Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. J. S apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. nutarimo, J. J. S nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41³ str. 1 d. 3000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. S nubausta pagal ATPK 41³ str. 1 d. už tai, kad, būdama UAB „V“ (įmonės kodas 30247171) direktore, įmonei priklausančiame kinų restorane „P“, esančiame S. Nėries g. , Vilniuje, nuo 2012 m. liepos 2 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. leido dirbti trečiosios šalies (Kinijos) piliečiui Z. S., neturinčiam leidimo dirbti UAB „V“, nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos, numatytos Darbo kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų.

J. J. S apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, J. J. S padarė jai inkriminuotą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1-2 p. (2009-07-22 įstatymo Nr. XI-394 redakcija) reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai ištyręs byloje surinktus duomenis, patikrinęs įrodymus ir juos įvertinęs, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų, pagrįstai konstatavo, J. J. S veiksmuose yra ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis.

Bylos duomenų visumoje apeliaciniame skunde pateikta pozicija ir padaryto pažeidimo neigimas vertintini, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos versija, kuriai pagrįsti apeliantė mini tik dalį byloje esančių duomenų bei, remdamasi jais, pateikia jai palankų įvykių eigos vertinimą, tačiau nutyli tuos duomenis, kurie akivaizdžiai paneigia jos versiją.

Apklausta teismo J. J. S kalta neprisipažino ir nurodė, kad Darbo inspekcijos pareigūnai neprašė parodyti reikiamų dokumentų, jie yra tvarkingi. Kiekvieną mėnesį UAB „V“ perveda kompanijai „J. J.“ po 1500 Lt. Z. S. J. J. S sutuoktinis, jis turi leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje. Vyras turi savo kompaniją - „J. J.“, bendradarbiauja su įmone „V“. UAB „J. J.“ yra vienas darbuotojas. Viskas numatyta sutartyje, koks buvo J. J. S sutarties pati neskaitė, bet jai pasakė, kad sutartis turi juridinę galią, jos vyro kompanija gali apmokyti darbuotojus. Z. S. pagal sutartį teikė virėjų apmokymo paslaugas, jis pats maisto negamino, o mokė UAB „V“ virėjus. Patikrinimo dieną 2012-08-23 d. dirbo G. M., jis pradėjo dirbti rugpjūčio mėn. Z. S. liepos mėnesį į „V“ ateidavo, esant reikalui, rugpjūčio mėn. jis ne pastoviai būdavo įmonėje, ateidavo pagal virėjo pareikalavimą. Maistą J. J. S.

J. J. S kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1d., neigia, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai - 2012 m. rugpjūčio 29 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATPP 0431-0453 (b.l. 4 ), darbo inspekcijos 2012-08-29 nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA-0431-0714 (b.l. 2-3), Inspekcijos patikrinimo aktas (b.l. 6), 2012-07-02 rangos sutartis ( b.l. 16-18), liudytojų M. I., V. Ž. parodymai, duoti teismo posėdyje ir kita bylos medžiaga.

Kaip matyti iš teismo posėdyje apklausto liudytojo M. I. parodymų, jis kartu su V. Ž. atliko restorano „P“ patikrinimą. Virtuvėje dirbo du kinų tautybės vyriškiai. Vienas buvo įdarbintas, o kitas – pagal rangos sutartį. Užėję į virtuvę, pamatė, kad vyksta maisto ruošimas, gamino abu vyrai.

Liudytojas V. Ž. teismo posėdyje nurodė, kad 2012 metais buvo gautas anoniminis pranešimas dėl galimai nelegalaus darbo. Kartu su M. I. nuvažiavo patikrinti. Buvo surasti du kinų tautybės žmonės, salėje buvo dvi barmenės ir administratorė. Visockytė nebuvo įdarbinta. V. Ž. sukėlė įtarimą ir antrasis vyras virtuvėje, paprašė pateikti rangos sutartį, pateikė po kelių dienų. Sutartyje buvo numatyta, kad be užsakovo leidimo negali palikti patalpų, užmokestis 1500 Lt. Direktorė pripažino, kad du asmenys buvo įdarbinti nelegaliai. Patikrinimo metu vyriškiai gamino, dirbo su įrankiais.

