- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-15
- Bylos Nr.
- e2-3375-304/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00780-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Staševičienė
- Ieškovas
- Šiaulių teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- V. J.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui V. J. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą 464,10 Eur.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė iš Švedijos kompetentingos įstaigos 2019 m. spalio 2 d. gavo pranešimą, kad atsakovui šioje šalyje 2018 m. rugsėjo 8 d. buvo suteikta būtinoji medicinos pagalba ir minėtas asmuo paslaugų apmokėjimui pateikė Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau – ESDK). Už atsakovui suteiktas paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau –PSDF) biudžeto lėšų, suteiktų paslaugų kaina – 464,10 Eur. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis nustatyta, kad medicinos paslaugų suteikimo metu, t. y. 2018 m. rugsėjo 8 d., atsakovas nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK Švedijos sveikatos priežiūros įstaigai ir gautos nemokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos jam buvo suteiktos neteisėtai. Ieškovė kreipėsi su pretenzijomis į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau duomenų, kad ieškovei patirta žala būtų atlyginta, byloje nėra.
ESDK yra dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas laikino buvimo Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse ir Šveicarijos Konfederacijoje. ESDK yra išduodama ir ja gali pasinaudoti tik privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys (Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1K-244 „Dėl Europos sveikatos draudimo išdavimo, keitimo ir naikinimo taisyklių patvirtinimo“ 2, 38 punktai). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi asmenys, kurie moka arba už kuriuos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos. Asmuo, kuriam buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nustatytu laiku nesumokėjęs draudimo įmokos, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 8 straipsnio 4, 5 dalys, 17 straipsnis).
Įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad medicinos paslaugų teikimo metu (2018 m. rugsėjo 8 d.) atsakovas nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje ir nebuvo įgijęs apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK Švedijos sveikatos priežiūros įstaigai. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų PSDF biudžetas patyrė 464,10 Eur žalą. Ieškovė turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktis). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina esant visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246-6.249 straipsniai). Atsakovas neteisėtai panaudojo ESDK ir neatlygino PSDF biudžetui išlaidų, nors buvo raginamas savanoriškai atlyginti padarytą žalą PSDF biudžetui, konstatuotina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovui, neturinčiam apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo apmokėtos sveikatos priežiūros Švedijoje paslaugos iš PSDF biudžeto (atsakovo gauta nauda). Atsakovui suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina (464,10 Eur) sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovo naudos (asmens sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais (neveikimu). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 464,10 Eur žalos atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.
Taip pat iš atsakovo priteistinas 15 Eur žyminis mokestis į valstybės pajamas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš V. J. Šiaulių teritorinei ligonių kasai 464,10 Eur žalos atlyginimą.
Iš V. J. priteisti į valstybės pajamas bylinėjimosi išlaidas 15 Eur (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.