Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2007-07-05 · Civilinė byla Nr. 2-29-544/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-07-05
Bylos Nr.
2-29-544/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Atsakovas
VšI „Aukštaiciu šeimos klinika“, VšI „Panevežio infekcine ligonine“
Trečiasis asmuo
V. D. S.
Ieškovas
R. R.
Advokatai
Laima Svidrienė, Algimantas Kolpertas, Dalia Zeleckienė, Rolandas Vaitiekūnas
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 95.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civiline byla Nr. 2-29-544-2007Procesinio sprendimo kategorija:44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2.15; 95.3; 99.5; 114.4; 114.11 (S)
PANEVEŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. liepos 5 d.Panevežys

Panevežio apygardos teismo teiseja Ramune Cekniene, sekretoriaujant Loretai Talžunienei, dalyvaujant, ieškoves atstovui advokatui Rolandui Vaitiekunui, atsakovu VšI „Aukštaiciu šeimos klinika“ atstovui direktoriui R. G., advokatei Daliai Zeleckienei, VšI „Panevežio infekcines ligonine“ atstovams L. S., advokatui Algimantui Kolpertui, tretiesiems asmenims V. D. S., jos atstovei advokatei Laimai Svidrienei, UAB “BTA Draudimas” atstovui A. B., V. M.,

viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla Nr. 2-29-544-07 pagal ieškoves R. R. ieškini atsakovams VšI „Aukštaiciu šeimos klinika“, VšI „Panevežio infekcine ligonine“, tretiesiems asmenims atsakovu puseje, nepareiškiantiems savarankišku reikalavimu, V. D. S., UAB „BTA Draudimas“, A. M., V. M., V. D., N. C., V. M., G. Š., J. V., D. K., duodanciai išvada byloje Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, del 4 222 Lt turtines ir 300 000 Lt neturtines žalos atlyginimo nesuteikus tinkamu sveikatos priežiuros paslaugu pacientui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

NUSTATE:

Žemesnės instancijos teismas

Ieškove R. R. patikslintu ieškiniu Civilinio kodekso 6.245. 6.246, 6.248-6.251, 6.263, 6.264, 6.281, 6.283, 6.284, 6.288 straipsniu pagrindais praše priteisti iš atsakoviu solidariai 4 222 Lt turtinei žalai ir 300 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškiniui pagristi nurode, kad nakti iš 2004 m. rugsejo menesi iš 14 d. i 15 d. susirgo jos vyras P. R.. 2004-09-15 ryta šeimos gydytoja V.D. S. telefonu nurode P. R. vartoti paracetamoli ir pažadejo atvykti 13.00 val., taciau atvyko tik apie 15.00 val. kartu su jos iškviesta GMP tarnyba. Gydytoja paklause P. R. plaucius, pasižiurejo gerkle, taciau nematavo kraujo spaudimo, nepatikrino širdies darbo, nedare elektrokardiogramos, liepe GMP tarnybos darbuotojui suleisti analgina. Gydytoja savaitei paskyre vartoti savaite vaistus Amoksiklav, po to nurode ateiti i sveikatos priežiuros istaiga, o esant sveikatos pablogejimui – paskambinti jai. Vartojant mineta vaista, ligonio bukle negerejo, temperatura svyravo nuo 34 iki 40 laipsniu, krete šaltis. Su gydytoja V.D. S. susisiekti pavyko tik 2004-09-20. Ta diena nuvykus i VšI „Aukštaiciu šeimos klinika“ (toliau sprendime – Klinika) buvo paimtas P. R. šlapimas tyrimui ir sekanciai - 2004-09-21 - dienai išrašytas siuntimas kraujo tyrimui bei plauciu rentgeno nuotraukai. Iš mirusiojo vyro žodžiu žino, kad gydytoja atsisake guldyti vyra i stacionara, nors šis to praše. 2004-09-20 vakare, ypac pablogejus sveikatos buklei, GMP tarnybos darbuotojai P. R. pristate i VšI „Panevežio infekcine ligonine“ (toliau sprendime – Ligonine), kurioje tik 2004-09-22, jai reikalaujant, buvo paimtas kraujas sterilumo nustatymui ir tik 2004-09-24 gautas tyrimo rezultatas apie tai, kad kraujyje rastos auksinio stafilokoko bakterijos. P. R. buvo perkeltas i reanimacijos skyriu, kuriame 2004-09-26 mire. Valstybine medicininio audito inspekcija prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau tekste – VMAI prie LR SAM) atliko Klinikoje P. R. teiktu asmens sveikatos priežiuros paslaugu kokybes tyrima ir kontrole, ir nustate, kad, negerejant ligonio buklei, išliekant nusiskundimams karšciavimu ir šaltkreciu, gydytoja V.D. S. nepanaudojo visu ištyrimo galimybiu, t.y. itardama plauciu uždegima nedelsiant nesiunte ligonio atlikti rentgenologinio krutines lastos tyrimo, nevertino skiriamo medikamentinio gydymo efektyvumo, neiformino siuntimo stacionariam gydymui, kaip numatyta Sutarties Nr. 10-84 4.1.3 punkte. 2004-12-15 VMAI prie LR SAM sprendimu Nr. 1A-201-533K Klinikos administracijos vadovui nurodyta ivykdyti privalomus nurodymus trukumams pašalinti, o gydytojai V.D. S. pareikšta pastaba. Mano, kad sveikatpos priežiuros paslaugas netinkamai teike Klinikos gydytoja V.D. S., kuri diagnozavo URVI, taciau apraše tik karšciavimo su bendra intoksikacija požymius, o ne URVI budingus simptomus. Karšciavimo del bakterines infekcijos galimybe ji be tyrimu atmete, ligai nustatyti bendra kraujo, šlapimo, rentgenologini krutines lastos tyrima paskyre tik 6-aja karšciavimo diena, nepatikrino vaisto Amoksiklav poveikio efektyvumo ir nors jis buvo neefektyvus ir neveiksmingas 2004-09-20 liepe testi ta pati gydyma. 2004-09-20 ligonis turejo buti nusiustas stacionariam ištyrimui, prie atsisakymo nuo stacionaro nera parašo. Gydytoja V.D. S. nesilaike LR SAM 1995-04-25 isakymu Nr. 217 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN7:1995 „Medicinos gydytojas. Funkcijos, pareigos, teises, kompetencija ir atsakomybe“ 6.3 punkto reikalavimo neaiškiais atvejais bei negerejant ar blogejant paciento buklei, nedelsiant konsultuotis su atitinkamu specialistu arba siusti pacienta konsultuoti, stacionariai ištirti ir gydyti. Gydytoja V.D. S. turejo pagrinda itarti sepsi, nes ligos istorijoje nurode, kad itaria pneumonija, kurios sukelejas nenustatytas, todel turejo imtis priemoniu jam nustatyti. VMAI prie LR SAM nerado duomenu, kur ir kada buvo planuojama atlikti kraujo tyrimus. Bendras kraujo tyrimas, kraujo paselio mikrobiologiniam tyrimui paemimas ir antibiotikogramos tyrimo atlikimas butu pakeite ligos diagnoze, gydyma. Klinikos gydytoja V.D. S. netinkamai atliko savo pareigas, nesilaike kvalifikuoto gydytojo elgesio standartu, buvo neatidi, nedemesinga, nerupestinga, paslaugas teike nededama maksimaliu atidumo, rupestingumo, demesingumo ir atsargumo pastangu, pažeisdama gydytoju profesines etikos nuostatas, Sutarti Nr. 10-84, todel jos kaltes forma yra didelis neatsargumas.

Teigia, kad tolesnis vyro gydymas pas kita atsakove taip pat buvo netinkamas, nes paskirtas gydymas penicilinu, kuris neveikia auksinio stafilokoko bakteriju, kraujo paselis mikrobiologiniam tyrimui paimtas tik 3-aja gydymo diena, o ne 2004-09-21, kada diagnozuotas septinis procesas, o laiku tai atlikus butu išvengta mirties. Gydymas Intensyvios terapijos skyriuje buvo netinkamas, nes esant žemam kraujospudžiui ir sepsio diagnozei paskirti nitratai, o 2004-09-25 ir vaistas “Verapamil”, kuriu anotacijose nurodyta, kad hipotenzija yra kontraindikacija ju skyrimui, be to skirti hormonai, kurie skatina infekcijos progresavima, negydytas inkstu nepakankamumas. 2005-09-25 12-16 val. esant plauciu edemai skirtas per mažas diuretiku (lazikso) kiekis, nustacius skilveliu virpejima reikejo atlikti defibriliacija, o ne taikyti išorini širdies masaža ar “Lidokain” injekcija. Todel Ligonineje dirbantys gydytojai netinkamai atliko savo pareigas, elgesi neatidžiai, nedemesingai, nerupestingai, medicinos paslaugas teike nededami maksimaliu atidumo, rupestingumo, demesingumo ir atsargumo pastangu, pažeisdami gydytoju profesines etikos nuostatas bei sutartis. Tarp neadekvaciu situacijai ir ligonio stoviui gydytoju veiksmu ir atsiradusiu sunkiu pasekmiu – P. R. mirties - yra priežastinis ryšys.