Z. S., apklaustas teismo posėdyje nurodė, kad jis turi leidimą gyventi Lietuvoje, pasirašė sutartį dėl darbo „V“. Jo darbo pobūdis – padėti naujiems virėjams susipažinti su virtuvės darbu. Z. S. yra kompanijos „J. J.“ atstovas, su jokiomis kitomis kompanijomis, išskyrus UAB „V“, sutarčių nėra sudaręs. Liepos mėnesį Z. S. apmokė UAB „V“ darbuotoją G. M.. Liepos mėnesį Z. S. praktiškai neateidavo, ateidavo rugpjūčio mėn. Rugpjūčio mėn. jis ateidavo ne kiekvieną dieną, tris, keturis kartus per savaitę, būdavo ten apie 4 val., paprastai ateidavo 12 val. ir išeidavo 16 val., mokė, kaip pjaustyti, kaip kepti. Rugpjūčio 23 d. patikrinimo metu Z. S. padėjo, rodė, kaip pjaustyti, kepti. Rangos sutartis jam buvo išversta, jos esmė buvo paaiškinta. Pagal sutartį Z. S. mokė virėjus, maistas, kurį gamindavo, nebuvo parduodamas.

Liudytojas A. K. M. teismo posėdyje nurodė, kad įmonėje „V“ dirba nuo 2012 m. rugsėjo mėn. Rangos sutartį jis yra skaitęs, ji ne visiškai tiksliai atspindi realų darbą, nes buvo pasinaudota trafaretu. Sutartyje sutarta gaminti, o Z. S. padėjo adaptuotis virėjams. Rugsėjo mėn. A.K. M. matydavo Z. S.. Virėjai kalba kinų kalba, kildavo klausimų, Z. S. padėdavo tuos klausimus išspręsti, versdavo iš rusų į kinų kalbą. Z. S. padėdavo užsakyti prekes, parinkdavo, ką užsakyti. A.K. M. sutikdavo Z. S. įvairiu laiku, J. J. S dažnai būdavo įmonėje, bet trumpai, ateidavo pasirašydavo. Ji prižiūrėjo vaiką, mažai būdavo. Z. S. buvo virtuvėje, ten visas darbas vykdavo, prižiūrėdavo, patardavo, jis maisto produktų nepjaustydavo, nekepdavo, paprastas operacijas virėjai žino. Pagal sutartį buvo numatyta, kad mokama 1500 Lt už konsultacinį darbą, kiekvieną mėnesį buvo išrašomos sąskaitos faktūros. Atsiskaitymas vyko su įmone. Darbuotoja, kuri ruošė sutartį, pasinaudojo pavyzdžiu, sutartis neatitinka realios veiklos, kurią atliko.

Liudytojas G. M., apklaustas teismo posėdyje nurodė, kad jis į Lietuvą atvažiavo liepos mėnesį, pradėjo dirbti UAB „V“. Galvojo, kad Z. S. taip pat yra virėjas, kuris mokė G. M., kaip dirbti. Prieš atvykdamas į Lietuvą, G. M. 4-5 metus dirbo virėju. Kinų virtuvė Lietuvoje skiriasi nuo virtuvės Kinijoje, todėl reikėjo apmokyti. Z. S. tai darydavo 4-5 kartus per savaitę, 4-5 valandas per dieną. Z. S. nepjaustydavo, jis aiškino, kaip daryti, jis stovėjo šalia ir J. J. S kiekvieną dieną ateidavo į restoraną, būdavo keletą J. J. S užsakinėjo produktus. Z. S. padėjo G. M. bendrauti su kitais asmenimis.

