Kauno apygardos teismo sprendimas

2010-07-01 · Civilinė byla Nr. 2A-1243-273/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-07-01
Bylos Nr.
2A-1243-273/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė (pirm.), Arvydas Žibas, Leonas Jachimavičius
Ieškovas
J. M.
Atsakovas
Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybės, A. A.
Civilinė byla Nr. 2A-1243-273/2010;
pirmosios instancijos teismo teisėjas Drąsutis Stralkus;
procesinio sprendimo kategorija 121.21; 30.5.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Arvydo Žibo ir Leono Jachimavičiaus, sekretoriaujant Neringai Gudašytei , dalyvaujant ieškovei J. M., jos atstovei S. Ž.., atsakovo Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos atstovui A. T., atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Neringai Joneliūnaitei, trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei V. B. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. M., atsakovo Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-854-52/2010 pagal J. M. patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendruomenei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, A. A. dėl pažeistų teisių gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė J. M. patikslintu ieškiniu prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Kauno miesto skyriaus 2001-01-15 išduotą statybos leidimą Nr. 16-6-2001/1; įpareigoti Lietuvos Jehovos liudytojų religinę bendriją per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinio (1B1p) – konferencijų salės dalį, esančia 3,00 m. atstumu nuo jai (ieškovei) priklausančio žemės sklypo, adresu J. G. g. 17, Kaunas ribos; įpareigoti Lietuvos Jehovos liudytojų religinę bendriją per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškelti artezinį gręžinį 5,00 m. atstumu nuo jai (ieškovei) priklausančio žemės sklypo, adresu J. G. g. 17, Kaunas ribos; Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai neatlikus nurodytų veiksmų per dviejų mėn. terminą, leisti minėtus veiksmus atlikti jai (ieškovei), patirtas sprendimo vykdymo išlaidas išieškant iš atsakovo; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino neteisėtu ir panaikino Kauno apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Kauno miesto skyriaus 2001-01-15 išduotą statybos leidimą Nr. 16-6-2001/1, kitoje dalyje 2009-09-28 patikslintą ieškinį atmetė, priteisė atsakovui Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai iš ieškovės J. M. dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų – 5825,00 Lt.

Sprendė, kad civilinėje byloje Nr. 2-00854-52/2010 neginčijamai nustatyta, kad žemės sklype, adresu J. G. g. 35, Kaunas stovintis pastatas nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo, adresu J. G. g. 17, Kaunas ribos yra nutolęs apie 1,00 m. atstumu. Ši faktinė aplinkybė leido vienareikšmiškai konstatuoti, kad išduodant ginčijamą statybos leidimą buvo pažeisti 2000-10-18 patvirtintuose Projektavimo specialiosiose sąlygose nurodyti atstumai iki žemės sklypo, adresu J. G. g. 35, Kaunas ribų. Atsižvelgiant į tai, buvo pagrindas konstatuoti, kad leidimas statyti pastatą – (1B1p) – konferencijų salę, 1,00 m. atstumu nuo J. M. priklausančio žemės sklypo ribos, kai minimalus atstumas pagal 2000-10-18 patvirtintas Projektavimo specialiąsias sąlygas turėjo būti ne mažesnis kaip 3,50 m., grubiai pažeidė jų (t.y. 2000-10-18 patvirtintų Projektavimo specialiųjų sąlygų) nuostatas bei ieškovės subjektines teises.

Teismas taip pat konstatavo, jog LR Statybos įstatymo 28 str. nustatytos procedūros ir kompetentingo viešojo administravimo subjekto veiksmai yra privalomi siekiant konstatuoti savavališkos statybos faktą, bei nustatyti terminą statytojui (užsakovui) savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius. Statybos leidimo panaikinimas yra tik prielaida kompetentingiems subjektams atlikti viešojo administravimo veiksmus, susijusius su savavališkos statybos padarinių šalinimu. Neatlikus LR Statybos įstatyme numatytų procedūrų nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti Lietuvos Jehovos liudytojų religinę bendriją per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinio (1B1p) – konferencijų salės dalį, esančia 3,00 m. atstumu nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo, adresu J. G. g. 17, Kaunas ribos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat nurodė, jog reikalavimas įpareigoti Lietuvos Jehovos liudytojų religinę bendriją per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškelti artezinį gręžinį 5,00 m. atstumu nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio J. G. g. 17, Kaunas ribos, negali būti tenkinamas, kadangi neįrodytas (LR (duomenys neskelbtini) str., 185 str.). I. J. Miknevičienė privalėjo pateikti duomenis, liudijančius, jog greta jai priklausančio žemės sklypo, esančio J. G. g. 17, Kaunas ribos, nesilaikydamas teisės aktų numatytų atstumų, atsakovas Lietuvos Jehovos liudytojų religinė bendrija įrengė artezinį gręžinį.