Nurodo, kad turtine žala sudaro 4 222 Lt: karstas, apranga ir aprengimas - 622 Lt, žvakes ir geles - 200 Lt, ritualines paslaugos giedotojams - 400 Lt, kunigo paslaugos - 220 Lt, duobkasiai - 200 Lt, sales nuoma - 100 Lt, gedulingi pietus - 880 Lt, autobuso ir karsto vežimo mašinos nuoma - 200 Lt, kapavietes sutvarkymas - 1400 Lt, bus išlaidu galutiniam kapavietes sutvarkymui. Be to, del neteisetu atsakoviu veiksmu patyre 300 000 Lt neturtine žala, nes su mirusiuoju santuokoje gyveno nuo 1973 metu, užaugino viena vaika, del mirties patyre neigiamus išgyvenimus, dvasini sukretima, sumažejo bendravimo galimybes, neišsipilde lukesciai senatveje gyventi kartu ir vienas kitam padeti, negali susitaikyti su netektimi, yra prastos nuotaikos, blogai miega, jaucia baimes jausma. Ieškovei buvo diagnozuotas nerimo ir depresinis sutrikimas, adaptacijos sutrikimas. Mirus P. R. nebepakanka pajamu tinkamam saves ir turto išlaikymui.

Atsiliepimas

Atsakove VšI „Aukštaiciu šeimos klinika“ praše ieškini atmesti. Nurodo, kad bendrosios praktikos gydytoja V.D. S., teikusi P. R. pirmines asmens sveikatos priežiura, 2004-09-15 atvyko pagal iškvietima pas ji i namus ir diagnozavo umu respiracini virusini susirgima, psoriazini poliartrita, deformuojancia poliartroze su kairio klubo sanario koksartroze, išemine širdies liga, paskyre gydyma arbata, antibiotikais Amoksiklav, paracetamoliu, Metindol retard. 2004-09-17 telefonu iš paciento sužinojo, kad temperatura nukrito, jauciasi geriau, todel buvo nurodyta testi paskirta gydyma ir atvykti konsultacijai 2004-09-20. 2004-09-20 nurodžius, kad iš vakaro temperatura buvo pakilusi iki 39,8, laipsnio, krete šaltkretis, buvo sanariu skausmai, buvo itarta UVRS, umus pieloneritas, virusine pneumonija, paskirti šlapimo, kraujo tyrimai, plauciu rentgenograma. Pagal skubius šlapimo tyrimus nustate toksini nefrita karšciavimo fone, todel pasiule stacionarini ištyrima bei gydyma, kurio P. R. laikinai atsisake. Nuo 2004-09-21 P. R. buvo gydomas pas kita atsakove. Teigia, kad gydytoja V.D. S. ieškoves nurodytu neteisetu veiksmu nepadare. Tikslus gydytojo atvykimo laikas pacientams nepranešamas ir jis negalejo buti 13.00 val., nes iki tol gydytoja pacientus priiminejo klinikoje, vizitus pradejo po 13.00 val. Pagal Klinikos „Vizito i paciento namus aptarnavimo procedura“, pagal kvietima gydytojas turi atvykti ta pacia diena darbo laiku priklausomai nuo priemimo laiko istaigoje ir vizitu darbo grafiko. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad 2004-09-15 pacientui jo namuose pamatuotas kraujo spaudimas, širdies dažnis, o elektrokardiogramas atlikti galima tik klinikoje. Bendrosios praktikos gydytoja turejo tureti ir turejo tik bendrosios praktikos gydytojo krepši. 2005-09-17 P. R. telefonu gydytojai nurode, kad jo bukle pagerejo, temperatura nukrito. Ieškove nepagristai teigia, kad negalejusi susisiekti su gydytoja. 2004-09-18 (šeštadieni) Klinika dirbo iki 12.00 val., po to iki pirmadienio sveikatos priežiuros paslaugas pagal sutarti teike VšI „Panevežio ligonine“. Pacientas iki 2005-09-20 nesikreipe ne i viena gydymo istaiga. 2004-09-20 P. R. i Klinika tyrimams ir išsamesnei apžiurai atvyko automobiliu, kuri pats vairavo, jo bukle buvo nebloga, skundesi tik sanariu skausmu judesiu metu. Kadangi praneše, jog iš vakaro buvo pakilusi temperatura, itarus umu pielonefrita ir virusine pneumonija, buvo atliktas skubus šlapimo tyrimas, paskirtas atlikti bendras kraujo tyrimas ir krutines lastos rentgenograma. Neatitinka tikroves teiginys, kad gydytoja siuntima atlikti kraujo tyrima ir krutines lastos kardiograma išraše tik kitai dienai, nes šlapimo tyrimas buvo atliktas ta pacia diena 11.59 val. ir nedelsiant buvo parašytas siuntimas pilnam kraujo tyrimui ir plauciu rentgenogramai, kuria pacientas galejo atlikti ta pacia diena iki 13.00 val. pas kita atsakove, o kraujo tyrimus - iki 17.00 val. 2004-09-16 - 2004-09-18 medikamentinio gydymo efektyvumo vertinti ir koreguoti nebuvo pagrindo, nes ligonio bukle buvo pagerejusi. Atsižvelgiant i paciento nurodyta sveikatos pablogejima 2004-09-19 ir buvo paskirti mineti tyrimai ir tik po ju gavimo galejo buti keiciamas medikamentinis gydymas bei sprendžiama del hospitalizacijos. 2004-09-20 pagrindo paciento hospitalizavimui skubos tvarka pagal 2004-04-08 SAM isakymu Nr. V-208 patvirtinta „Del butinosios medicinos pagalbos ir Butinosios medicinos pagalbos paslaugu teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ nebuvo. Ligonis stacionarinio ištyrimo atsisake, o teises aktai nereikalavo gauti atsisakyma raštu. Gydytojai drausmine nuobauda nepaskirta, ji tik ispeta del VMAI prie LR SAM nurodytu organizaciniu trukumu. Diagnoze P. R. pas atsakoves iš karto nebuvo patvirtinta del netipiniu ir neinformatyviu laboratoriniu ir rentgeno tyrimu rezultatu ir netipines ligos eigos. Be to, teikiant ambulatorines paslaugas yra rizika del nežinojimo kaip pacientas laikosi paskirto režimo ir spresti reikia tik pagal subjektyvius paciento pasakojimus. Ieškove ieškinyje nenurode, kokiu elementariu rupestingumo ir atidumo reikalavimu gydytoja nesilaike, neirode priežastinio ryšio tarp gydytojos veiksmu ir P. R. mirties. Ekspertizes metu Klinikos ir jos darbuotojos gydytojos V.D. S. kaltes nenustatyta, o VMAI prie SAM išvadai esmine reikšme turejo ieškoves auditui pateikti neteisingi irodymai, kuo isitinka bylos nagrinejimo metu. P. R. gydytas ne tik Klinikoje, bet ir laikotarpiu nuo 2004-09-20 iki 2004-09-26 pas kita atsakove, kur ir mire. Be to, jis sirgo kitomis sunkiomis ligomis, o mirties priežastis patologoanatominiu tyrimu nepatvirtinta, nes ieškove nesutiko, kad toks tyrimas butu atliktas. Ieškove nepateike irodymu, kad ji buvo mirusiojo išlaikoma ir jo mirties diena turejo teise gauti iš jo išlaikyma, todel neturi absoliucios teises i žalos atlyginima pagal CK 6.284 straipsnio 1 dali. Pagrisdama neturtines žalos dydi, pateike tik nedarbingumo pažymejima ir poliklinikos rašta apie depresinius sveikatos sutrikimus praejus 8 menesiams po mirties. Reikalaujamo žalos dydžio priteisimas reikštu atsakoves bankrota, nes atsakove yra viešoji istaiga, pelno nesiekiantis juridinis asmuo, kurios metinis biudžetas apie 306 000 Lt.

Atsakove VšI „Panevežio infekcine ligonine“ praše ieškini atmesti, nes jis nepagristas ir neirodytas, arba palikti ji nenagrinetu nesilaikius išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, nes pagal Pacientu teisiu ir žalos sveikatai atlyginimo istatymo 17 straipsni, pacientu sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra ikiteismine institucija gincams del pacientams padarytos žalos atlyginimo, išskyrus gincus, kylancius iš civilines atsakomybes draudimo santykiu. Ieškove nenurode ir bylos nagrinejimo metu neirode Ligonineje tuo metu sveikatos priežiuros paslaugas teikusiu gydytoju, bylos treciuju asmenu, neteisetu veiksmu, ju kaltes irodymu. Ju veiksmuose nebuvo nerupestingumo ir neapdairumo, nebuvo pažeistos gydymo, diagnostikos metodikos, norminiu aktu reikalavimai. Ieškove neirode priežastinio ryšio tarp atsakoves darbuotoju veiksmu ir P. R. mirties. Istaigoje P. R. buvo suteiktos kvalifikuotos ir tinkamos medicinines, gydymo paslaugos, gydytojai savo darba atliko profesionaliai, buvo atidus ir rupestingi, emesi visu nuo ju priklausanciu veiksmu, kad ligonis butu išgydytas. Tai patvirtina deontologines medicinos ekspertizes išvados. Kraujo paselis mikrobiologiniam tyrimui buvo paimtas ne ieškovei R. R. reikalaujant, o tuo metu, kai tai padaryti buvo galima gydytojo sprendimu. Norminiai aktai nereglamentuoja kraujo paselio tyrimo atlikimo momento, tyrima paskiria gydantis gydytojas, atsižvelgdamas i gydymo eiga, galimos ligos diagnoze, ankstesniu tyrimu rezultatus. Parinkti tyrimai buvo tinkami, nes jau trecia ligonio gydymo diena paskirtas tyrimas leido tiksliai diagnozuoti ligos priežasti. Ieškove pripažista, kad, nors ligonio bukle negerejo, nuo 2004-09-15 iki 2004-09-20 P. R. nesikreipe i gydytojus, todel del savo neveikimo nebuvo gydytoju prižiuretas. Aplinkybe, kad ieškove negalejo susisiekti su gydytoja, nera teisiškai reikšminga nustatant gydytoju kalte, taciau reikšminga taikant CK 6.253 straipsnio 5 dalies nuostata. Nesutinka su reikalaujama priteisti žala, nes ji nepagristai didele, iš jos neišskaiciuotos laidojimo pašalpa ir socialine išmoka. Atsakove yra ne pelno siekianti organizacija, išlaikoma iš valstybes biudžeto lešu, jos turtine padetis sunki.

