Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

dalyvaujant prokurorui Andrejui Klimaševskij, kaltinamojo gynėjui advokatui Edvinui Sergaičiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, turinčio profesinį išsilavinimą, išsituokusio, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu-montuotoju, gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. 2023 m. spalio 8 d. apie 13.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę A. M., t. y. tyčia rankomis suėmęs jos galvą, ne mažiau trijų kartų trenkė į palangę, vieną kartą ranka sudavė į veidą, taip sukėlė nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą, tai yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje;

1.2. po to kai panaudojo savo sugyventinės A. M. atžvilgiu fizinį smurtą, grasino ją nužudyti arba sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, t. y. atsinešęs virtuvinį peilį, viena ranka suėmęs A. M. už plaukų užvertė galvą, o kitoje rankoje laikydamas peilį jį prikišo nukentėjusiajai prie kaklo ir pagrasino papjauti ją ir jos šeimą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

4. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo ir jo gynėjo skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo, patikrina kardomosios priemonės skyrimo ar termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat tai, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis įtariamas (kaltinamas). Tokiais duomenimis šioje byloje laikytini kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, įvykio vietos apžiūrų protokolai, specialisto išvados, tarnybiniai pranešimai, kiti rašytiniai bylos duomenys. Taigi BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlyga yra nustatyta.

6. Kardomųjų priemonių paskirtis apibrėžta BPK 119 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų, laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų, sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos nutarties motyvus ir kaltinamojo bei jo gynėjo skundo argumentus pirmiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą 2 mėnesiams, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriama, be kita ko, laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų. Maksimali dvejų metų laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama ir už nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. Taigi, aptariamu atveju galimos skirti laisvės atėmimo bausmės trukmė atitinka BPK 122 straipsnio 8 dalyje nustatytą sąlyga

8. Pagal BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo (kaltinamojo) amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui esmingai apribojamos teisės, todėl teismas, skirdamas ar pratęsdamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą, turi išsamiai įvertinti suėmimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

9. Skundžiamoje nutartyje nurodyti kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo motyvai patvirtina, kad šios kardomosios priemonės taikymo terminas buvo pratęstas teismui nustačius, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant dėl griežčiausios kardomosios priemonės pagrindų buvimo bei tolesnio šios kardomosios priemonės taikymo reikalingumo, todėl nepritarti skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad netaikant griežčiausios kardomosios priemonės nebus galima užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimo, nėra pagrindo.

10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos ir kiti duomenys.

11. D. B. kaltinamas dviejų tyčinių nusikaltimų, kvalifikuotų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, padarymu. Nors nei vienas iš kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų nepatenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardintų konkrečių nusikalstamų veikų sąrašą, vis tik vienas iš nusikaltimų (BK 145 straipsnio 1 dalis) yra susijęs su grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito asmens sveikatą, o pagal BPK 122 straipsnio 4 dalį, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas taikymo terminas) ir tokiu atveju, jeigu yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Įvertinus kaltinamajame akte aprašytas inkriminuotų nusikaltimų aplinkybes, informaciją apie kaltinamojo teistumą, kitus jo asmenybę bei elgesį charakterizuojančius duomenis, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad D. B., būdamas laisvėje, savo grasinimus nužudyti nukentėjusiąją gali realiai įgyvendinti.

