijos už atitenkančią didesnę turto vertę nepriteisti.

Priteisti iš atsakovo A. G. ieškovei I. G. 836 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. G. valstybei 276 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (Šiaulių rajono CMS) santuokos nutraukimui užregistruoti.