Nurodo, kad pacientas P. R. buvo paguldytas i Ligonine skubos tvarka GMP tarnybos siuntimu 2004-09-20 21.45 val. su diagnoze: užsiteses karšciavimas, dešines puses pneumonija? Gripas? Encefalitas? Priemimo kambaryje budinciai gydytojai A. M. skundesi karšciavimu, silpnumu, sanariu skausmu, nurode, kad serga nuo rugsejo 14 dienos, ambulatoriškai gydesi antibiotikais, kuriu pavadinimo neprisimine, todel, remiantis anamneze ir klinikiniais duomenimis, nustatyta preliminari diagnoze (erkinis encefalitas? Hiperterminis sindromas, Eksikoze II-III laipsnio, Bronchopneumonija) ir paskirtas atitinkamas gydymas, skubos tvarka paskirtas bendras kraujo, šlapimo tyrimai, krutines lastos rentgenograma, taciau ta pati vakara gauti tyrimu rezultatai neleido itarti septinio proceso, nes kiek aukštesnis už norma eritrocitu nusedimo greitis buvo budingas ligonio gretutinems ligoms (psoriatinis poliartritas, deformuojanti poliartroze), o šlapimo tyrime buvo rastas pilnas regejimo laukas leukocitu, bakteriju. 2004-09-21 po echoskopinio tyrimo rasti pakitimai inkstuose, o biocheminis kraujo tyrimas rode normalia inkstu funkcija, kiti tyrimai buvo normos ribose. Buvo atmestas virusinis procesas, padidinta penicilino doze. Kadangi nebuvo galima atmesti šlapimo taku infekcijos, papildomai paskirtas gentamicinas kaip pirmo pasirinkimo vaistas gydant šlapimo taku infekcijas. Pirma ligos para gydantis gydytojas V. M. diferencijavo septini procesa, šlapimo taku infekcija, pneumonija. Kraujo bakteriologinis tyrimas nebuvo imtas, nes ligonio temperatura buvo normali, ambulatoriškai pradetas antibakterinis gydymas buvo tesiamas stacionare, nes pagal pripažinta klinikine praktika kraujo paseliai imami itariant bakteriemija prieš pradedant antibakterini gydyma temperaturos kilimo metu. 2004-09-21 ryta atliktoje krutines lastos rentgenogramoje Nr. 2364 nustatyti budingi letiniam bronchitui, virusinei infekcijai pakitimai, taciau septiniam procesui budingu pakitimu nepastebeta. 2004-09-21 P. R. buvo pradetas naudoti deksametazonas. 2004-09-22 13.20 val. temperaturos kilimo metu paimtas paselis kraujo sterilumui nustatyti, paskirtas bendro baltymo ir baltyminiu frakciju kraujyje tyrimas. 2004-09-23 reaktyvinio baltymo tyrimas parode gera antibakterinio gydymo efektyvuma bei umiam uždegimui budingus pakitimus, o tyrimas erkiniam encefalitui nustatyti buvo neigiamas. Kartotose krutines lastos rentgenogramose konstatuota pneumonija dešineje puseje. Tos pacios dienos 15 val. nustatyta, kad paciento kraujyje preliminariai auga aerobiniai ir anaerobiniai mikroorganizmai, todel paskirtas metronidazolis. 2004-09-24 kraujyje išaugo auksinis stafilokokas, gilejant intoksikacijai ir sepsiniam procesui ligonis sunkios bukles perkeltas i Intensyvios terapijos skyriu. Buvo pakartoti tyrimai, gydymui skirtas deguonis, antibakterinis gydymas koreguotas pagal antibiotikograma, kardiopulmoninei buklei koreguoti paskirti nitratai ir širdi veikiantys glikozidai, skirtas prednizolonas, gydymui skirta detoksikacine lašine, antipiretikai, probiotikai. 2004-09-24, ivertinus namneze ir klinikinius duomenis, nustatyta klinikine diagnoze: sepsis, sepsinis dekompensuotas šokas, dešine bronchopneumonija, DODS, letinis reumatoidinis artritas. Gydytojos G. Š. budejimo metu iki 24 val. ligonio bukle buvo sunki, taciau stabili. 2004-09-25-26 ligonio bukle buvo sunki sunki. Tachikardijos mažinimui galvota skirti trumpo veikimo kalcio antagonista “Verapamil”, taciau konstatavus vidutinio laipsnio arterine hipotonija, medikamentas neskirtas. Konstatavus plauciu edema, pakirtas laziksas, dopaminas pakeistas i dobutreksa, taciau plauciu edemos požymiai nesikoregavo, bukle buvo be žymesnes dinamikos. 2004-09-26 atlikti pakartotiniai tyrimai parode teigiama antibakterinio gydymo efekta, taciau blogejo inkstu funkcijos rodikliai, del ko buvo koreguojamas gydymas. Taciau bukle blogejo, sutriko širdies veikla, del ko pradeta reanimacija, atliktas išorinis širdies masažas, pajungtas automatinis defibriliatorius, leistas adrenalinas, “Lidokain”, lašintas dobutaminas, ventiliuotas, defibriliuotas, leistas kordaronas. Reanimacijos priemonems nedavus efekto. Ligonis mire. Nustatyta galutine diagnoze: Stafilokokinis sepsis. Dešines puses pneumonija. Dekompensuotas sepsinis šokas. DODS. ISL. Kardiolopulmoninis nepakankamumas. Plauciu edema. Embolizacija i plaucius. Reumatoidinis poliartritas, taciau artimiesiems atsisakius patanatominio tyrimo galutines tikslios mirties priežasties atsakove nustatyti negalejo. Ligonines darbuotojai tinkamai atliko savo darba, ligonio ištyrimas ir gydymas buvo adekvatus esamiems klinikiniams požymiams.

Tretysis asmuo V.D. S. praše ieškini atmesti atsakoves VšI „Aukštaiciu šeimos klinika“ nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškove neirode visu deliktines atsakomybes salygu, numatytu Civilinio kodekso 6.246-6.248 straipsniuose. Savo kaip gydytojos pareigas atliko tinkamai pagal situacija ir ligonio sveikatos stovi. Ieškove nenurode, kuo pasireiške priežastinis ryšys tarp jos veiksmu (neveikimo) ir P. R. mirties. Bylos irodymais nenustatyta P. R. tiksli mirties priežastis. Stafilokokinis sepsis negali buti laikoma vienintele ir tikslia priežastimi, nes velionis sirgo kitomis sunkiomis ligomis, o artimieji patologoanatominio tyrimo atsisake. Po 2004-09-15 vizito i paciento namus rugsejo 17-19 dienomis negavo signalu del prastejancios ligonio bukles, nors dirbo klinikoje. Priešingai, ieškove praneše, kad temperatura krenta, savijauta gereja, kas leido manyti apie tinkama ir veiksminga gydyma. 2004-09-20 P. R. atvykus i Klinika išdave siuntima atlikti tyrimus tai paciai dienai, ir tokias galimybes ligonis turejo, nes atvyko automobiliu, pageidavo tyrimus atlikti Infekcineje ligonineje, kur ir buvo išrašytas siuntimas su nurodytu darbo laiku. P. R. temperatura buvo normali, šlapimo tyrimai netoli normos ir nebuvo pavojingo susirgimo požymiu. Stacionarinio ištyrimo ir gydymo atsisake. Nebuvo pagrindo neatideliotinam hospitalizavimo butinumui. VMAI prie LR SAM išvadose netiksliai nurodytas ant siuntimo nurodytas nuvykimo tyrimams laikas. I infekcine ligonine pacientas paguldytas 2004-09-20 vakare, jam atliktas rentgenologinis ir kraujo tyrimai, taciau auksinis stafilokokas konstatuotas tik po dvieju dienu, t. y. 2004-09-22. Todel tyrimo rezultatai, gauti iki 2004-09-20, nebutu suteike galimybes diagnozuoti sepsi, nes buvo neinformatyvus. VMAI prie LR SAM, darbo trukumu pripažino tik netinkama siuntimo iforminima, kas nesusije su paciento mirties priežastimi. Ieškove Psichikos sveikatos centre lankosi nuo 2002 metu, todel neirodyta, kad šio pobudžio negalavimai susije su vyro mirtimi, o yra ne del ankstesniu sveikatos sutrikimu. Žalos dydis irodinejamas duomenimis, kurie gauti praejus daugiau nei pusei metu po P. R. mirties.