Bylinėjimosi išlaidų klausimu teismas konstatavo, jog buvo patenkinta apie 50 procentų 2009-09-28 patikslinto ieškinio reikalavimų, atsakovui Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai, todėl iš ieškovės J. M. buvo priteistina dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų - 5825,00 Lt (LR CPK 93 str. 2 d.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė J. M. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-23 sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir atmesti atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas jos pagrindinį reikalavimą patenkino, todėl nebuvo pagrindo priteisti advokato išlaidų atsakovui. Ji taip pat turėjo išlaidų dėl advokato dalyvavimo, todėl ieškinį patenkinus dalinai advokato išlaidos šalims iš viso nepriteistinos. Tačiau Kauno miesto apylinkės teismas priimdamas sprendimą ginčijamoje dalyje, nesivadovavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku (2004 m. kovo 26 d. nutarimas) patvirtintomis „Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio", ir visiškai nepagrįstai priteisė atsakovui 5825,00 Lt išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu. Vadovaujantis minėtomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) už vieną atstovavimo valandą teisme maksimalus užmokesčio dydis sudaro 120 Lt. Teismas skundžiamoje sprendimo dalyje nurodė, kad atsakovas patyrė 12 286 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, kas atitinka 102 valandas atstovavimo teisme. Pažymėtina, jog atsakovo nurodytas išlaidų dydis yra neprotingas ir perteklinis. Išnagrinėta byla nebuvo didelės apimties ir itin sudėtinga, joje nebuvo reikalingos specialios žinios, todėl šiuo atveju netgi ir taikant Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius už atstovavimą teismo posėdžiuose bei procesinių dokumentų ruošimą 12 286 Lt išlaidos atsakovui negalėjo susidaryti, dėl ko pirmosios instancijos teismo priteista išlaidų suma (5825,00 Lt) yra neprotinga. Teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma akivaizdžiai neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų reikalavimų -ji yra aiškiai per didelė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu Lietuvos Jehovos liudytojų religinė bendrija į ieškovės J. M. apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą dalyje dėl 5825 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo, palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Nurodė, jog patirtos išlaidos negali būti laikomos perteklinėmis ir neprotingomis, nes jos patirtos sutarties dėl teisinės pagalbos tarp Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos ir advokato A. T. pagrindu, t.y. jie mokėjo sutartimi nustatytą užmokestį. Be to, dėl ieškovės, bylos procesas buvo ištemptas, ko pasėkoje, jie patyrė papildomų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad patenkintų reikalavimų yra 50 procentų ieškovės naudai, 12 286 Lt dydžio suma pagrįstai sumažinta 1/2 dalimi, t.y. iš ieškovė priteisiant dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų - 5825 Lt.

A. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos į J. M. apeliacinį skundą, nurodo, jog nesutinka su ieškovės apeliaciniu skundu, kuriuo ieškovė Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-23 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-854-52/2010 ginčija tik dalyje dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo. Inspekcijos nuomone, Kauno miesto apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad 2010-03-23 sprendimu buvo patenkinta apie 50 % patikslinto ieškinio reikalavimų. Ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, tokios išlaidos ir negalėjo būti priteisiamos ieškovės naudai, o ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad ieškinį patenkinus dalinai advokato išlaidos šalims iš viso nepriteistinos, yra nepagrįstas.

A. K. miesto savivaldybės meras į ieškovės J. M. apeliacinį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų, prašo skundą atmesti. Nurodo, jog teismo sprendimu buvo patenkintas vienas iš dviejų patikslinto ieškinio reikalavimų, todėl mano, jog teismas teisingai ir pagrįstai priteisė iš ieškovės pusę atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą-ieškinį atmesti. Nurodė, jog teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Kauno miesto apylinkės teismas priimdamas 2010-03-23 sprendimą visiškai nepasisakė dėl atsakovų argumentų, jog ieškovė teismui pateikdama ieškinį dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Kauno miesto skyriaus 2001-01-15 išduoto statybos leidimo Nr. 16-6-2001/1 panaikinimo, praleido skundo padavimo terminą, neanalizavo ieškinio padavimo terminus nustatančių teisės normų. Nurodo, jog statybos leidimas išduotas 2001-01-15. 2008-04-09 jis buvo perregistruotas atsakovo Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos vardu. Ieškovė gretimo atsakovui žemės sklypo savininke tapo 1998-02-05 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Statybos darbai buvo pradėti 2003 metų pradžioje, pamatai įrengti 2008 m. sausio 14-15 dienomis. Tačiau, ieškinys pareikštas tik 2008-04-22. Tai, kad pamatai jau 2008-02-29 atliekant kadastriniu matavimus buvo 8% baigtumo, neginčijamai patvirtina VĮ registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008-03-28 išrašas.

Skunde taip pat nurodoma, jog Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas neteisėtas dar ir todėl, kad priimtas nevisapusiškai ištyrus bylos faktines aplinkybes. Ieškovo atstovė advokatė teismui yra pateikusi 2008-03-28 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kurį pastaroji yra gavusi su 2008-03-31 VĮ Registrų centro Kauno filialo lydraščiu. Minėtame išraše matyti, kad A. A. daiktinės teisės į ginčo pastatą buvo įregistruotos 2008-03-21 Statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. 8-NS-105 pagrindu. Pati pažyma teismui taip pat buvo pateikta. Inspekcijos nuomone, ieškinio reikalavimas panaikinti statybos leidimą negalėjo būti tenkinamas, kadangi tokio ieškinio reikalavimo patenkinimas, nepanaikinus ginčo pastato teisinės registracijos juridinio pagrindo, ieškovei nesukelia teisinių pasekmių. T. y. statybos valstybinę priežiūra vykdanti institucija, net teismui ir panaikinus 2001-01-15 statybos leidimą, negalėtų konstatuoti ginčo pastato savavališkos statybos fakto, kadangi nėra nuginčyta tokio pastato teisinė registracija. Tas pats pažymėtina ir apie 2008-03-31 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. RI-2391, kurios pagrindu viešajame registre buvo įregistruotos atsakovo Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos daiktinės teisės į ginčo pastatą. Ši sutartis ieškiniu taip pat nebuvo ginčijama. Duomenys apie tokios sutarties buvimą pirmos instancijos teismui buvo žinomos iš atsakovo Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos teismui pateikto 2008-04-01 pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre Nr. 49126.

