Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovui A. M. dėl žemės sklypo ribos nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Skuodo skyrius, ir atsakovo A. M. priešieškinį ieškovui L. B. dėl žemės sklypo ribos nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) Skuodo skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo nustatyti jam priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrą ribą su A. M. priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Profilena“ 2014-08-28 parengtą kadastrinių matavimų planą, kuriame bendra riba pažymėta taškais 3-4-5-6-7-8. Nurodė, kad minėtas sklypas jam asmeninės nuosavybės teise priklauso nuo 2015-06-04 pagal 2015-06-04 paveldėjimo teisės liudijimą po sutuoktinės D. B. mirties, žemės sklypas suformuotas atlikus preliminarius žemės sklypo matavimus. Ieškovo žemės sklypas turi bendrą pietinę ribą su atsakovui priklausančiu žemės sklypu. Bendra žemės sklypų riba nėra aiški iš esamų dokumentų, todėl tarp šalių nuolat kyla ginčai, bendru sutarimu nustatyti bendros žemės sklypo ribos neįmanoma. 2012-02-27 NŽT prie ŽŪM Skuodo žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 15VĮ-(14.15.2.)-188 „Dėl piliečio A. M. žemės valdos (kadastro Nr. 7516/0001:35) performavimo ir kadastro duomenų pakeitimo, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus Skuodo rajone“ (toliau - Įsakymas) buvo performuotas atsakovui priklausantis 1,50 ha žemės sklypas dėl įsiterpusios gatvės ir patvirtinti suformuoti du žemės sklypai 1,2272 ha ir 0,2111 ha ploto, patvirtinti žemės sklypų kadastro duomenys bei nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Įsakymu patvirtinus atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsakovas ant bendros žemės sklypo ribos pastatė vielinę tvorą, motyvuodamas tuo, kad toje vietoje yra bendra žemės sklypo riba pagal jo atliktus kadastrinius matavimus, pastačius tvorą, dalis D. B. priklausiusių vaismedžių (slyva, vyšnia) liko už pastatytos tvoros atsakovo sklypo pusėje. D. B. pateikė skundą dėl Įsakymo panaikinimo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013-10-15 sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skundą tenkino, Įsakymą panaikino, nurodydamas, kad atsakovė NŽT prie ŽŪM D. B. reikalavimą pripažino, tai yra sutiko, kad ginčijamas administracinis aktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir panaikino Įsakymą ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-05-26 nutartimi (byla Nr. (duomenys neskelbtini)) paliko galioti minėtą teismo sprendimą, nurodė, kad iš teismo sprendimo aiškiai galima suprasti, jog ginčijamas aktas panaikintas, nes jis ir jo priėmimo procedūra prieštaravo aukštesnės galios teisės aktams - Nekilnojamojo turto kadastro įstatymui, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatams bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėms, žemės sklypo ribos nustatytos netiksliai, nesivadovaujant 2005-12-19 planu ir galimai pažeidžiant D. B. interesus. Panaikinus Įsakymą D. B. pradėjo rengti jai priklaususio žemės sklypo valdos, vėliau perėjusios ieškovui, kadastrinius matavimus. UAB „Profilena“ 2014-08-28 parengė žemės sklypo kadastrinių matavimų planą, suformavo kadastrinių matavimų bylą. Atsakovas nesutinka su ieškovo atliktų kadastrinių matavimų metu nustatyta bendra riba, nepasirašo ant žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto, dėl ko NŽT prie ŽŪM Skuodo skyrius nesutinka suderinti ieškovo žemės sklypo kadastrinių duomenų. Šiuo atveju yra teisinis pagrindas nustatyti bendrą žemės sklypų ribą teisminiu keliu (CK 4.45 straipsnio 1 dalis).Atsakovas pateikė priešieškinį, prašė ieškinio netenkinti ir nustatyti jam priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ylakių k.v., esančio (duomenys neskelbtini), ir ieškovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ylakių k.v., esančio (duomenys neskelbtini), ribą pagal 2017-03-14 S. Š. įmonės parengtą žemės sklypo planą, pažymėtą taškais 6-7-8-9-10-11-12. Nurodė, kad Skuodo rajono valdybos 1994-11-10 sprendimu Nr. 1263-231 jam atkurtos nuosavybės teisės į 24,00 ha žemės (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra 18,40 žemės ir 5,60 ha miško. Grąžinta žemė yra keturiuose sklypuose: 5,2 ha, 2,0 ha, 15,30 ha ir 1,50 ha ploto. 