Iš nelegalaus darbo tyrimo 2012 m. rugpjūčio 29 d. akto Nr. NDA 0431-0714 matyti, kad 2012 m. rugpjūčio 23 d., apie 14.10 val. buvo atliktas patikrinimas kinų restorane „P“, esančiame S. Nėries g. 21, Vilniuje. Virtuvės patalpose buvo rastas dirbantis trečiosios šalies (Kinijos) pilietis – virėjas Z. S., kuris UAB „V“ dirba nuo 2012 m. liepos 2 d. pagal rangos sutartį. Z. S. yra UAB „J. J.“ direktorius. Pagal rangos sutartį už atliktą darbą jam UAB „V“ kas mėnesį moka 1500 L mėnesinį mokestį. Pagal šią rangos sutartį Z. S. privalo paklusti nustatytai darbo tvarkai ( 4.2 p. ir 4. 3 p.), darbus privalo atlikti savo jėgomis, suderinęs su UAB „V“ įvykdymo laiką ( 1.3 p.), kas atitinka darbo sutarties požymiams ( b. l. 2-3).

Iš 2012 m. liepos 2 d. Rangos sutarties matyti, jog UAB „J. J.“, atstovaujama direktoriaus Z. S. (rangovas) ir UAB „V“, atstovaujama J. J. S (užsakovas) pasirašė sutartį, pagal kurią rangovas įsipareigoja savo rizika pagal Užsakovo pateiktus užsakymus iš užsakovo žaliavų, naudojant užsakovo įrangą bei užsakovo suteiktoje vietoje kinų maisto restorane „Pekino svetainė“ gaminti kinų patiekalus ir perduoti juos užsakovui realizuoti (1.1 p) . Už atliktą darbą – pagamintus kinų patiekalus užsakovas moka rangovui mėnesinį mokestį, kurio dydis yra 1500 Lt (1.4 p.). Už atliktus darbus apmokama pagal rangovo pateiktą sąskaitą faktūrą bei darbų atlikimo priėmimo perdavimo aktą ( 1. 6 p.). Rangovas įsipareigoja užtikrinti, kad jo darbuotojai būtų savo darbo vietose restorane visą su užsakovu suderintą restorano darbo laiką. Gaminti patiekalus pavesti tik savo darbuotojams – virėjams, turintiems reikiamą kvalifikaciją gaminti kinų virtuvės patiekalus, o jei jie užsienio piliečiai – turintiems leidimus dirbti ir laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ( 2.2.4. p.). Rangovo darbuotojai neturi teisės: vėluoti pradėti darbus restorano darbo valandomis; išeiti iš restorano, be suderinimo su užsakovu, restorano darbo valandomis; nesilaikyti kalkuliacinių kortelių išeigų; būti netvarkingos išvaizdos darbe; neblaiviam ateiti į darbą; pažeidinėti užsakovo vidaus elgesio ir darbo taisyklių (4.2 p.) ( b. l. 16-19).

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, UAB „J. J.“ direktorius nuo 2011-11-14 yra Z. S. ( b. l. 20-21).

Iš Sąskaitų faktūrų (serija JJ-12) Nr. 001, Nr.002 matyti, kad pirkėjui UAB „Viorinta“ išrašytos sąskaitos už suteiktas paslaugas liepos mėn., rugpjūčio mėn., kiekvieną mėnesį – už 1400 Lt ( b. l. 43, 44).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012-01-09 pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. 4-8-335 duomenimis Z. S. draudėjas 2012-07-01 – 2012-07-31 ir 2012-08-01 – 2012-08-31 yra UAB „J. J.“, valstybinio socialinio draudimo įmokų suma – 339,83 Lt ir 339,83 Lt (b.l. 46-49).