Skunde teigiama, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Kauno miesto skyrius 2001-01-15 išdavė statybos leidimą Nr.16-6-2001 A. A. statyti 99 vietų konferencijų salę ir automobilių parkavimo aikštelę iki 800 kv.m. valstybinėje žemėje be teisinės registracijos. Statybos leidimas išduotas pagal J. J. IĮ „V“ parengtą projektą, kurį suderino Kauno miesto savivaldybės Projektų derinimo taryba 2000-12-21 protokolu Nr. 3819. Vadovaujantis projekto derinimo metu galiojusiu organizaciniu tvarkomuoju statybos techniniu reglamentu STR 1.05.03:1997 „Statinių projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka" (Žin., 1997, Nr. 101-2559; 1999, Nr. 85-2554), projektavimo sąlygų sąvadą išduodavo savivaldybės padalinys. Inspekcijos tarnyba išduodama statybos leidimą tik patikrindavo ar statybos vadovas ir techninis prižiūrėtojas turi kvalifikacijos atestatą, ar projektas suderintas nustatyta tvarka, ar projekte įvertintos ekspertizės išvados (jei ji privaloma), ar statinio paskirtis arba statinio (patalpų) paskirties keitimas neprieštarauja detaliajame plane nustatytam teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimui, taip pat ar projekte yra reikiami dokumentai. Nebuvo reikalaujama pateikti kaimyninių sklypų savininkų sutikimų, jei statomas statinys yra arčiau nei 3 trys metrai iki sklypo ribos.

Inspekcija nesutinka su tuo, kaip Kauno miesto apylinkės teismas aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2000-12-23 redakcija Nr. 1-1240) 21 str. 1 d. ir 5 d. nuostatas. Minėto Statybos įstatymo 21 str. 5 d. numatyta, kad statinio projekto derinimo metu draudžiama nustatyti reikalavimus, kurių nebuvo teritorijų planavimo dokumentuose ir statinio projektavimo sąlygose. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto derinimo metu nauji reikalavimai nebuvo nustatyti. Kaip tik priešingai, projektavimo sąlygose nustatyti reikalavimai buvo sumažinti. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2000-10-18 išduodamas statytojui A. A. projektavimo specialiąsias sąlygas Nr. 277, nustatė, kad pastatas gali būti projektuojamas ne arčiau 3,00 m nuo gatvės ribos, 5,00 m nuo pietinės sklypo ribos ir 3,50 m nuo kitų sklypo ribų. Tačiau, projektavimo specialiąsias sąlygas Nr. 277 išdavęs Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius, 2000-12-15 derindamas projektą (Projektų derinimo tarybos protokolas Nr. 3819) sutiko su projekte numatytais mažesniais atstumais iki ieškovės žemės sklypo ribos, t. y. projekto derinimo metu nauji reikalavimai nustatyti nebuvo, reikalavimai kaip tik buvo sumažinti. Tuo metu galiojantys statybos techniniai reglamentai nenumatė minimalaus 3,00 m atstumo nuo visuomeninės paskirties statinių iki gretimo sklypo ribos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu LJlrb ( duomenys neskelbtini) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-23 sprendimo dalį, kuriuo pripažintas neteisėtu ir panaikintas 2001-01-15 statybos leidimas Nr.16-6-2001/1 panaikinti ir ieškinį atmesti.

Nurodo, jog teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. I. J. M. pateiktas 2008-04-10 antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra laikytinas pakankamą įrodomąją reikšmę turinčiu dokumentu, patvirtinančiu, ieškovės dėstomas aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą. Minėtas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra tinkamas įrodymas, nes antstolis nėra specialistas, turintis specialių žinių geodezijos srityje. Šiuos santykius reguliuoja 2002-12-30 LR Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymas „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės“ Nr. 522, reglamentuojančios nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką. Aplinkybės, jog pastatas, adresu J. G. g. 35, Kaunas, yra pastatytas didesniu atstumu nei 1 metras nuo žemės sklypo, adresu J. G. g. 17, Kaunas, įrodinėjimas šiuo atveju yra teisiškai nereikšmingas Atkreiptinas dėmesys, jog teismui buvo pateiktas Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005-03-18 atsakymas J. M., kuriame kalbama, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atliko patikrinimą adresu J. G. g. 35, Kaune. Patikrinimo metu nustatyta, kad statybos darbai vykdomi pagal Kauno apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarybos Kauno miesto skyriaus 2001-01-15 išduotą statybos leidimą Nr. 16-6-2001 statyti konferencijų salę. Statybos leidimas išduotas pagal tuo metu galiojusius Lietuvos Respublikos įstatymus. Projekte numatytas atstumas iki sklypo J. G. g. 17 ribos yra išlaikytas. Į šį dokumentą teismas neatsižvelgė, jo nevertino, nors remiantis LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. šis dokumentas laikomas oficialiu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Be to, bylos nagrinėjimo metu, teismui buvo pateikta visa konferencijų salės statybų projektinė dokumentacija, iš kurios taip pat seka, kad reikiamas atstumas iki sklypo J. G. g. 17 ribos yra išlaikytas. Statybos leidimas Nr. 16-6-2001/1 buvo išduotas 2001-01-15, t.y. iki Statybos techninio reglamento STR 2.0202:2004 "Visuomeninės paskirties statiniai" patvirtinimo. Šis reglamentas patvirtintas LR aplinkos ministro 2004-02-27 įsakymu Nr. D1-91. Minėtas reglamentas LR aplinkos ministro 2005-08-05 įsakymu Nr. D1-390 papildytas 3 priedu, kurio 1.1. p.p. nurodyta, kad atstumas nuo visuomeninės paskirties statinio, kurio aukštis ne didesnis kaip 8,5 m., iki gretimo sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3,00 m. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo pagrįstos išvados, jog statybos leidimo Nr. 16-6-2001/1 išdavimo metu, reikalavimo išlaikyti 3,00 m atstumą iki gretimo žemės sklypo ribos, teisės aktai nenumatė. Be to, nurodė, jog minėti reikalavimai yra privalomi visuomeninės paskirties statiniams, kurie pradėti projektuoti po minėto įsakymo įsigaliojimo. Taigi, išduotas statybos leidimas, tuo metu galiojusiems teisės aktams neprieštaravo.