Tretysis asmuo UAB „BTA Draudimas“ prašo ieškini atmesti. Nurodo, kad treciojo asmens V.D. S. bei pas abi atsakoves dirbanciu gydytoju, kurie yra gydytoju sajungos nariai, civiline atsakomybe yra apdrausta bendroveje. Ieškove neirode neteisetu atsakovu veiksmu ir priežastinio ryšio tarp neteisetu veiksmu ir žalos fakto, taip pat kitu butinu civilines atsakomybes salygu. Jei ivykis butu pripažintas draudiminiu, draudimas atlygintu tik turtine žala. Mano, kad prašomos priteisti neturtines žalos dydis yra neprotingai didelis, neatitinka kompensacines funkcijos.

Kiti tretieji asmenys praše byla nagrineti jiems nedalyvaujant, o ieškini atmesti atsakoviu, treciojo asmens V.D. S. nurodytais motyvais.

VMAI prie SAM praše byla nagrienti ju atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Ši išvada daroma vadovaujantis šia irodymu visuma ir del šiu motyvu.

Byloje esanciu irodymu visuma nustatyta, kad ieškove R. R. buvo P. R., mirusio 2004-09-27 del stafilokokinio sepsio, sutuoktine nuo 1973-11-16 (1 t., b. l. 10, 11). Klinikos bendrosios praktikos gydytoja V.D. S. pagal ieškoves iškvietima atvykusi i paciento namus 2004-09-15 P. R. diagnozavo UVRI ir paskyre gydyma. 2004-09-17 gydytojai telefonu buvo pranešta, kad paciento temperatura nukrito iki 37,6°C -36,8°C, jauciasi geriau, todel nurodyta atvykti pirmadieni tyrimams ir testi gydyma. 2004-09-20 P. R. lankesi pas atsakove Klinikoje, nustatyta diagnoze: UVRI, umus pielonefritas?, virusine pneumonija?, paskirti ekstra tvarka šlapimo, kraujo tyrimai, plauciu rentgenograma, nes itartas toksinis nefritas karšciavimo fone. 2004-09-20 Klinikoje atliktas bendras šlapimo tyrimas. Nuo stacionarinio ištyrimas ir gydymo P. R. laikinai atsisake. 2004-09-20 21.40 val. P. R. stacionarizuotas VšI „Panevežio infekcine ligonine“ skubos tvarka pagal SAM isakymo III-7 punkta GMP siuntimu, nustatyta diagnoze: erkinis encefalitas? Eksikoze II-III0, Hiperterminis sindromas, Bronchopneumonija? Sveiktos priežiuros paslaugas teike atsakove Ligonines gydytojai A. M., V. M., V. D., N. C., V. M., G. Š., J. V., D. K.. 2004-09-20 21.45 min. nustatyta preliminari diagnoze: erkinis encefalitas? Hiperterminis sindromas. Eksikoze II-III0, sudarytas tyrimu planas. 2004-09-21 atliktas pilvo organu echoskopinis tyrimas ir krutines lastos rentgenograma ir itartas diferecijuotas septinis procesas, paskirtas ir, atsižvelgiant i tyrimu rezultatus, i tai, kad 2004-09-23 iš kraujo išaugo aerobiniai ir anaerobiniai mikroorganizmai, ryškejo pneumonijos vaizdas, koreguotas gydymas. 2004-09-24 iš kraujo išaugo Stafylococcus aureus (auksinis stafilokokas) ir augo anaerobai. Todel, gilejant intoksikacijai ir septiniam procesui, P. R. perkeltas i Intensyvios terapijos skyriu su diagnoze pneumonija dešineje, septinis šokas, KPN II, sudarytas gydymo planas. Taciau pacientas P. R. 2004-09-26 mire. Ivertinus anamnezes duomenis ir klinika, buvo nuspresta klinikine diagnoze rašyti: sepsis (Stafylococcus aureus), septinis dekompensacinis šokas, DODS, letinis reumatoidinis artritas. Ši nustatyta klinikine diagnoze nepatvirtinta patologoanatominio tyrimo, nes jo buvo atsisakyta.

Šalys turi irodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Ieškoves ieškinys pareikštas del neturtines žalos atlyginimo, nes pas atsakoves gydymo istaigose nesuteiktos tinkamos sveikatos priežiuros paslaugos, del netinkamo gydymo, nesugebejimo diagnozuoti ir adekvaciai ivertinti ligonio bukles sunkumo, gydytoju didelio neatsargumo, kompetencijos stokos, organizaciniu trukumu mire ieškoves vyras P. R. (LR CK 6.246 str.). Ieškove nurodo, kad jai neturtine žala pasireiške tuo, jog pacientui jos vyrui P. R. atsakoviu gydytojams taikius neadekvacius ligonio bukles tyrimus (paveluotai paimtas kraujas jo sterilumo nustatymui, paveluotai aptiktas auksinis stafilokokas, gydyta netinkamais arba šios bakterijos neveikianciais vaistais ir netinkamomis ju dozemis), ji ištiko mirtis, t. y. teigiama, kad yra priežastinis ryšys tarp neteisetos atsakovu veikos ir P. R. mirties. Esant minetam ieškinio pagrindui, ieškove turejo irodyti atsakoviu gydytoju nerupestinguma, neatiduma, t. y. atsakovo veiksmu neteisetuma, žala ir priežastini ryši tarp neteisetu veiksmu ir žalos. Atitinkamai atsakovas turejo irodyti savo veiksmu nekaltuma ir veiksmu teisetuma, nes jis laikomas kaltu, kol neirodo, kad jo kaltes del žalos atsiradimo nera (CK 6.246- 6.249 str.). Teismo nuomone, ieškove neirode atsakoviu veiksmu neteisetumo, t. y. neirode, kad atsakoves ir ju darbuotojai, atsižvelgiant i ju veiklos specifika, žalos pobudi ir kitas aplinkybes, nevykde pareigu, neirode, kad atliko veiksmus, kuriuos draudžia teise, ar nevykde bendro pobudžio pareigos elgtis atidžiai ir rupestingai (CK 6.246 straipsnis), kas reiškia, kad neirode visu civilines atsakomybes salygu.

Susiklosciusioje teismu praktikoje nagrinejamu klausimu laikomasi nuomones, kad pacienta ir gydytoja (sveikatos priežiuros istaiga) sieja prievole, kurios turini sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievole butu vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalu atidumo, rupestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsni. Todel atsakovu civiline atsakomybe galetu kilti tik tais atvejais, kai sveikatos paslaugas teikianti istaiga (jos darbuotojai) neužtikrina maksimalaus atidumo, rupestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnio ir šis prievoles netinkamas ivykdymas sukelia žala, o tokios aplinkybes del sprendime nurodomu argumentu ir motyvu neirodytos (pvz., L. M. S. prieš Kauno Raudonojo Kryžiaus ligonine, Nr. 3K-3-1140/2001; 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis civilineje byloje R. V., D. L. V. prieš Kauno 2–aja klinikine ligonine, Nr. 3K-3-1180/2003; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilineje byloje O. R., M. R., V. R. ir kt. prieš Vilniaus universiteto Santariškiu klinikas, Nr. 3K-3-16/2004, 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilineje byloje J. R. ir Z. R. prieš Vilniaus universiteto Santariškiu klinikas Nr. 3K-3-206/2005, ir kt.).

Kadangi nenustatyta atsakoviu ir ju darbuotoju kalte ir ju veiksmu priežastinis ryšys su ieškovei del P. R. mirties padaryta žala, darytina išvada, kad negalima teigti, jog pacientui suteiktos paslaugos neatitiko medicinos mokslo principu ar pažeide medicinos etikos reikalavimus. Gydytojai, nustatydami diagnoze, nepažeide sveikatos sistemos norminiu aktu reikalavimu, elgesi atidžiai, rupestingai ir demesingai, todel nepadare žalos. Taigi, byloje esanciu irodymu visuma nenustatyta, kad atsakoviu gydytoju veiksmu neteisetumas pasireiške nepakankamai atidžiu ar rupestingu profesiniu pareigu atlikimu, taip pat neirodyta, kad gydytojai parinko iš esmes netinkamus gydymo metodus, netinkamus medikamentus bei kad tinkamus gydymo metodus jie taike ne rupestingai, neatidžiai ir neatsargiai. Byloje nenustatytas faktinis ir teisinis priežastinis ryšys, nes nera objektyviu duomenu spresti, kad paciento mirtis kilo iš neteisetu veiksmu, t. y. nera nustatyta, kad žalingi padariniai butu atsirade, jeigu nebutu buve neteiseto veiksmo ar butu atlikti veiksmai, kuriuos privaleta atlikti. Iš aptartu irodymu seka, kad visi esminiai ir tokio lygio, kokio yra atsakoves, ligonese tyrimai ir stebejimai, sudarantys pagrinda diagnozei del ligos ir tolesnio gydymo metodu, buvo atlikti. Pas atsakove Ligonineje nustatyti faktai: paciento kraujotakos ir kvepavimo funkcijos rodikliu (duomenu apie centrini venini spaudima) nebuvimas medicininiuose dokumentuose, del ko negalima tiksliai ivertinti infuzines terapijos ir infuzuojamu vaistu i vena dozavimo tikslumo, vaisto lazikso ir kitu vaistu reikalingumo ir naudingumo, pagal ekspertu pateiktas išvadas, nesant patologoanatominio tyrimo, nera priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmemis.