1,50 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio 0,10 ha sudaro užstatyta teritorija. Žemės sklypai vietovėje buvo paženklinti 1992-10-03, žemės sklypų planai nebuvo rengti, o sudaryti abrisai. 1,50 ha žemės sklypui abrisas buvo parengtas, tačiau vėliau dėl neaiškių priežasčių iš nuosavybės teisių atkūrimo projektavimo bylos dingo. 2005-12-19 VĮ Žemėtvarkos instituto Klaipėdos filialo matininkas E. Š. parengė žemės sklypo abrisą ir planą, kuriuos pasirašė rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas L. L., savo parašu patvirtindamas, kad žemės sklypo ribos atitinka Ylakių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 1994-11-10 įsakymu Nr. 329 suprojektuotas ribas. Minėtame žemės sklypo plote dar iki nuosavybės teisių atkūrimo buvo suteiktas 0,25 ha žemės sklypas namo statybai, gyvenamasis namas ir pagalbiniai pastatai pastatyti l958 m., pastatai įteisinti. Nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu 1,50 ha žemės sklypas buvo paženklintas pastatant 12 riboženklių, ieškovas šiuos naikino, dėl to pastoviai kilo konfliktai, ginčą sprendė NŽT prie ŽŪM Skuodo skyrius. 2011-12-10 matininkas M. D. atliko šio sklypo kadastrinius matavimus, atsižvelgdamas į tai, kad žemės sklype yra kelias, kuris nėra įskaičiuotas į bendrą sklypo plotą, suformavo du atskirus 1,2272 ha ir 0,2111 ha ploto žemės sklypus. NŽT Skuodo skyriaus vedėjo 2012-02-27 Įsakymu buvo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys. Įsakymas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-10-15 sprendimu buvo panaikintas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-05-26 nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Mano, kad pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo planą negali būti patvirtinta ieškovo žemės sklypo riba, besiribojanti su jo žemės sklypu. Jam priklausančio žemės sklypo plotas nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 1,50 ha. S. Š. įmonei atlikus šio sklypo kadastrinius matavimus, nustatytas plotas - 1,2213 ha. Pagal LR Vyriausybės nutarimu patvirtintus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida yra 0,0367 ha. Žemės sklypo ploto skirtumas, atlikus kadastrinius matavimus sudarė 0,2787 ha (1,5000 ha - 1,2213 ha = 0,2787 ha). Atlikus ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo plotas taip pat sumažėjo, tačiau ploto paklaida neviršija leistino dydžio (0,038 ha) - sudaro 0,0022 ha. Nustatyti žemės sklypo bendrą ribą pagal UAB „Profilena“ parengtą kadastrinių matavimų planą, kuriame bendra riba pažymėta taškais 3-4-5-6-7-8, sutikti negalima, nes ieškovo žemės sklypo plotas padidėja atsakovo žemės sklypo sąskaita. Ginčas yra ne tik dėl ribos, ieškovo pateiktame plane žymimos 3-4-5-6-7 taškais (atsakovo 10-11-12), bet ir nuo šių taškų besitęsiančios šalių žemės sklypus skiriančios ribos, kuri S. Š. įmonės parengtame plane žymimos taškais 8-9-10. Ieškovas perkelia riboženklius, esančius 9 ir 10 žymimuose taškuose. Toks riboženklių perkėlimas atima atsakovui galimybę disponuoti kūdra. Nesutinka su ieškovo teiginiu, kad žemės sklypus skiria griovys. Atsakovas 1960 m. pasistatė viralinę, o po ja – rūsį, griovį iškasė, nes kaupėsi vanduo, įsikūrus pastatuose ant