Statinio techninis projektas pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas Nr. 16-6-2001/1, taip pat neprieštarauja statinio projektavimo sąlygoms. Iš Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2000-10-18 patvirtintų Projektavimo specialiųjų sąlygų Nr. 277 seka, kad 150 vietų konferencijos salės pastatas, žemės sklype, adresu J. G. g. 35, Kaunas, turi būti projektuojamas ne arčiau kaip 3,00 m nuo gatvės, 5,00 m nuo pietinės sklypo ribos ir 3,50 m nuo kitų sklypo ribų. Šios projektavimo specialiosios sąlygos Projektų derinimo tarnybos protokolu Nr. 3819 suderintos su projektą peržiūrėjusiomis institucijomis, t.y. Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono departamentu, Kauno sukarintos priešgaisrinės apsaugos daliniu, Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriumi, Kauno visuomeninės sveikatos centru.

Analizuojant J. J. IĮ „V" parengtą Konferencijų salės, adresu J. G. g. 35, Kaunas Techninį projektą (detalusis planas PATIKSLINIMAS), matyti žemės sklypo, adresu J. G. 35, Kaunas, plotas - 935 kv.m. bei jo užstatymo plotas (Kl 2 935). Minėtame plane taip pat aiškiai nurodytas 1 metro atstumas nuo užstatymo ploto (dešinėje pusėje) iki ieškovei nuosavybės teise priklausančio sklypo. Be to, šie detalaus plano patikslinimai pakartotinai suderinti su visomis aukščiau nurodytomis, statinio projektavimo specialiąsias sąlygas derinusiomis tarnybomis, tame tarpe ir su Kauno savivaldybės urbanistikos ir architektūros skyriumi, kuris išdavė projektavimo pirmines sąlygas. Skyrius suderinęs detaliojo plano patikslinimą tuo pačiu 2000-11-09 pakeitė projektavimo sąlygas. Tai reiškia, kad sąlygos buvo pakeistos iki išduodant 2001-01-15 statybos leidimą. 2000-10-18 Projektavimo specialiosios sąlygos buvo patikslintos per detalaus plano patikslinimo procedūrą didinant sklypo užstatymo plotą 2000-11-09. Taip pat skunde nurodo, jog atsakovų atstovai teismo posėdžio metu reikalavo taikyti senatį. Teismas sprendime dėl termino praleidimo bei senaties taikymo iš viso nepasisakė, dėl to pažeidė LR (duomenys neskelbtini) , 270 str., teismas be pagrindo netaikė LR ABTĮ 33 str.

Atsiliepimas

Atsiliepimu Lietuvos Jehovos liudytojų religinė bendrija į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą tenkinti bei Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-23 sprendimo dalį, kuriuo pripažintas neteisėti ir panaikintas 2001-01-15 statybos leidimas Nr. 16-6-2001/1, panaikinti ir J. M. ieškinį atmesti bei priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, jog visi statybos darbai, jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype buvo vykdomi pagal tuo metu galiojusius įstatymus, t.y. teisėtai. Statinio techninis projektas pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas Nr.16-6-2001/1, neprieštarauja statinio projektavimo sąlygoms.

A. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos į Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos apeliacinį skundą, prašo atsakovo Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos apeliacinį skundą tenkinti, t. y. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-854-52/2010 dalį, kuria pripažintas neteisėtu ir panaikintas 2001-01-15 statybos leidimas Nr. 16-6-2001, panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, ieškovės J. M. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog inspekcija sutinka su atsakovo Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Inspekcijos nuomone, atsakovas Lietuvos Jehovos liudytojų religinė bendrija apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, jog Kauno apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Kauno miesto skyriaus 2001-01-15 išduotas statybos leidimas Nr. 16-6-2001, tuo metu galiojusiems teisės aktams neprieštaravo, kadangi statybos leidimo išdavimo metu, reikalavimo išlaikyti 3,00 m atstumą iki gretimo sklypo ribos teisės aktai nenumatė. Tokios pat išvados, kad statybos leidimo išdavimo metu, reikalavimo išlaikyti 3,00 m atstumą iki gretimo sklypo ribos teisės aktai nenumatė, priėjo ir pirmosios instancijos teismas.

Inspekcija taip pat sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad 2001-01-15 statybos leidimas Nr. 16-6-2001 neprieštarauja ir statinio projektavimo sąlygoms. Nors Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius, 2000-10-18 išduodamas statytojui A. A. projektavimo specialiąsias sąlygas Nr. 277, nustatė, kad pastatas gali būti projektuojamas ne arčiau 3,00 m nuo gatvės ribos, 5,00 m nuo pietinės sklypo ribos ir 3,50 m nuo kitų sklypo ribų, tačiau, projektavimo specialiąsias sąlygas Nr. 277 išdavęs Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius, 2000-12-15 derindamas projektą (Projektų derinimo tarybos protokolas Nr. 3819) sutiko su projekte numatytais mažesniais atstumais iki ieškovės žemės sklypo ribos (1 m atstumu). Inspekcijos nuomone, atsakovas pagrįstai nurodo, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius derindamas projektą tuo pačiu pakeitė ir projektavimo sąlygas, t. y. dar iki 2001-01-15 statybos leidimo išdavimo sutiko 1 m atstumu iki ieškovės žemės sklypo ribos.