Asmenims padarytos materialines ir neturines žalos atlyginima nustate istatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d.). Pagal Pacientu teisiu ir žalos sveikatai atlyginimo istatymo istatymas (aktuali redakcija nuo 1998-05-21 iki 2004-12-31) 14 str. 3 d., žala, padaryta pacientams gydytojo ar slaugos darbuotojo kaltais veiksmais, atlyginama Civilinio kodekso, kitu teises aktu nustatyta tvarka. Ginco teisiam santykiui taikytinos delikto santykius reglamentuojancios CK normos, kiti teises aktai. Nagrinejamo atvejo metu sveikatos priežiuros istaigu veikla, ju veiklos principus, teisiu ir pareigu apimti reglamentavo Pacientu teisiu ir žalos sveikatai atlyginimas, LR Sveikatos sistemos istatymas, LR gydytoju medicinos praktikos istatymas. Juridiniu ieškiniu pagrindu nurodoma Civilinio kodekso 6.245. 6.246, 6.248-6.251, 6.263, 6.264, 6.281, 6.283, 6.284, 6.288 str.6.246 str. - 6.248 str.

Iš byloje esanciu irodymu visumos matyti, kad jie paneigia atsakoviu ir ju darbuotoju (gydytoju) kalte nagrinejamu atveju. Atsakoviu atstovu, treciuju asmenu paaiškinimai apie tai, kad ligoniui P. R. paslaugos buvo suteiktos užtikrinant maksimalaus atidumo, rupestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsni, dedant maksimalias pastangas nustatyti diagnoze, skiriant jam tinkama gydyma, patvirtina kitu dalyvaujanciu byloje asmenu paaiškinimai, rašytiniai irodymai, iš dalies – liudytoju parodymai, kiti bylos duomenys, kurie del esminiu aplinkybiu sutapta tarpusavyje ir su kitais irodymais, vieni kitus papildo ir vieni kitiems neprieštarauja, todel jais netiketi nera pakankamo pagrindo.

Lietuvos Aukšciausiasis teismas, formuodamas teismu praktika apie irodymu vertinima ne karta yra pažymejes, kad deontologines teismo medicinos ekspertizes išvada tokiose bylose yra reikšmingas irodymas specialiu žiniu reikalaujanciais byloje nagrinejamais klausimais, kuri turi buti ivertinama pagal CPK 185 straipsnio taisykles bei kad jos vertinimas turi buti pagristas visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybiu išnagrinejimu teismo posedyje, vadovaujantis istatymais ir visu irodymu visumoje (LAT Senato 1997-06-13 nutarimo Nr.15 ,,Del istatymu, reguliuojanciu teismo sprendimo priemimo ir išdestymo tvarka, taikymo teismu praktikoje” 10 p., 2006-09-06 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-452/2006, kat.: 44.5.2.15; 114.9.6.1; 114.11, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas)). Taigi teismas ivertina ekspertu išvada, atsižvelgdamas i jos teiginiu ryši su kitais irodymais, patikrina, ar atsakymai i teismo pateiktus klausimus yra pagristi ekspertizes akte aprašytais tyrimais. Pagal šias taisykles vertindamas 2006-02-27 deontologines teismo medicinos ekspertizes akta Nr. EDM 36/06 (01), teismas neturi pagristo pagrindo ir motyvu nesutikti su šio akto išvadomis. Ligos istorijose esantys paciento P. R. bukles sekimo irašai neprieštarauja mineto ekspertizes akto išvadoms ir po mirties tik pagal klinikinius požymius nustatytai jo mirties priežasciai - stafilikokinis sepsis, kitiems byloje esantiems irodymams (3 t., b. l. 36-50). Kaip ekspertizes kate ir papildomoje apklausoje nurode ekspertai, kadangi pacientui P. R. nebuvo atliktas patologoanatominis tyrimas, tai pagal klinikinius duomenis nustatyta mirties priežastis nepatvirtinta patologoanatominio tyrimo ir gali buti vertinama tik kaip numanoma (3 t., b. l. 109-110, ligos istorijos duomenys).

Ekspertizes akto, eksperto V. K. (3 t., b. l. 110-111) ir kitu ekspertu paaiškinimu, VMAI prie SAM patikrinimo akto, medicininiu dokumentu irašu duomenimis nustatyta, kad gydytoja V.D. S. 2004-09-15 P. R. diagnoze - UVRI – nustate savalaikiai, tinkamai, ji buvo adekvati paciento buklei, klinikiniams simptomams, aprašytiems medicininiuose dokumentuose. Buvo pilnai ir laiku paskirti ir atlikti butini diagnostiniai tyrimai, o skirti kokius nors specifinius tyrimus, nesant indikaciju, nebuvo pagrindo. Ekspertizes akte konstatuota, ka pripažista ir teismu praktika, kad, vadovaujantis medicinos mokslo suformuota praktika, visi imanomi tyrimai kiekvienam pacientui, nesant tam indikaciju, nera atliekami. Pagal bylos duomenis, P. R. turejo galimybes 2004-09-20 diena atlikti bendra kraujo ir rentgenologini tyrima, nors, kaip konstatavo ekspertai, plauciu rentgenologinis ištyrimas 2004-09-20 nebutu pakeites nustatytos diagnozes, paskirto gydymo ir indikaciju hospitalizacijai, nes net ir 2004-09-21 pas atsakove Ligonineje atliktas toks tyrimas neparode septiniam procesui ar kitai umiai ryškesnei patologijai budingu požymiu. Skiriant gydyma pacientui P. R. Klinikoje buvo užtikrintas tinkamas gydymas. Šeimos gydytojas negalejo užtikrinti paciento slaugos namuose. Sudarytas gydymo planas buvo teisingas, paskirtas antitibakterinis vaistas Amoksiklavas veike Gram- ir Gram+ bei anaerobinius mikrobu štamus, tame tarpe - ir auksini stafilokoka (Stafylococcus aureus). Ekspertu nuomone, šio antibakterinio vaisto paskyrimas, ivertinus gretutinius susirgimus (psoriatinis poliartritas, kaires ciurnos raišciu plyšimas, nosies kaulu lužimas, letinio bronchito paumejimas, toliaregyste, deformuojanti kairio klubo sanario artroze, deformuojanti poliartroze, vyraujantys pakitimai keliu ir klubu sanariuose su ryškiu skausminiu sindromu, kairio klubo sanario ankiloze, psoriaze, skrandžio ir plonosios žarnos uždegimas) buvo tinkamas. Gydymo instrukciju, kokybes vadybos sistemos proceduru reikalavimai pažeisti nebuvo. Todel pagrista išvada, kad gydytojos V.D. S. veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu su P. R. mirtimi nesusije, nes paskirtas gydymas adekvatus paciento buklei.

2004-01-16 VMAI prie SAM, atlikusi Klinikoje teiktu paslaugu prieinamumo, kokybes (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo kontrole, taip pat liudytoja apklausta patikrinima atlikusi R. B. (3 t., b. l. 111-113), nurode, kad, negerejant ligonio P. R. sveikatos buklei, išliekant nusiskundimams karšciavimu ir šaltkreciui, gydytoja V. D. S. nepanaudojo visu ištyrimo galimybiu, t. y. itariant plauciu uždegima nedelsiant nesiunte atlikti rentgenologinio krutines lastos tyrimo, nevertino skiriamo medikamentinio gydymo efektyvumo, neiformino siuntimo stacionariniam gydymui, pažeide LR SAM 1995-04-258 isakymu Nr. 217 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 7:1995 6.3 p. nuostatas visais neaiškiais atvejais bei negerejant ar blogejant paciento buklei, nedelsiant konsultuotis su atitinkamu specialistu arba siusti pacienta konsultuoti, stacionariai ištirti ir gydyti.