suformuoto 0,25 ha žemės sklypo ribos pasodino vyšnias ir slyvą, kurios šiuo metu yra sumedėjusios. Nuo akmeninės tvoros, kurią savavališkai pasistatė ieškovas, nutiesė tvorą, kad ieškovas negalėtų patekti į žemės sklypą, nes buvo atvejų, kai rado išdaužytus šiltnamio langus, vielinė tvora nutiesta pagal jam priklausančius vaismedžius. Ieškovas pasodino vaiskrūmius, t. y. serbentus, tik 2014 m., jam nesutikus pasirašyti žemės sklypo ribų nustatymo akto. S. Š. įmonei atliekant atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo riba buvo nustatyta pagal esamą tinklinę tvorą, faktinį žemės sklypo naudojimą, taip pat atsižvelgiant į E. Š. parengtą planą ir abrisą.Ieškovas atsiliepime į priešieškinį su pareikštu reikalavimu nesutiko, nurodė, kad neaišku, kokiu pagrindu vadovaujantis yra prašoma nustatyti bendrą ribą pagal matininko S. Š. atliktus kadastriniais matavimus. Šioje civilinėje byloje esminis ginčas yra dėl posūkio taško S. Š. parengtame kadastrinių matavimų plane pažymėtu Nr. 10. Minėtas posūkio taškas, skiriantis ieškovo ir atsakovo žemės sklypus, niekuomet nebuvo S. Š. plane pažymėtoje vietoje. Atsakovas nenurodo ir neįrodo, dėl kokių priežasčių minėtas posūkio taškas turėtų būti šioje vietoje. Esminis nurodomas argumentas yra tai, kad šis posūkio taškas atitinka faktinį naudojimą, nors jokiuose nei atsakovo nei ieškovo žemės sklypų planuose šioje vietoje posūkio taškas niekuomet nebuvo pažymėtas. Šis posūkio taškas pasirinktas tik atsakovo nuožiūra ir pagal atsakovo pageidavimą. Aplinkybės, susijusius su tvoros pastatymu, yra ginčytinos bei neatitinka priešieškinyje nurodomos situacijos. Atsakovas tvorą iš medinių kuolų bei tinklinės vielos, pastatė NŽT prie ŽŪM Skuodo skyriaus žemėtvarkos skyriaus vedėjui 2012-02-27 priėmus Įsakymą, tai yra, tvorą atsakovas pastatė pažymėdamas matininko M. D. kadastriniais matavimais suformuotas jo žemės sklypo ribas ir tvora buvo pastatyta po 2012-02-27. Panaikinus atsakovo kadastrinius matavimus, atsakovas tvoros nenugriovė ir ji yra išlikusi iki pat šiol. Atsakovo paaiškinimai, jog bendra žemės sklypų riba turi būti šalia vielinės tinklo tvoros, kuri neva tai atitinka faktinį žemės sklypų naudojimą, yra neteisingi, nes tvora buvo pastatyta jau esant ginčui dėl bendros žemės sklypų ribos. Atsakovas prašo nustatyti bendrą atsakovui ir ieškovui priklausančių žemės sklypų ribą ir patikslintu priešieškiniu atsakovas prašo bendrą ribą nustatyti pagal S. Š. parengtą kadastrinių matavimų planą, pažymėtą taškais 6-7-8-9-10-11-12, nurodyta riba ribojasi ne tik su ieškovui priklausančiu žemės sklypu, dėl kurio yra kilęs ginčas civilinėje byloje, tačiau ir su kitu ieškovui priklausančiu žemės ūkio paskirties 1,06 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Minėtas ieškovui priklausantis žemės sklypas yra suformuotas atlikus preliminarius žemės sklypo matavimus. Su minėtu žemės sklypu ribojasi S. Š. kadastriniame plane nurodyti posūkio taškai Nr. 9, Nr. 8 ir Nr. 7. Nustačius bendrą žemės sklypo ribą pagal šiuos posūkio taškus, taip pat bus sumažintas ir ieškovui priklausantis žemės ūkio paskirties žemės sklypas, nors dėl šio sklypo bendros ribos ginčo niekuomet tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo. Trečiasis asmuo atsiliepime į pareikštus ieškovo ir atsakovo reikalavimus nurodė, kad atsakovui nuosavybės teisės į jam priklausantį sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo atkurtos Skuodo rajono valdybos 1994-11-10 sprendimu Nr. 1263-231 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui A. M.