Inspekcija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad Kauno miesto apylinkės teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263 str. ir 270 str. reikalavimus, kadangi pirmos instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovų argumentų dėl termino administracinio akto apskundimui praleidimo ir ieškinio senaties taikymo.

Atsakovas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. ir vien tuo pagrindu, kad ieškovė praleido minėtame straipsnyje nustatytą vieno mėnesio skundimo terminą, ieškinį privalėjo atmesti. Pirmos instancijos teismas neanalizavo bylos faktinių aplinkybių, kada ieškovei tapo žinoma apie ginčijamą statybos leidimą, per kiek laiko nuo sužinojimo ar skundžiamo administracinio akto paskelbimo kreipėsi į teismą dėl jo panaikinimo, nesivadovavo Lietuvos A. T. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika pirmiau minėtu klausimu.

Inspekcija taip pat sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovė neįrodė savo materialinės subjektinės teisės pažeidimo, t. y. ieškovė teismui nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių, kad statinys, pastatytas Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, pažeidžia ieškovės J. M. teisę naudotis, valdyti ar disponuoti jai priklausančiu gretimu žemės sklypu. Nebuvo pateikta įrodymų patvirtinančių, kaip ginčijamos konferencijų salės statyba Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype apsunkina statybą gretimame ieškovės žemės sklype.

A. K. miesto savivaldybės meras į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos apeliacinius skundus prašo skundus tenkinti. Pritaria atsakovų apeliacinių skundų teiginiams, jog ginčo atveju negali būti vadovaujamasi Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai", patvirtinto LR aplinkos ministro 2004-02-27 įsakymu Nr. D1-91, nes šis teisės aktas buvo priimtas po ginčijamo statybos leidimo išdavimo. N. P. specialiosiose sąlygose buvo nurodyta, jog iki ieškovės žemės sklypo ribos turi būti 3,5 m atstumas, tačiau projekte šis atstumas buvo sumažintas iki 1 m. Parengtas projektas buvo teisės aktų nustatyta tvarka suderintas, tokiu būdu galima teigti, jog projektavimo sąlygas išdavusios institucijos nustatė ir pripažino, jog parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus ir nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių. Taip pat byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kaip konkrečiai buvo pažeistos ieškovės teisės, ir jog išdavus ginčijamą statybos leidimą ir pastačius pastatą arčiau, nei 3,5 m. iki sklypo ribos, iš tiesų buvo padarytas neigiamas poveikis ieškovės žemės sklypui, taip pat patvirtinančių ieškovės žemės sklypo vertės sumažėjimą. Pritaria apeliacinių skundų teiginiams, jog ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl statybos leidimo panaikinimo, praleidusi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytą vieno mėnesio terminą administraciniams aktams ginčyti. Termino praleidimas yra pagrindas ieškiniui atmesti, tačiau šių įrodymų teismas iš viso nevertino.

Atsiliepimu ieškovė J. M. į Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus prašo teismo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad visiškai nepagrįstas Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos apeliacinio skundo motyvas, kad pastatas pastatytas Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai priklausančiame žemės sklype nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo nėra nutolęs apie l m. atstumu. Nors šios aplinkybės atsakovas pirmos instancijos teisme neginčijo, tačiau apeliaciniame skunde ginčija šį faktą. Tačiau priešingai šiam apeliacinio skundo argumentui, byloje pateikta eilė įrodymų, kurie patvirtina šią aplinkybę. Byloje neginčytinai nustatyta, kad statinio-konferencijos salės statyba yra įvykdyta apie 1 m atstumu nuo jai priklausančio sklypo ribos ir tai pažeidžia jos teises.

Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento statybos valstybinės priežiūros skyrius, išduodamas statybos leidimą Nr. 16-6-2001/1 nepaisė specialių projektavimo sąlygų ir pažeidė leidimo išdavimo tvarką. Ši institucija nepaisė klaidingų duomenų projektinėje dokumentacijoje dėl pastato išdėstymo kitų sklypų atžvilgiu. Ginčijamas leidimas yra išduotas 2001-01-15, o perregistruotas 2008-04-09. Išduodant 2001-01-15 leidimą galiojo 1997-02-10 LR statybos ir urbanistikos ministro įsakymu Nr. 20 patvirtintas Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka STR 1.07.01:: 1997". Šioje byloje nustatyta, kad pirmieji darbai buvo pradėti tik 2008 metais, t.y. tuomet kai leidimas jau buvo pasibaigęs. 2008 metais perregistruojant leidimą, atsakovas-statytojas privalėjo pateikti projektuotojo sukoreguotus pagal pasikeitusius normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus nepradėtų statinio elementų projektinius sprendimus.

Atsakovas melagingai nurodo aplinkybę, kad darbai buvo pradėti 2003 metais. 2008m. kovo mėn. ji pamatė, kad šalia esančiame sklype, J. G. gt.35, Kaune, prasidėjo statybos darbai ir buvo įrengti pamatai, kurie yra l m atstumu nuo jai priklausančio žemės sklypo. Iš karto sužinojusi apie vykdomas statybas, kreipėsi dėl pažeistų savo teisių gynybos, todėl senaties terminas nėra praleistas.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys joje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Atsakovų Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos, valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliaciniai skundai tenkintini, ieškovės J. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno miesto skyrius 2001 01 15 išdavė statybos leidimą Nr. 16-6-2001/1, kurio pagrindu Lietuvos Jehovos liudytojų religinė bendrija, jai nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame J. G. g. 35, Kaunas, pastatė pastatą (1B1p) – konferencijų salę. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 23 d. sprendimu išduotą statybos leidimą pripažino neteisėtu ir panaikino dėl to, kad išduodant ginčijamą statybos leidimą buvo pažeisti 2000 10 18 patvirtintuose Projektavimo specialiosiose sąlygose nurodyti atstumai iki žemės sklypo, adresu J. G. 35, Kaunas. Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, kad leidimas statyti pastatą – konferencijų salę, 1 metro atstumu nuo J. M. priklausančio žemės sklypo ribos, kai minimalus atstumas pagal 2000 10 18 patvirtintas Projektavimo specialiąsias sąlygas turėjo būti ne mažesnis kaip 3,50 m., grubiai pažeidžia jų (t.y. 2000 10 18 patvirtintų Projektavimo specialiųjų sąlygų) nuostatas bei ieškovės subjektines teises. Šis pažeidimas, teismo nuomone, sudarė neabejotiną ir pakankamą pagrindą Kauno apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Kauno miesto skyriaus 2001 01 15 išduotą statybos leidimą Nr. 16-6-2001/1 pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.