Kadangi pagal Medicinos praktikos istatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis, medicinos gydytojo profesine kvalifikacija igyjama baigus medicinos studijas, o šeimos gydytojo profesine kvalifikacija - baigus medicinos studijas ir šeimos medicinos rezidentura, tai, teismo nuomone, atsakoves Klinikos šeimos gydytoja V.D. S. savo darbe turejo vadovautis ne LR SAM 1995-04-25 isakymu Nr. 217 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN7:1995 „Medicinos gydytojas. Funkcijos, pareigos, teises, kompetencija ir atsakomybe“, kurios pažeidimus konstatavo VMAI prie SAM, bet turejo vadovautis SAM 1999-12-16 isakymu Nr. 217 patvirtintos medicinos normos MN 14:1999 „Bendrosios praktikos gydytojas. Teises, pareigos, kompetencija ir atsakomybe“ nuostatomis, kurios pažeidimu nei VMAI prie SAM patikrinimo metu, nei ekspertizes metu, LR medicinos praktikos istatymo 12 straipsnyje numatyta institucija nenustate. Taip pat teismas mano, kad minetoms VMAI prie SAM išvadoms padaryti esmine reikšme turejo pacios ieškoves pateiktu siuntimo kraujo tyrimui ir išrašo iš medicininiu dokumentu rentgenologiniam tyrimui nuorašai, kurie inspekcijai buvo pateikti neatitinkantys originalu arba nukopijuoti taip, kad nematyti svarbios informacijos. Butent: iš gydytojos V.D. S. P. R. išduoto siuntimo bendram kraujo tyrimui originalo, forma Nr. 224/a, matyti, kad jis išduotas „21“ atlikti bendra kraujo tyrima (1 t., b. l. 88). Taciau iš šio siuntimo, pateikto VMAI prie SAM, nuorašo matyti, kad inspekcijai buvo pateikta siuntimo kopija, kuriame datos diena nenurodyta (1 t., b. l. 185-187). Iš gydytojos V.D. S. pacientui P. R. išduoto išrašo iš medicininiu dokumentu originalo, forma Nr. 027/a matyti, kad P. R. siuntimas rentgenologo konsultacijai ir plauciu rentgenogramai atlikti išduotas 2004-09-20 diena, nurodant, kad tai turi buti atlikta Infekcineje ligonineje, 1 a., I-V nuo 9.00 val. iki 12.30 val. (1 t., b. l. 89). Taciau iš šio išrašo, pateikto VMAI prie SAM, nuorašo matyti, kad inspekcijai buvo pateikta tokia kopija, kurioje nesimato (neaiškiai matosi) Ligonines darbo dienos ir tyrimo darbo laikas, ir iš tokios kopijos galima klaidingai spresti, kad rentgenologinio tyrimo darbo laikas yra iki 12.00 val, o ne iki 12.30 val., kas aiškiai matyti išrašo originale (1 t., b. l. 185-187). Taigi, objektyviais duomenimis nepagrista išvada, kad, itardama plauciu uždegima, gydytoja V.D. S. nedelsiant nesiunte atlikti rentgenologinio krutines lastos tyrimo ir kitu tyrimu, nes pacientas juos atlikti buvo siunciamas nedelsiant, ta pacia diena ir jis turejo realias galimybes tai padaryti, nes tokiu tyrimu atlikimo laikas buvo iki 12.30 val., o ne iki 12.00 val., kaip kad nurode VMAI prie SAM vadovaudamasi nevienareikšmiškai suprantamu ieškoves jai pateiktu nuorašu. Teismo medicinines ekspertizes išvadoje nurodyta, kad jos išvadoms nurodyti neatitikimai siuntimuose itakos neturi, taciau, ekspertu nuomone, tai galejo tureti itakos medicininio audito inspekcijos pateiktai išvadai, su kuo teismas visiškai sutinka. Liudytoja apklausta R. B. taip pat parode, kad patvirtintas faktas, jog pacientas, turedamas galimybe, tikrai nenuvyko atlikti tyrimo ta pacia diena, pakeistu audito išvadu turini.

Pagal bylos duomenis, apie nuo 2004-09-15 negerejancia ligonio P. R. sveikatos bukle ir gydytojos skirto gydymo vaistais neveiksminguma iki 2004-04-20 dienos gydytojai V.D. S. ar kitiems atsakovu gydytojams buvo nežinoma, nes byloje nera jokiu objektyviu duomenu apie tai, kad nuo 2004-09-15 iki 2004-09-20 P. R. ar ieškove butu apie tai praneše gydytojai V.D. S. ir del to kreipesi pas atsakoves ar i kitas gydymo istaigas. Ieškove nepagrindžia, kodel, jei kaip teigia, P. R. bukle nuolat blogejo, nesikreipe medicinines pagalbos nei i GMT, nei i kokia nors kita sveikatos priežiuros paslaugas teikiancia istaiga, tuo labiau, kad, kaip pati ieškove nurodo ir pateikti irodymai patvirtina, ji turi specialu vidurini išsilavinima, medicinos sesers kvalifikacija ir virš 30 metu staža pagal specialybe. Faktas, ar ieškove prisiskambino gydytojai ar ne, neturi teisines reikšmes, kadangi telefono pokalbis ligonio bukles niekaip nebutu itakojes. Panevežio miesto GMP stoties pažyma patvirtina, kad tik 2004-09-15 apie 14.55 val. registruotas ieškoves iškvietimas pas P. R. del temperaturos, nuvykus rastas šeimos gydytojas, kurio priežiurai ligonis paliktas, o kitas iškvietimas registruotas 2004-09-20 d. 20.49 del pakilusios temperaturos, nustacius, kad karšciavimas užsiteses, itartas gripas, encefalitas, plauciu uždegimas, ligonis nuvežtas i Panevežio infekcine ligonine (2 t., b. l. 90). Liudytoja apklausta Klinikos registraturoje dirbusi M. U. bei ligos istorijos nenugincyti gydytojos V.D. S. irašai patvirtina apie tai, kad 2004-09-17 telefoninio pokalbio metu gydytojai buvo pranešta, kad P. R. bukle pagerejusi, temperatura nukrito, kad dave pagrinda spresti, jog paciento bukle gereja (3 t., b. l. 115-116, istorijos 112 psl.). Audito išvadose nurodyta, kad 2004-09-20 gydytoja V.D. S. medicininiuose dokumentuose nenurode, kur ir kada buvo planuojama atlikti P. R. bendra kraujo tyrima, o iš Klinikos pateiktu sutarciu neaišku, kur, per kiek laiko turi buti atliktas toks tyrimas. Taciau su šia išvada nera pagrindo sutikti, nes tai neatitinka minetu siuntimu, išrašo, atsakoves pateiktu sutarciu su kitomis miesto gydymo istaigomis turinio. Iš bylos atsakoviu 2003-09-08 sutarties matyti, kad VšI „Panevežio infekcine ligonine“ Klinikai buvo isipareigojusi atlikti ivairius laboratorinius tyrimus, tame tarpe – ir klinikinius laboratorinius, mikrobiologinius, bei po darbo valandu, švenciu bei išeiginemis dienomis atleisti ambulatorinius ligonius priemimo skyriuje (1 t., b. l. 107, 112), iš sutarties su VšI „ Panevežio miesto poliklinika“ - kad šioje istaigoje atsakoves pacientams buvo atliekami ivairus tyrimai (1 t., b. l. 108), iš sutarties su VšI „Panevežio ligonine“ - kad atsakoves aptarnaujamiems gyventojams Klinikos nedarbo metu pirminio lygio ambulatorines paslaugas buvo isipareigojusi suteikti ši ligonine (1 t., b. l. 109), iš sutarties su Panevežio sporto medicinos centru – kad šis centras taip pat atlikdavo kraujo ir šlapimo tyrimus su atsakoves siuntimais atvykusiems klinikos pacientams (1 t., b. l. 110). P. R. 2004-09-20 išduotose dokumentuose yra aiškia nurodyta, kad tyrimas ir konsultacija siulomi atlikti VšI „Panevežio infekcine ligonine“, o jos rentgeno kabineto darbo laikas 2004 m. rugsejo menesi buvo nuo 9.00 val. iki 13.00 val. (1 t., b. l. 52), laboratoriniai tyrimai planine tvarka buvo atliekami kasdien nuo 8.00 val. iki 17.00 val., ekstriniai - visa para (1 t., b. l. 53). Iš bendradarbiavimo sutarciu matyti, kad pas atsakove Ligonineje buvo atliekami reikalingi kraujo, šlapimo ir kiti tyrimai kasdien nuo 8.00 val. iki 17.00 val., taip pat teikiamos endoskopiju, echoskopiju ir rentgenologines paslaugos Klinikos atsiustiems pacientams laboratorijos darbo metu, t. y. darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 13.00 val. Visa ši informacija yra paskelbta viešai ant Klinikos, kurioje ne vienerius metus gydesi P. R., sienos (1 t., b. l. 43-44, 45-46, 52, 53). Ieškinio pagrindu ieškove ir nenurodo aplinkybes, kad P. R. nebuvo paaiškinta ir jis nežinojo, kokioje gydymo istaigoje jis turi teise atlikti paskirtuosius tyrimus ar i kuria gydymo istaiga kreiptis Klinikos ne darbo metu.

VMAI audito išvadose iš esmes nurodyti atsakoves VšI „Aukštaiciu šeimos klinika“ ir gydytojos V.D. S. organizacinio techninio pobudžio trukumai, kuriuos apsvarsciusi atsakove emesi priemoniu jiems pašalinti, taciau tie trukumai nera jokio lygio priežastiniame ryšyje su P. R. teiktomis medicinos paslaugomis (1 t., b. l. 115-117).