“. Šio sklypo kadastro ribos nėra pažymėtos nei Skuodo rajono Ylakių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Klaipėdos apskrities viršininko 1999-12-28 įsakymu Nr.2744 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Skuodo rajone“ (toliau - Žemėtvarkos projektas). Atsakovo teiginiai, kad atkuriant nuosavybės teises į 1,50 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo parengtas abrisas, tačiau vėliau dėl neaiškių priežasčių iš nuosavybės teisių atkūrimo projektavimo bylos dingo, yra visiškai nepagrįsti. Duomenų, kad būtų buvęs parengtas abrisas ir vėliau dingęs, nėra. 2017-03-22 buvo gautas S. Š. įmonės matininko S. Š. teikimas dėl A. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų. Išnagrinėjus teikimą bei pridėtą medžiagą ir kaimyninio sklypo dokumentus, matininkui buvo pateiktas atsakymas, jog tiksliai nustatyti tikslių ir neginčijamų žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) bendrų ribų iš turimų šių žemės sklypų suformavimo dokumentų nėra galimybės. Esant žemės sklypų ribų nesutapimams iš esamų dokumentų (žemės sklypų planų) nustatyti tikslios vietos, kurioje turėtų būti įtvirtintas bendrą ribą žymintis riboženklis, naujai parengtame A. M. plane pažymėtas Nr. 10, nėra galimybės. Esant tokiai situacijai bendra žemės sklypo riba gali būti nustatoma žemės sklypų savininkų sutarimu, o jeigu nesutariama dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas. Pažymi, kad iš esmės neprieštarauja, jog teismas tenkintų ieškovo reikalavimą, nes ieškovo pateiktas planas tik labai nežymiai skiriasi nuo ankstesnio (pirminio) ieškovo žemės sklypo plano, be to, šis planas neprieštarauja buvusių žemės sklypų savininkų abipusiam sutarimui dėl sklypų ribų, užfiksuotam 2005-12-13 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Skuodo žemėtvarkos skyriaus protokole, kai šalys priėjo vieningos nuomonės dėl ginčytinų sklypų ribų.Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas bei atsakovo atstovės palaikė reikalavimus bei procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, trečiojo asmens atstovas taip pat palaikė procesiniame dokumente išdėstytą poziciją bei argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis netenkintinas.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais nustatyta, kad ieškovui L. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,3000 ha žemės sklypas (suformuotas atliekant preliminarius matavimus), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ieškovas paveldėjo žemės sklypą po sutuoktinės D. B. mirties pagal 2015-06-04 paveldėjimo teisės liudijimą, D. B. sklypą buvo įgijusi 2002-04-22 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr.1241 pagrindu. Pagal UAB „Profilena“ 2014-08-28 parengtą kadastrinių matavimų planą realiai sklypo plotas sudaro 0,2987 ha (mažesnis 0,0022 ha nei įregistruota). Atsakovui A. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1,5000 ha žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 1994-11-10 Valdybos sprendimas Nr. 1263-231, 1994-11-10 Valdybos potvarkis Nr. 329. Pagal 2017-03-14 S. Š. įmonės parengtą žemės sklypo planą realiai sklypo plotas sudaro 1,2213 ha (mažesnis 0,2787 ha nei įregistruota). Ieškovas prašo nustatyti bendrą sklypų ribą pagal UAB „Profilena“ 2014-08-28 parengtą kadastrinių matavimų planą, kuriame bendra riba pažymėta taškais 3-4-5-6-7-8, atsakovas prašo nustatyti ribą pagal 2017-03-14 S. Š. įmonės parengtą žemės sklypo planą, kuriame kaimyninių sklypų riba pažymėta taškais 6-7-8-9-10-11-12. Abi šalys savo reikalavimus grindžia Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Iš trečiojo asmens atsiliepimo, byloje esančių NŽT prie ŽŪM Skuodo skyriaus 2014-12-30 rašto NR. 15SD-(14.15.104.)