Sprendžiant 2001 01 15 išduoto statybos leidimo Nr. 16-6-2001/1 teisėtumo klausimą būtina vadovautis tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis. Ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu LR Statybos įstatymo (2000 12 23 redakcija Nr.I-1240) 22 str. 4 d. 3 p. numatė, kad gautų statybos leidimą, statytojas be kitų privalomų dokumentų turi pateikti statinio projektą. Tuo tarpu, vadovaujantis minėto teisės akto 19 str. nuostatomis, statinio projektas rengiamas, vadovaujantis patvirtintu statinio projektavimo sąlygų sąvadu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad trečiajam asmeniui Algirdui A. K. miesto savivaldybės Urbanistikos ir Architektūros skyrius 2000 12 20 išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 1353-1416, skirtą 150 vietų konferencijų salės, adresu J. G. g. 35, Kaunas statybai (t.1. b.l. 25), kuriame nurodyta konferencijų salės pastatas turi būti projektuojamas ne arčiau kaip 3,00 m. nuo gatvės, 5,00 m. nuo pietinės sklypo ribos ir 3,50 m. nuo kitų sklypo ribų. (t.1, b.l.31). Tačiau iš J. J. IĮ „Vila“ parengto Konferencijų salės, adresu J. G. g. 35, Kaunas Techninio projekto, matyti, kad žemės sklypo, adresu J. G. 35, Kaunas, plotas – 935 kv.m. bei jo užstatymo plotas (K1 2 935). Minėtame plane nurodytas 1 metro atstumas nuo užstatymo ploto iki ieškovei nuosavybės teise priklausančio sklypo. (t.1, b.l. 38 ). Šie plano patikslinimai pakartotinai suderinti su statinio specialiąsias projektavimo sąlygas derinusiomis tarnybomis, tame tarpe ir su Kauno savivaldybės urbanistikos ir architektūros skyriumi, kuris išdavė projektavimo pirmines sąlygas. Skyrius suderinęs detaliojo plano patikslinimą tuo pačiu patikslino ir 2000 11 09 projektavimo sąlygas. 2000 10 18 Projektavimo specialiosios sąlygos buvo patikslintos per detalaus plano patikslinimo procedūrą didinant sklypo užstatymo plotą. 2000 11 09 J. J. IĮ „Vila“ parengtą projektą suderino Kauno miesto savivaldybės Projektų derinimo taryba 2000 12 21 protokolu Nr. 3819 (t.1, b.l. 18), kas suteikė teisę statytojui gauti leidimą statyti.

Projekto derinimo metu galiojęs organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.03:1997 „Statinių projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka“ 4.4.4. p. numatė, kad projektavimo sąlygas nagrinėja, tarpusavyje derina, joms pritaria savivaldybės padalinys, įvertinęs statytojo, trečiųjų asmenų, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus. Minėto statybos reglamento 4.6.p. reglamentuoja, kad parengtą statinio techninį projektą projektuotojas pateikia derinti savivaldybės padaliniui, išdavusiam projektavimo sąlygų sąvadą. To paties statybos techninio reglamento 4.10 p. numatė, kad Projektų derinimo taryba projekto derinimo metu patikrina teritorijos detaliojo plano sprendinių, jame nustatytų teritorijos tvarkymo režimo reikalavimų ir projektavimo sąlygų sąvade nustatytų sąlygų projekte įgyvendinimą. 12.10 p. numatė, kad savivaldybės padalinyje suderintas projektas suteikia statytojui teisę gauti leidimą statyti. Kauno miesto savivaldybės Projektų derinimo tarybos 2000 12 21 protokolu Nr. 3819 suderintas projektas patvirtina, kad Projektų derinimo taryba išnagrinėjusi projekto atitikimą išduotoms projektavimo sąlygoms, priėmė sprendimą suderinti projektą ir sutiko su projekte numatytais mažesniais atstumais iki ieškovės žemės sklypo ribos. Iš šių duomenų darytina išvada, kad projekto derinimo metu nauji reikalavimai nustatyti nebuvo, dėl ko Kauno miesto apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo( 2000 12 23 redakcija Nr. I-1240 ) 21 str. 1 d. ir 5 d. nuostatas, kuriose numatyta, kad statinio projekto derinimo metu draudžiama nustatyti reikalavimus, kurių nebuvo teritorijų planavimo dokumentuose ir statinio projektavimo sąlygose.