12. D. B. yra kaltinamas dviejų nusikaltimų padarymu, tačiau abu jie nukreipti prieš tą patį nukentėjusįjį – kaltinamajam artimą asmenį. Kaip matyti iš inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių, D. B., iš pradžių galimai panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją (suėmęs rankomis nukentėjusiosios galvą, ne mažiau trijų kartų trenkė į palangę, vieną kartą ranka sudavė į veidą), netrukus po to galimai pasiėmė sveikatai (gyvybei) pavojingą įrankį – peilį ir pridėjęs jį nukentėjusiajai prie kaklo, grasino ją ir jos šeimą papjauti. Praeityje D. B. jau buvo teistas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo tai pačiai nukentėjusiajai (dvi veikos, kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį), nusikaltimai buvo padaryti skirtingu laiku, 2020-2021 metų laikotarpyje ir tai leidžia pagrįstai spręsti apie neatsitiktinį kaltinamojo nusikalstamą elgesį bei polinkį smurtauti artimoje aplinkoje. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo A. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jis, be kita ko, buvo įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad dalyvavimas pirmiau nurodytoje programoje jokios įtakos teigiamiems kaltinamojo elgesio pokyčiams neturėjo, šioje byloje jis kaltinamas ne tik fizinio smurto naudojimu, dėl kurio nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir nusikaltimo, keliančio grėsmę ne tik žmogaus sveikatai, bet ir gyvybei padarymu. Šios aplinkybės, taip pat kaltinamojo 2023 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje duoti paaiškinimai, suponuojantys pagrįstą manymą, kad kaltinamojo liga ((duomenys neskelbtini)), vaistų nevartojimas ir piktnaudžiavimas alkoholiu turi įtakos jo neprognozuojamam, neadekvačiam elgesiui, kartu įvertinus ir bandymą pateisinti savo elgesį kaltinant pačią nukentėjusiąją, paneigia skundo argumentus, kad kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam buvo pratęstas nesant tam pagrindo. Įvertinus pirmiau aptartų duomenų visumą, nekyla abejonių, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas suėmimo pagrindas aptariamu atveju nustatytas pagrįstai.

13. Skunde nesutinkant su pirmosios instancijos teismo nustatytu suėmimo pagrindu nurodoma, kad tyrimas šioje byloje yra baigtas, byla perduota teismui, visos aplinkybės nustatytos, todėl kaltinamasis trukdyti procesui negali. Dėl šių skundo teiginių atkreipimas dėmesys, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu (esant manymui, kad kaltinamasis trukdys procesui) kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam nebuvo pratęstas. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas nebuvo pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kurio nustatymui, be kita ko, yra aktualus duomenų apie socialinius, šeiminius ryšius vertinimas. Tai, kad kaltinamasis iki suėmimo dirbo ir gavo pajamas, mokėjo būsto paskolos kredito įmokas, pagrįsto manymo, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus, nepaneigia. D. B. nėra teistas už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ar finansinius nusikaltimus. Tokios rūšie nusikaltimų padarymu nėra kaltinamas ir šioje byloje. Be to, turimas darbas, įsipareigojimų bankui vykdymas, elgtis tinkamai ir artimoje aplinkoje, kaltinamojo vis tik neskatino.

14. Įvertinusi aukščiau paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, taip pat nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas D. B., pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybės charakteristiką, spręstina, kad griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Nors suėmimas ir suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau aptariamu atveju, be paminėtų teisių suvaržymo, neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Nors skunde akcentuojamas kaltinamojo galimybės gyventi atskirai buvimas (brolio bute), ši aplinkybė nepaneigia pirmiau aptartais duomenimis pagrįsto manymo, kad kaltinamasis gali įgyvendinti savo nusikalstamus ketinimus prieš nukentėjusiąją. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo įvertintų ir šioje nutartyje dar kartą aptartų duomenų ir aplinkybių visuma neteikia pagrindo išvadai, kad taikant kaltinamajam su suėmimu nesusijusią kardomąją priemonę bus pasiekti BPK numatyti tikslai.

15. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad D. B. kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminas Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi pratęstas pagrįstai, todėl šią nutartį naikinti, kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo. Kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumas, kartu įvertinus taikomo suėmimo trukmę (D. B. sulaikytas 2023 m. lapkričio 8 d.), teikia pagrindą išvadai, kad kaltinamajam taikoma kardomoj priemonė – suėmimas yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtino proporcingumo principo, laikantis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos tvarkos ir esant aptariamos kardomosios priemonės taikymo pagrindui bei sąlygoms.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo D. B. ir jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.