VMAI prie SAM išvada apie tai, kad medicininiuose dokumentuose nera P. R. parašo, patvirtinancio jo atsisakyma nuo medicinos paslaugu teikimo ligonineje (1 t., b. l. 14-15, 16, 90-96, 98) neturi juridinio pagrindo, nes tokio parašo gavimo butinumo tuo metu galioje teises aktai nenustate. Deontologines ekspertizes akte ekspertai konstatavo bei apklausti papildomai patvirtino, kad pagal 2004-09-20 Lietuvos Respublikoje galiojancius teises aktus nebuvo privalu gauti paciento raštiško sutikimo ar atsisakymo stacionariam gydymui, kad šeimos gydytojas negalejo reikalauti, jog pacientas sutiktu stacionariam gydymui skubos tvarka. Pagal LR SAM 2000-01-20 isakymu Nr. 37 2 priedo „Bukliu, kada teikiama butinos medicinos pagalba, sarašas“ atsakoves 2003-11-03 patvirtintos Klinikines hospitalizacijos proceduros matyti, kad nukreipti ligoni hospitalizacijai skubos tvarka reikia tada, kai reikia teikti butina medicinine pagalba stacionare, taciau tik po to, kai atliekama ligonio nusiskundimu anamneze ir objektyvus jo bukles ivertinimas, atliktu klinikiniu tyrimu ivertinimas, suformavus siutimo diagnoze ir po pokalbio su ligoniu (1 t., b. l. 51). Ieškove R. R. pas gydytoja V.D. S. kartu su pacientu P. R. tuo metu, kai vyko pokalbis apie atsisakyma nuo ištyrimo ir gydymo stacionare, nedalyvavo, todel tikruju aplinkybiu negali žinoti. Taciau ivertinant tai, kad, kaip patvirtino liudytojai N. Ir J. S., P. R., tos pacios dienos popiete, nors jautesi blogai, P. R. atsisake ju siulymo iškviesti greitaja medicinos tarnyba (3 t., b. l. 113-114), labiau tiketina, kad irašas mediciniuose dokumentuose atitiko tikrove.

Iš Klinkos direktoriaus 2003-11-03 patvirtintos Klinikines proceduros KP-2BPG, kuri taikoma ir BP gydytojams, kuo ir dirbo V.D. S., matyti, kad vizitus i paciento namus, kai pacientas ar jo artimieji kreipiasi i registratura, registruoja BP ar bendruomenes slaugytojos, o gydytojas tokia registracija atlieka, kai numato aktyvu vizita pas pacienta. Šiuo atveju toks vizitas pradžioje nebuvo numatytas, todel ieškoves aiškinimai apie neprisiskambinima tera nepagristos prielaidos, nes galejo skambinti i registratura nustatyta tvarka. Pagal minetos Proceduros 2 punkta, vizituoti pagal paciento kvietima gydytojas privalo nuvykti ta pacia diena darbo laiku, priklausomai nuo sudaryto priemimo laiko istaigoje ir nuo vizitu darbo grafiko, ir ši procedura pažeista nebuvo (1 t., b. l. 49-51).

Vadovaujantis virš nurodytu irodymu visuma bei deontotligines teismo medicinos ekspertizes akto duomenimis (2 t., b. l. 36-50) nustatyta, kad klinikine diagnoze VšI „Panevežio infekcine ligonine" P. R. buvo nustatyta ir patvirtinta teisingai ketvirta gydymosi šioje ligonineje diena gydytojos G. Š.. Septinis procesas pirma karta itartas pirma gydymosi ligonineje para 2004-09-21. Rentgenologinis, kraujo tyrimas ir kiti tyrimai buvo paskirti skubos tvarka. Kraujas mikrobiologiniam tyrimui (paseliui) paimtas 2004-09-22 13.20 val. Ekspertizes akte nurodyta, kad, itarus septini procesa, paprastai kraujo paseliai imami ta pacia diena. Taciau šiuo konkreciu atveju toks delsimas nesudaro pagrindo ji vertinti kaip neteiseta neveikima, kadangi, kaip paaiškino atsakoviu atstovai ir patvirtino apklausose ekspertai, tame tarpe – ir eksperte infektologe E. G. K., iki šiol nera SAM patvirtintu normatyviniu aktu del sepsio gydymo, taciau pagal medicinine praktika, siekiant tikslesnio rezultato, kad kraujo tyrime butu matomi stafilokoko požymiai, reikalinga aukšta temperatura bei kad butu šaltkretis, nes nesant aukštos temperaturos tyrimas gali nerodyti stafilokoko. Todel delsimas del šios priežasties paimti kraujo paseli palyginti protinga ir trumpa termina (vienos paros laikotarpyje) buvo mediciniškai pagristas ir pateisinamas. Šioje ligonineje atliktas rentgenologinis plauciu ištyrimas 2004-09-21 ir jo rezultatai (konstatuotas deformuotas plauciu piešinys, centrinese srityse kiek pagausejes, infiltracijos nesimate, šaknys nestrukturiškos, pilnakraujiškos, sinusai laisvi) negalejo buti vertinami kaip septiniam procesui budinga patologija ar kita umi ryškesne patologija, kas patvirtina, kad ligos eiga buvo netipine. Kaip apklausoje paaiškino ekspertai, tai galejo buti del to, kad ligonio bukle buvo sunki, del to, kad jis sirgo reumatoidiniu poliatritu ir buvo susilpnejes atsparumas šiai ligai, sumažejes organizmo imunitetas. Iš to seka, kad stafilokokinis sepsis nebuvo anksciau diagnozuotas ne del to, kad tam nesiimta visu galimybiu, bet del to, kad tyrimuose nesimate objektyvaus pagrindo diagnozuoti ar itarti stafilokokini sepsi. Ivertinus 2004-09-21 radiologinio tyrimo duomenis, 2004-09-20 atliktas plauciu ištyrimas negalejo parodyti budingos septiniam procesui plauciu patologijos. Kaip paaiškino eksperte infektologe E. G. K., budinga septinio šoko patologija butu buvusi, jei krutines lastos rentgenogramoje butu buve matyti infiltraciniai židiniai („sniego gniužtes“), o kraujo tyrime turejo buti rastas auksinis stafilokokas, taciau tokiu duomenu nebuvo.

VšI „Panevežio infekcine ligonine“ paciento P. R. bukles nustatymui buvo atlikta eile tyrimu: 2004-09-20 23:24 – bendras kraujo tyrimas, 2004-09-21 – biocheminis kraujo tyrimas, 2004-09-22 – tyrimas del erkinio encefalito, 2004-09-23 – kraujo tyrimas, 2004-09-20 ir 2004-09-24 – šlapimo tyrimai (ekspertizes akto, medicininiu dokumentu irašai). Ekspertai konstatavo, kad diagnoze nustate gydytojai pilnai ir laiku atliko ir paskyre visus imanomus ir butinus diagnostinius veiksmus, tyrimus ir kad konkreciu gydytoju veiksmai nustatant diagnoze, skiriant tyrimus, atliekant diagnostinius veiksmus, nesusije tiesioginiu priežastiniu ryšiu su P. R. mirtimi. Iš medicininiu dokumentu seka, kad lygiagreciai su atliekamais tyrimais nebuvo daromi tyrimai, galintys padeti nustatyti kitas karšciavimo, šaltkrecio priežastis. Ekspertizes akto duomenimis taip pat nustatyta, kad šioje ligonineje paskirtas antibakterinis gydymas prieš Stafylococcus aureus pagal antibiotikogramos duomenis buvo adekvatus nustatytai diagnozei, jis atitiko paciento bukle ir preliminaria diagnoze, aprašyta medicinos dokumentuose, buvo sudarytas tinkamas jo ištyrimo ir gydymo planas. Pagal 2004-09-24 nustatyta klinikine diagnoze parinktas sisteminis infekcijos gydymas gentamicinu ir oksacilinu buvo tinkamas ir teisingas. 2004-09-23 indikaciju kardiologo konsultacijai, nustacius plauciu uždegima ir progresuojant inkstu funkcijos nepakankamumui, gydymas buvo koreguotas tinkamai, ivertinus laboratorijos pateiktas žinias apie anaerobu buvima. Taciau informacija apie anaerobu augima kraujyje nepasitvirtino, o paskirtas gydymas metronidazoliu tiesiogines itakos ligos eigai neturejo. 2004-09-23 dar negavus kraujo paselio rezultatu ir nesant objektyviu paciento bukles žymesnio blogejimo požymiu, toliau tesiamas empirinis antibakterinis gydymas buvo pagristas, o 2004-09-24 gavus antibiotikograma, antibakterinis gydymas buvo koreguotas teisingai. 2004-09-24 atlikus kraujo paseli ir paskyrus antibakterini gydyma, nebuvo pagrindo imtis papildomu priemoniu, o pacientas pagristai buvo perkeltas i intensyvios terapijos skyriu. Iš bylos duomenu seka, kad nagrinejamu atveju diagnoziu nustatymu buvo išsemtos galimybes šio ligonio bukles (karšciavimas, šaltkretis ir kt.) priežastims nustatyti. Darytina išvada, kad, esant neaiškios kilmes karšciavimo sindromui, visapusiškam paciento ištyrimui ir diagnozes nustatymui tokio laiko, koki P. R. buvo gydomas pas šia atsakove (apie 6-7 dienas), pagristai reikejo, o šios ligonines gydytojai, siekdami nustatyti teisinga klinikine diagnoze ir parinkti tinkama gydyma, savo veiksmus maksimaliai derino, emesi priemoniu visiems galimiems sepsio židiniams nustatyti. Vertinant retrospektyviai, teismo nuomone, diagnostines priemones buvo panaudotos optimaliai.