Ieškovė ieškinio pareiškimą pareiškusi ir Lietuvos Respublikos CK 4.103 str. pagrindu, kurio 2 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, 1 dalyje nurodytu atveju turi teisę kreiptis į teismą dėl statinio statybos taisyklių ar leidimo statybai išdavimo tvarkos pažeidimo. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 23 d. sprendimu konstatavo, kad Projektavimo specialiosiose sąlygose nustatytų atstumų iki gretimų sklypų ribų nesilaikymas grubiai pažeidžia ieškovės subjektines teises. Ieškovė ieškinio pareiškime nurodė, kad ji sutikimo pastatą statyti arčiau kaip 3,5 metro iki sklypo ribos niekada nedavė. Dėl statinio statybos prie jai priklausančio žemės sklypo ribos, sumažėjo jos sklypo vertė, statinys apsunkina statybą jai priklausančiame žemės sklype ir pažeidžia kitas teisės normas, reglamentuojančias gaisrinę saugą ir kitus reikalavimus. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė įrodymų, kad Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai nuosavybės teise priklausančiame sklype pastatytas statinys pažeidžia J. M. teises valdyti, naudotis ar disponuoti jai priklausančiu žemės sklypu. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl statinio statybos prie jai priklausančio žemės sklypo ribos sumažėjo sklypo vertė, statinys apsunkina statybą jai priklausančiame žemės sklype ir statinys pažeidžia kitas teisės normas, reglamentuojančias gaisrinę saugą ir kitus reikalavimus.

Kiekviena statyba, esanti gretimai su kitu pastatu ar po to, kai jis yra pastatytas, sukelia arba gali sukelti tam tikrų nepatogumų gretimo pastato, žemės sklypo savininkui ar naudotojui. Siekiant to išvengti arba užtikrinti bendrus interesus yra nustatyti tam tikri reikalavimai, įskaitant priešgaisrinius. Ieškovė ieškinio pareiškimu nurodė, kad yra pažeistas LR statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymu patvirtintos nuostatos „Visuomeninės paskirties statiniai. Priešgaisrinė sauga.“, tačiau nedetalizavo kuo pasireiškia jos teisių pažeidimas. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu ieškovės atstovė parodė, kad sutinkamai su priešgaisrinės saugos reikalavimais jos žemės sklype būsimas pastatas turės būti projektuojamas didesniu nei 3 metrų atstumu nuo jai priklausančios žemės sklypo ribos ir tuo pažeidžiamos ieškovės teisės. Tačiau dėl to jokių naujų objektyvių įrodymų, kaip ir pirmosios instancijos teisme ieškovė nepateikė. Pažymėtina, kad STR 2.02.02:2004 3 priede nurodyta, kad atstumai tarp statinių gali būti sumažinti nustatyta tvarka. Be to, ieškovė neįrodė jos subjektinės teisės ar teisėto intereso pažeidimo dabartiniu metu, dėl numatomos statybos ieškovės sklype nebuvo pateikta nei projekto, nei leidimo statybai nei kitų objektyvių įrodymų.

Kauno miesto apylinkės teismas sprendime pažymėjo, kad Statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2004 02 27 įsakymu Nr.D1-91. Minėtas reglamentas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 08 05 įsakymu Nr. D-390 buvo papildytas 3 priedu, kuriame buvo įtvirtinti visuomeninės paskirties statinių išdėstymo žemės sklype reikalavimai. Būtent minėto priedo 1.1 p.p. buvo nurodyta, kad atstumas nuo visuomeninės paskirties statinio, kurio aukštis ne didesnis kaip 8,50 m., iki gretimo sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3,00 m. Atsižvelgiant į tai teismas padarė teisingą išvadą, kad iki Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2005 08 05 įsakymo Nr. DI-390 priėmimo, t.y. iki ginčijamo Statybos leidimo Nr. 16-6-2001/1 išdavimo metu (2001 01 15 ) reikalavimo išlaikyti 3,00 m. atstumą iki gretimo žemės sklypo ribos, teisės aktai nenumatė. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2005 08 05 įsakymo Nr. D1-390 2p. numatyta, kad Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo reikalavimai yra privalomi visuomeninės paskirties statiniams, kurie pradėti projektuoti po minėto įsakymo įsigaliojimo. Iš statybos leidimo Nr. 16-6-2001/1 matosi, kad jis išduotas 2001 01 15 ir galioja iki 2011 01 15 (t.1., b.l. 11). Iš VĮ Registrų centro pažymėjimo (t.1, b.l. 12) matosi, kad pastatas-konferencijų salė, kurio unikalus Nr. 4400-1519-3774, esantis J. G. g. 35, Kauno m. yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir jo statybos pradžios metai nurodyti 2001 m.

Iš išdėstytų įrodymų kolegija sprendžia, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Kauno miesto skyriaus 2001 01 15 statybos leidimas Nr. 16-6-2001/1 išduotas teisėtai, prisilaikant tuo metu galiojusių įstatymų reikalavimų, be to, ieškovė neįrodė savo subjektyvinių teisių pažeidimo, dėl to Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą dalyje dėl statybos leidimo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo yra pagrindas panaikinti ir ieškovės J. M. ieškinio reikalavimą atmesti. ( Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 2p.).

Atsakovai Lietuvos Jehovos liudytojų religinė bendrija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniuose skunduose nurodo, kad ieškovė kreipdamasi į teismą praleido ieškininės senaties terminą. Atsakovų atstovai reikalavo taikyti senatį, tačiau teismas sprendime dėl termino praleidimo bei senaties taikymo iš viso nepasisakė, dėl to pažeidė (duomenys neskelbtini), 270 str. Teismas be pagrindo netaikė LR ABTĮ 33 str., nors privalėjo taikyti ir vien tuo pagrindu ieškinį atmesti.

