Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Mitkus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1957-894/2013 pagal ieškovės J. G. M. ieškinį atsakovams D. Š., V. G., trečiajam asmeniui Kauno miesto 20-ojo notaro biuro notarei R. V. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

ieškovė nesutinka su skundžiamos nutarties dalies motyvais, nes ji pareiškė reikalavimą, išdėstytą patikslintame ieškinyje dėl 2008-09-16 sutartinės hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu ne tuo pačiu pagrindu, kaip Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-485-324/2013;ieškovė Kauno apygardos teisme iškėlė bylą dėl 2008-09-16 sutartinės hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu tuo pagrindu, kad šį sandorį ieškovė sudarė suklaidinta ir apgauta. Be to, ji suklydo dėl hipotekos sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų. Šiuo pagrindu Kauno apygardos teismas ieškinį patenkino, tačiau sprendimas iki šiol nėra įsiteisėjęs;Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje ieškovė prašo pripažinti 2008-09-16 sutartinės hipotekos lakštą negaliojančiu kitu pagrindu. Ieškovė nurodo, kad patenkinus jos pirminį reikalavimą dėl 2008-09-16 paskolos sutarties pripažinimo niekine (toks reikalavimas nebuvo keliamas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-485-324/2013), nelieka prievolės, kuri buvo užtikrinta 2008-09-16 sutartinės hipotekos lakštu.

ieškovės pareikštas reikalavimas negali būti reiškiamas, nes tuo pačiu pagrindu buvo išnagrinėta civilinė byla Kauno apygardos teisme Nr. 2-485-234/2013;nagrinėjamas ginčas yra tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko. Faktinis bylos pagrindas yra lygiai toks pats.

ieškovė nepagrįstai teigia, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-485-324/2013 ji nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl 2008-09-16 paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu. Toks reikalavimas buvo pareikštas ir išnagrinėtas;ta aplinkybė, kad ieškovė patikslintame ieškinyje prašo hipotekos lakštą pripažinti niekiniu taikant CK 1.78 straipsnio 5 dalį, nereiškia, kad ginčo teisiniai santykiai šiuo pagrindu ir turėtų būti kvalifikuojami, nes akivaizdu, kad ieškovė nurodo netinkamą teisės normą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde nurodytus argumentus ir byloje pateiktą medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės patikslinto ieškinio dalį dėl 2008-09-16 sutartinės hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-485-324/2013 pripažino negaliojančiu Kauno miesto 20-jo notaro biuro notarės R. V. 2008 m. rugsėjo 16 d. patvirtintą sutartinės hipotekos lakštą, reg. Nr. 11470 (identifikacinis Nr. 02120080014496), pagal kurį ieškovė J. G. M. atsakovų D. Š. ir V. G. 2008 m. rugsėjo 16 d. sudarytos paskolos sutarties, registro Nr. 11470, patvirtintos Kauno miesto 20-jo notaro biuro notarės R. V., užtikrinimui įkeitė kreditoriui V. G. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas sprendime nurodė, kad nors ieškovės valia ir yra išreikšta notarine forma, konkrečios sandorio sudarymo aplinkybės įrodo hipotekos lakšte užfiksuotos J. G. M. valios ydingumą, t. y. sandorio sudarymą iš esmės suklydus dėl esminių įkeitimo sandorio faktų. Civilinėje byloje Nr. 2-485-324/2013 ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu 2008 m. rugsėjo 16 d. sutartinės hipotekos lakštą, pagal kurį ji atsakovės D. Š. prievolei – suteiktos paskolos grąžinimui – užtikrinti įkeitė kreditoriui butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodoma, kad hipotekos lakštą pasirašė, apgauta atsakovės D. Š. ir dėl to iš esmės suklydusi (b. l. 23–26).

Šioje civilinėje byloje ieškovė patikslintame ieškinyje prašė pripažinti negaliojančia dėl atsakovės D. Š. apgaulės sudarytą 2008-09-16 paskolos sutartį ir pripažinus ją negaliojančia, pripažinti negaliojančiu 2008-09-16 sutartinės hipotekos lakštą (b. l. 13–17).

Teismų praktikoje įtvirtinta, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010; 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2009).

Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar ieškiniai yra tapatūs CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinys, kuriame reiškiamas reikalavimas pripažinti hipotekos lakštą negaliojančiu dėl apgaulės iš esmės suklydus, ir ieškinys, kuriame reiškiamas reikalavimas pripažinti paskolos sutartį negaliojančia dėl apgaulės, o pripažinus negaliojančia paskolos sutartį (pagrindinę prievolę), kaip paskolos sutarties negaliojimo teisinę pasekmę, pripažinti negaliojantčiu hipotekos lakštą (papildomą prievolę, kuri yra priklausomą nuo pagrindinės prievolės), yra reiškiami tuo pačiu pagrindu CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme. Abiejose civilinėse bylose ieškovė siekia tų pačių teisinių tikslų, t. y. pripažinti negaliojančiu hipotekos lakštą. Patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujas ieškinio pagrindas, nes šio aplinkybės jau buvo teisminio nagrinėjimo dalykas civilinėje byloje Nr. 2-485-324/2013.

Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nespręstinas, nes visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas galutiniu procesiniu sprendimu teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 ir 94 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336-337 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti ieškovės J. G. M. ieškinio atsakovams D. Š. ir V. G., trečiajam asmeniui Kauno miesto 20-ojo notarų biuro notarei R. V. dalį dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2008-09-16 sutartinės hipotekos lakštą, reg. Nr. 11470 (identifikacinis Nr. 02120080014496), palikti nepakeistą.