Teismo ekspertai R. R., S. V. papildomos apklausos metu paaiškino, kad del to, jog neatliktas patologoanatominis tyrimas, tapo neimanoma objektyviai nustatyti patologinio proceso išplitimo pobudi, organu sistemu pažeidimo laipsni, nustatyti, kokie buvo strukturiniai plauciu pakitimai, inkstu bukle mikroskopiniame ir makroskopiniame lygmenyje bei nustatyti priežastinio ryšio tarp VšI „Panevežio infekcine ligonine“ Intensyvios terapijos skyriaus darbuotoju veiksmu ir P. R. mirties.

Ekspertizes akte taip pat yra duomenys, kad gydymas Intensyvios terapijos skyriuje (arterines hipotenzijos koregavimas gydant septini šoka ir kvepavimo funkcijos užtikrinimas išsivyscius kvepavimo nepakankamumui) buvo neadekvatus. Kaip paaiškino apklausos metu ekspertas anesteziologas reanimatologas S. V., tai reiškia, kad gydytoju veiksmai gydant sunku kraujotakos ir kvepavimo funkcijos nepakankamuma turejo buti aktyvesni ir atliktas detalesnis ligonio tyrimas. Taciau ekspertas patvirtino ir tai, kad, nežiurint mineto, septinio šoko gydymui parinkti vaistai iš esmes buvo parinkti tinkamai, tik, nesant pakankamos informacijos apie paciento kraujotakos ir kvepavimo funkcijos rodiklius (nera duomenu apie centrini venini spaudima), negalima spresti apie infuzines terapijos ir vazopresoriu dozavimo tiksluma. Atsakyti, kokia itaka tai turejo P. R. mirciai negalima, nes neatliktas patologijos (patologoanatominis) tyrimas, kuris tegalejo objektyviai atskleisti patologinio proceso išplitimo pobudi, organu sistemu pažeidimo laipsni, kokie buvo strukturiniai plauciu pakitimai, inkstu bukle mikroskopiniame ir makroskopiniame lygmenyje, taciau bet kokiu atveju tai galejo tik netiesiogiai ir nežymiai itakoti gydymo baigties rezultatus. To pasekoje ekspertai padare išvada, kad tarp VšI „Panevežio infekcines ligonine" gydytoju veiksmu tiriant ir gydant pacienta P. R. nuo 2004-09-20 iki 2004-09-26 ir jo mirties tiesioginio ryšio nenustatyta, ir su tuo nesutikti teismas neturi pakankamo pagrindo.

Liudytoja G. L., kuri 2004-09 menesi buvo skyriaus, kuriam tuo metu slaugytoja dirbo ieškove R. R., darbuotoja parode, kad tuo metu ieškove skyriuje dirbo popietineje pamainoje nuo maždaug 13.00 val. Liudytoja M. U. parode, kad ji dirba Klinikos registraturoje ir tris kartus pokalbiui yra sujungusi R. R. su gydytoja V.D. S.: 2004-09-15 gydytoja buvo kvieciama vizitui i namus, 2004-09-17 jai pranešta, kad ligonis jauciasi geriau, o 2004-09-20 pranešta apie P. R. karšciavima. 2004-09-20 P. R. Klinikoje buvo priimtas greitai, buvo atvykes su savo automobiliu (3 t., b. l. 115-116). Liudytojai N. S., J. S. parode, kad 2004-09-18 P. R. jautesi blogai, ruošesi klubo operacijai, sunkiai judejo, todel praše ir jie jam 2004-09-20 apie 14.30 – 15.00 val. i namus atveže ramentus. Ieškove, ju sesuo, buvo darbe, o P. R. jautesi blogai, sake, kad buvo pas gydytoja ir grižo taksi, siulomos iškviesti greitosios pagalbos tarnybos atsisake. Kitokiu esminiu aplinkybiu liudytojai nepatvirtino. Šie liudytojai nurode, kad 2004-09-20 d. P. R. namuose gulinti rado apie 14.30-15.00 val., taciau liudytojas S. J. parodo, kad P. R. i namus su taksi grižo apie 15.00-16.00 val. (3 t., b. l. 113-114). Liudytoju M. V. ir S. J. parodymai (3 t., b. l. 114-115) prieštaringi tarpusavyje: vienas aiškina, kad P. R. 2004-09-17 (šeštadieni) tvere tvora, o kitas - kad tuo paciu metu buvo toks silpnas, kad negalejo atsikelti iš lovos ir paduoti dalgio. Todel liudytoju parodymai vertinami kaip irodymai visu irodymu visumoje ir tiek, kiek jie neprieštarauja kitu patikimu irodymu visuma nustatytoms bylos aplinkybems.

LR Medicinos praktikos istatymo 11 straipsnyje numatyta, kad gydytojas, pažeides šio Istatymo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos teises aktu nustatyta tvarka, o 12 straipsnyje numatyta, kad medicinos praktikos kontrole vykdoma teises aktu nustatyta tvarka, o gydytojo profesine kompetencija vertina atitinkamos medicinos praktikos profesines kvalifikacijos rušies (specialybes) gydytojo profesines kompetencijos vertinimo komisija, vadovaudamasi sveikatos apsaugos ministro patvirtinta Sveikatos priežiuros specialistu profesines kompetencijos patikrinimo tvarka. Kompetentinga komisija nera nustaciusi byloje dalyvaujanciu asmenu profesines kompetencijos trukumu, grubiu gydytoju padarytu medicinos praktiko klaidu. Taip pat ieškinys negrindžiamas, ir byloje nenustatyta konkrecios ligonines kokybes vadybos sistemos dokumentu, pareiginiu nuostatu pažeidimu, VšI „Panevežio infekcine ligonine“ vyriausiojo gydytojo patvirtintu Intensyvios terapijos skyriaus Diagnostikos ir gydymo algoritmu pažeidimu (2 t., b. l. 140-155).

Pacientas, kuriam buvo netinkamai suteiktos sveikatos priežiuros paslaugos, turi teise i su tuo susijusios neturtines žalos, kurios pobudis asmeninis, atlyginima. Ieškove nera nukentejusioji, bet yra invalide (1 t., b. l. 19), ilgalaikiais santuokos ryšiais buvo susijusi su vyru P. R. (1 t., b. l. 10), kuriam, jos nuomone, tiesiogiai padaryta žala. Teiseju kolegija mano, kad atsižvelgiant i Europos Tarybos Komiteto priimtos rezoliucijos Nr. (75)7 19 punkta, kuriame nurodyta, kad nukentejusiojo mirties atveju teise i neturtines žalos atlyginima turi mirusiojo sutuoktinis, vaikai arba tevai, ieškove turi teise kreiptis i teisma su ieškiniu del pažeistos teises gynimo, nors CK nenumatyta kitu asmenu teise reikalauti neturtines žalos atlyginimo už nukentejusiojo asmens sužalojimus bendrais pagrindais.

Kadangi iš virš nurodytu irodymu visumos ir motyvu daroma išvada, kad ieškove neirode neteisetos veikos, žalos, priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmiu, o byloje esantys irodymai atsakoviu gydytoju kalte paneige, teismas nevertina turtines ir neturines žalos dydžiui itakojanciu ieškoves pateiktu irodymu ir neišsako argumentu del neturtines žalos dydžio nustatymo.

Kadangi ieškinys atmetamas, iš ieškoves dalyvaujantiems byloje asmenims priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apmoketi ir bylinejimosi išlaidos, susije su išlaidu apmokejimu liudytojai ir ekspertams (93 str. 1 d., 98 str.). Darytina išvada, byloje prašomu priteisti advokato pagalbos išlaidu dydžiai atitinka LR Teisingumo ministro 2004-04-02 isakymu Nr. 1R-85 patvirtintus rekomendaciju dydžius ir nustatytus kriterijus, nes byla sudetinga, dideles apimties, byla iš esmes išnagrineti per kelis posedžius (1 t., b. l. 42, 3 t., b. l. 89-95, 1 t., b. l. 64, 137, 2 t., b. l. 6, 2 t., b. l. 132).

Vadovaujantis išdestytu ir CPK 259 str., 263-265 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDE:

Ieškoves R. R. ieškini atsakovei VšI “Aukštaiciu šeimos klinika”, VšI „Panevežio infekcine ligonine“, esant tretiesiems asmenims tretiesiems asmenims atsakovu puseje, nepareiškiantiems savarankišku reikalavimu, V. D. S., UAB „BTA Draudimas“, A. M., V. M., V. D., N. C., V. M., G. Š., J. V., D. K., del 4222 Lt turtinei ir 300 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nesuteikus tinkamu sveikatos priežiuros paslaugu pacientui priteisimo atmesti.

Priteisti iš R. R.:

- VšI “Aukštaiciu šeimos klinika” – 4956 (keturis tukstancius devynis šimtus penkiasdešimt šešis) Lt advokato pagalbai ir 66 (šešiasdešimt šešis) Lt 13 ct keliones išlaidoms apmoketi;

-VšI Panevežio infekcine ligonine“ – 1500 (viena tukstanti penkis šimtus) Lt advokato pagalbai ir 66 (šešiasdešimt šešis) Lt 13 ct keliones išlaidoms apmoketi;

-Valentinai D. S. – 1500 (viena tukstanti penkis šimtus) Lt advokato pagalbai apmoketi.

Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo dienos gali buti apskustas Lietuvos Apeliaciniam teismui apeliacini skunda paduodant per ši teisma.

Teiseja Ramune Cekniene