Iš ieškovės patikslinto ieškinio pareiškimo matosi, kad ieškovė 2008 m. kovo mėn. pamatė, kad šalia esančiame sklype, J. G. g. 35, Kaune, prasidėjo statybos darbai, kurie buvo 1 m. atstumu nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo. Tuomet kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyrių, kad patikrintų statybos darbus. 2008 03 18 raštu ieškovė buvo informuota, kad statybos darbai vykdomi pagal Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų inspekcijos tarnybos Kauno miesto skyriaus 2001 01 15 išduotą statybos leidimą statyti konferencijų salę. Projekte numatytas atstumas iki sklypo ribos J. G. g. 17 yra išlaikytas. Taip pat ieškovei buvo pasiūlyta kreiptis į teismą. Iš bylos duomenų matosi, kad ieškovės advokatei projektinę dokumentaciją ir išduotą statybos leidimą Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas išsiuntė 2008 m. balandžio 11 d. (t.1., b.l.13). Tai patvirtina ieškovės teiginį, kad ji apie išduotą leidimą sužinojo 2008 m. balandžio 12 d. Ieškovės ieškinys Kauno miesto apylinkės teisme užregistruotas 2008 m. gegužės 6 d. Iš šių duomenų darytina išvada, kad ieškovė sužinojusi apie aktą per mėnesį laiko kreipėsi į teismą su ieškinio pareiškimu dėl pažeistų savo teisių gynybos ir todėl laikytina, kad ji nepraleido ieškinio senaties termino.

Be to, Lietuvos Jehovos liudytojų religinė bendrija apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas (LR (duomenys neskelbtini), 197 str. 2 d.), nes apie tai, kad pastatas pastatytas žemės sklype nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo yra nutolęs apie 1 metrą atstumu patvirtina ieškovės pateiktas 2008 04 10 antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Nurodo, kad ši teismo išvada yra nepagrįsta. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad ši faktinė aplinkybė yra patvirtinta kitais byloje esančiais dokumentais, be to, pirmosios instancijos teisme atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Tai, kad atsakovo pastatas pastatytas apie 1 metro atstumu nuo ieškovei priklausančios sklypo ribos patvirtina ir kiti įrodymai: atsakovo požeminių komunikacijų planas bei projektinė dokumentacija.

D. J. M. apeliacinio skundo

Kadangi teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo Lietuvos liudytojų religinės bendrijos apeliacinis skundas tenkintinas, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimas dalyje dėl išduoto statybos leidimo pripažinimo neteisėtu naikintinas ir ieškovės J. M. ieškinio pareiškimas šioje dalyje atmestinas, todėl iš ieškovės atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos. (CPK 93 str., 98 str.). Teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas Lietuvos Jehovos liudytojų religinė bendrija patyrė 12286, Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas (11736 Lt teisinei pagalbai apmokėti, t.1, b.l.109, 152, 158, T.2, b.l. 68, 69, 100, 110), 550 litų kitų išlaidų (t.2, b.l. 70). Iš bylos duomenų matosi, kad byloje atsakovo atstovas pateikė keturis atsiliepimus į procesinius dokumentus, dalyvavo aštuoniuose teismo posėdžiuose, iš kurių trijuose - bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. 2004 m. teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo numatyti užmokesčio maksimalūs dydžiai, kurie šioje byloje atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 p . išvardintus kriterijus nebuvo būtini. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas iš ieškovės priteisti apie 50 procentų atsakovui Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrovei patirtų bylinėjimosi išlaidų ir kad yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų suma, sprendimo dalį, kurioje atsakovui iš ieškovės priteista 5825 Lt bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistą, o ieškovės J. M. apeliacinį skundą, kuriame ji prašo atmesti atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Atsakovo atstovas prašė priteisti iš atsakovės 6240 litų atstovavimo išlaidų bei 130 litų sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Turėtoms atstovavimo išlaidoms pagrįsti atsakovo atstovas pateikė 2010 04 16 „Swedbank“ AB Kauno filialo mokėjimo nurodymą Nr.0841 3146 litų sumai, pagal kurį atsakovas advokatui A. T. sumokėjo už teisines paslaugas; 2010 05 27 „Swedbank“ AB Kauno filialo mokėjimo nurodymą Nr. 1119, 1694 litų sumai, pagal kurį atsakovas sumokėjo advokatui už teisines paslaugas; 2010 06 15 „Swedbank“ AB Kauno filialo mokėjimo nurodymą Nr. 1353, 1400 litų sumai, pagal kurį atsakovas advokatui sumokėjo už atstovavimą teismo posėdyje 2010 m. birželio 17 d. Patenkinus apeliacinį skundą teisėjų kolegija šį atsakovo prašymą tenkina iš dalies ir priteisia jam iš ieškovės atsižvelgiant į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.10 punktą, 8.11 punktą, 8.18 punktą, atsižvelgiant į šių Rekomendacijų 2 p. išvardintus kriterijus, t.y., kad suteiktos teisinė paslaugos nebuvo nei didelės apimties nei sudėtingos ( apeliacinio skundo, dviejų atsiliepimų į apeliacinius skundus surašymas, atstovavimas apeliacinės instancijos teisme) bei į tai, kad sumokėta 130 litų žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, iš viso priteistina 50 procentų turėtų atstovavimo išlaidų bei 130 litų sumokėto žyminio mokesčio, kas sudaro 3250 litų.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais

nusprendžia:

Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus tenkinti, J. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti dalyje, kurioje pripažintas neteisėtu ir panaikintas Kauno apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Kauno miesto skyriaus 2001 01 15 išduotas statybos leidimas Nr. 16-6-2001/1. Šioje dalyje priimti naują sprendimą, ieškovės J. M. ieškinį atmesti.

Likusią Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. M. Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai 3250 (tris tūkstančius du šimtus penkiasdešimt ) litų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Kolegijos pirmininkė Izolda NėnienėKolegijos teisėjai Arvydas ŽibasLeonas Jachimavičius