Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Danguolei Petruševičienei, Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. J., jo atstovui D. P., institucijos atstovui V. K. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J., būdamas 2012-05-21 baustas už pažeidimo, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 2 d., padarymą bei įgaliotas pasirašyti darbo sutartis, neužtikrino bendrovėje tvarkos ir pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str., o būtent Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo metu nustatyta, kad K. B. a.k(duomenys neskelbtini) 2013-01-29 11.20 val. automobiliu Audi A6 Avant, valst. Nr. TO6721 teikė keleivių pervežimo taksi automobiliu paslaugas, nesant sudarytos darbo sutarties tarp K. B. ir (duomenys neskelbtini).

Tokia veika R. J. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėm patrauktas R. J. savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad įvyko klaida, nes tėvo ir jo sūnaus pavardės ir vardai sutapo. Tuo metu buvo daug darbo, darbuotojų kaita, todėl buvo įdarbintas ne tas asmuo.

Pažeidėjo atstovas paaiškino, kad nelegalaus darbo sudėties šioje byloje nėra. Įvyko techninė klaida. K. B., gim.1955 m. pateikė prašymą įsidarbinti, tačiau pasirašant buvo nurodyti jo sūnaus K. B., gim.1983 m., duomenys, kurie ir buvo perduoti „Sodrai“. Tačiau faktiškai dirbo K. B., gim.1955 m. Darbuotojo interesai nebuvo pažeisti, nes, pastebėjus klaidą, ji buvo nedelsiant ištaisyta, o darbo santykiai su K. B., gim. 1983 faktiškai nesusiklostė. Todėl prašo bylą nutraukti.

Institucijos atstovas paaiškino, kad bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima ir atleidžia darbuotojus. Teisės pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnyje gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Direktoriaus argumentai dėl klaidos yra bandymas išvengti atsakomybės. Todėl prašo skirti nuobaudą.

Liudytojas V. B. paaiškino, kad , patikrinus “Sodros” duomenis, K. B. nebuvo įdarbintas. Paaiškinime nurodė, kad darbo sutarties negavo.

Liudytojas K. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), nuo 2012 metų balandžio mėnesio. Darbo sutartį pasirašė, tačiau antras egzempliorus jam nebuvo išduotas. Darbo užmokestį gauna grynais, pasirašo apie pinigų gavimą. Per klaidą direktoriui pateikė sūnaus, taip pat K. B. duomenis. Sūnus apie įdarbinimą sužinojo gimus kūdikiui dėl pašalpos gavimo.

Liudytojas K. B. parodė, kad jam nėra žinoma apie jo įsidarbinimą taksi bendrovėje, jam darbo sutartis neišduota.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais - administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis, iš kurio matyti, kad 2013-01-29 11.20 val. Gedimino g. prie Raudonojo Kryžiaus ligoninės Kaune, įsėsta į taksi automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. TO6721. Vairuotojo paprašyta nuvežti iki Kauno geležinkelio stoties Čiurlionio g. Atvykus šuo adresu taksometras rodė 10,90 Lt mokėtiną sumą. Vairuotojui paduota 20 Lt kupiūra, jis atidavė 10,00 Lt grąžą, kvito už suteiktas paslaugas neišrašė. Prisistačius kad yra iš mokesčių inspekcijos, vairuotojas K. B., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė šiuos dokumentus: Kauno m. savivaldybės išduotą licencijos kortelę, serija E Nr. 009315, taksometro patikros sertifikatą, taksometro registracijos liudijimą, kelionės lapą, pinigų paėmimo kvitą, taksometro kasos operacijų žurnalą. Taip pat buvo pateikta vairuotojo kortelė su K. B. nuotrauka ir (duomenys neskelbtini), rekvizitais bei paslaugų tarifai. Įsėdus į taksi automobilį ir važiavimo metu ši kortelė buvo užversta, t. y. nurodytų duomenų nesimatė. Darbo pažymėjimo K. B. nepateikė. Paaiškinime K. B. nurodė, kad (duomenys neskelbtini), ir ko dirbo nuo 2012-05-03. Dėl darbo sąlygų ir pamokėjimo tarėsi su direktoriumi R. J.. Darbo sutarties egzemplioriaus negavo, darbo pažymėjimo neišdavė. Nuo įdarbinimo dienos iki š. m. sausio 29 d. direktorius R. J. jam išmokėjo 1200 Lt grynais. Patikrinus ,,Sodros“ duomenis nustatyta, kad K. B., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neįdarbintas. Protokole užfiksuotos aplinkybės pagrįstos faktų fiksavimo pažyma (b.l.6-7); K. B. paaiškinimu (b.l.5, 8); leidimo duomenimis (b.l.9); asmens įdarbinimo duomenimis (b.l.10);

ATPK41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).

Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčas dėl to, kad K. B., gim. (duomenys neskelbtini), metais, bendrovėje pradėjo realiai dirbti susitarus su bendrove dirbti tam tikros profesijos darbą bei paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Nekyla ginčas dėl to, kad darbo sutartis buvo sudaryta su K. B., gim. (duomenys neskelbtini), metais. Iš šių duomenų nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė – rašytinė darbo sutartis tarp bendrovės ir faktiškai dirbusio asmens K. B., gim. (duomenys neskelbtini), metais nebuvo sudaryta. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Pažeidėjo nurodyti argumentai dėl techninės klaidos vertintini kaip gynybinė versija, todėl atmestini. Teismas pažymi, kad vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažeidimas, numatytas ATPK41³ straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 241).

Teismas sutinka su institucijos atstovo argumentais, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalis , bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Teismas konstatuoja, jog nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis nagrinėjamoje byloje įrodyta. Informacinės sistemos “Liteko” duomenimis, pažeidėjas yra baustas administracine nuobauda už ATPK 41³ str.2d. numatytą pažeidimą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 41³ str. 2 dalį.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę, į pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 2 d. ir skirti administracinę nuobaudą – 13 000 (trylika tūkstančių) litų baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6020, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (Kaunas, Europos pr. 105).

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.