Z. S. leidimas laikinai gyventi LT7267300 išduotas 2011-06-08 ( b. l. 22).

P. Į. dėl užsieniečių teisinės padėties 58 str. 1 d. užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu <...> jis turi leidimą nuolat gyventi. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras nustato sąlygas, kurioms esant iš užsieniečio nereikalaujama įsigyti leidimo dirbti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-04-24 įsakymu Nr. A1-118 patvirtintos Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 8 punkte numatyti atvejai, kuomet leidimo dirbti iš užsieniečio nereikalaujama: <...> jei užsienietis įregistruoja įmonę, įstaigą ar organizaciją Lietuvos Respublikoje kaip savininkas arba bendraturtis, kuriam priklauso ne mažiau kaip 10 procentų įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų bei vykdant veiklą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Kinijos pilietis Z. S. turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra UAB „J. J.“ direktorius, tuo būdu, apylinkės teismo išvada dėl to, kad pagal aukščiau nurodytas norminių aktų nuostatas leidimo dirbti UAB „J. J.“ iš Z. S. nereikalaujama, teisinga.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2012 m. liepos 2 d. tarp UAB „V“ ir UAB „J. J.“ buvo sudaryta rangos sutartis. Vertinant šią sutartį, matyti, kad pagal jos sąlygas sutartas virėjo darbas - gaminti kinų patiekalus ( 1.1 p.), atlyginimas - mėnesinis mokestis, kurio dydis yra 1500 Lt ( 1. 4. p.), privalomas paklusimas darbovietėje nustatytai tvarkai ( 2.2.4 p.), šį susitarimą J. J. S ir Z. S.. J. J. S, Z. S., G. M. teismo posėdžio metu patvirtino, jog Z. S. atvykdavo į UAB „V“ patalpas, mokė virėjus. Liudytojas G. M. pažymėjo, jog Z. S. į minėtas patalpas atvykdavo 4-5 kartus per savaitę, 4-5 valandas per dieną, jis galvojo, kad Z. S. taip pat yra virėjas, kuris mokė jį, kaip dirbti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas byloje surinktų duomenų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad 2012 m. liepos 2 d. rangos sutartis yra apsimestinė, pasirašyta, siekiant nuslėpti realiai susiklosčiusius darbo santykius. Tai, kad rangos sutarties turinys neatitiko to, kokie santykiai buvo realiai susiklostę, patvirtino ir liudytojas A.K. M.. Jis, taip pat J. J. S, Z. S., G. M., nurodė, jog Z. S. 2012 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais būdavo UAB „V“ virtuvėje, mokė virėjus. P. Z. Sun patvirtino, jog mokė, kaip pjaustyti, kepti, t.y. atliko konkrečios specialybės – virėjo darbą. UAB „V“ patikrinimą atlikę M. I., V. Ž. taip pat patvirtino 2012 m. rugpjūčio 23 d. UAB „V“ virtuvės patalpose radę dirbantį Z. S., jis dirbo UAB „Pekino svetainė“ darbo valandomis, šios bendrovės patalpose, su jos įranga, susitaręs su bendrovės vadove J. J. S. Aplinkybę, kad Z. S. darbas UAB „V“ buvo dirbamas atlygintinai, patvirtina tai, jog su juo buvo atsiskaitoma, pinigus (darbo užmokestį) pervedant į įmonės, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius yra pats Z. S., sąskaitą.

Visi šie įrodymai neabejotinai patvirtina, jog Z. S. nelegaliai J. J. S, t.y. ji, kaip UAB „V“ direktorė, leido Z. S. nuo 2012 m. liepos 2 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. verstis veikla, iš kurios gaunamos pragyvenimo lėšos – dirbti restorane „P“.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, J. J. S veiksmai kvalifikuoti tinkamai, administracinė nuobauda paskirta, nepažeidžiant įstatyme numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, ir pagrįstai paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali 3000 Lt bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-01 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

P. V. miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. nutarimą nepakeistą J. J. Sun apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.