-3087 ir atsakymo S. Š. įmonei bei trečiojo asmens atstovo paaiškinimo matyti, kad NŽT prie ŽŪM Skuodo skyrius vertino abiejų šalių parengtas žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas ir konstatavo, kad tiksliai nustatyti tikslių ir neginčijamų žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) bendrų ribų iš turimų šių žemės sklypų suformavimo dokumentų nėra galimybės, todėl, žemės savininkams nesusitarus, ribas turėtų nustatyti teismas.Taigi, esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos bei sklypo konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymu suteiktos kompetencijos sritis, kurią teismas įgyvendina atsižvelgdamas į Civilinio kodekso 4.45 straipsnyje įtvirtintų kriterijų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises - abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2014-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2014).Susipažinus su pateiktais parengtais žemės sklypų planais, išklausius šalių, atstovų paaiškinimus ir apžiūrėjus riboženklius vietoje nustatyta, kad ieškovo pateiktame plane taškais 3-4-5-6-7, o atsakovo pateiktame plane taškais 12-11 žymima riba palei akmeninę tvorą, ginčo dėl to, kad akmeninė tvora pastatyta ieškovo pusėje, nėra. Ieškovo pateiktame plane taškas Nr. 8, o atsakovo plane taškas Nr. 10 yra posūkio taškas, dėl kurio vietos šalys nesutaria ir kyla esminis ginčas. Atsakovas prašo nustatyti bendrą jam ir ieškovui priklausančių žemės sklypų ribą pagal S. Š. parengtą kadastrinių matavimų planą, pažymėtą taškais 6-7-8-9-10-11-12, tačiau tik taškai 12-11-10-9 ribojasi su ieškovui priklausančiu žemės sklypu, dėl kurio yra kilęs ginčas civilinėje byloje (Nr. 10 yra posūkio taškas). S. Š. kadastriniame plane nurodyti posūkio taškai Nr. 9, Nr. 8 ir Nr. 7 ribojasi su kitu ieškovui priklausančiu žemės ūkio paskirties 1,06 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)Ieškovas nurodo, kad bendra žemės sklypų vieta bei posūkio taškas, S. Š. kadastrinių matavimų plane pažymėtas Nr. 10, turi būti nustatytas pagal ieškovo žemės sklypo preliminarųjį planą ir jame nurodytus minėto taško prisirišimo atstumus nuo ieškovo žemės sklype esančių statinių, nes tokia riba atitinka faktinį žemės sklypo naudojimą iki matininkui M. D. parengiant kadastrinius matavimus ir perkeliant šį posūkio tašką. Kaip matyti, šis žemės sklypo planas parengtas 2000 metais, savininku (naudotoju) nurodyta Rozalija A. O., ieškovo sutuoktinės D. B. motina, jame yra gretimo sklypo savininko (naudotojo) A. M. parašas, pasirašymo data 2000-02-24. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė Z. M., atsakovo sutuoktinė, pareiškė, kad M. parašas yra suklastotas, dėl to buvo kreiptasi į policiją. Trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad jo atstovaujama institucija neturi jokių duomenų apie ikiteisminį tyrimą minėtu klausimu, žemės sklypo planas yra institucijos turimoje byloje ir laikomas galiojančiu. Ieškovas teigia, kad, kilus ginčams dėl bendros žemės sklypų ribos ši visuomet buvo nustatoma pagal preliminarųjį planą. Į bylą pateiktas Skuodo rajono žemėtvarkos skyriaus 2005-12-13 protokolas Nr. 33, iš jo matyti, kad, dalyvaujant Ylakių kadastro vietovės projekto autoriui E. Š., Girdenių kaimo gyventojams A. M. ir D. B., posėdyje svarstytas klausimas dėl A. M. ir D. B. namų valdų ribos nustatymo. Protokole nurodyta, kad buvo organizuoti M. bei D. B. namų valdų matavimo darbai, vykdant Klaipėdos apskrities viršininko pavedimą Nacionalinis žemės ūkio ministerijos 2005-12-02 rašte Nr.3B-(9./5) M-1013-1489 nurodytiems trūkumams ištaisyti. Pagrindinis tikslas atliekant pakartotinius matavimo darbus yra ribos nustatymas tarp minėtų asmenų žemės sklypų, diskusijų metu su žemės sklypų savininkais prieita vieningos nuomonės ir vietoje pastatytas riboženklis Nr. 5., kurio prisirišimas atitinka D. B. namų valdos plane sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (jau aukščiau aptartojo preliminariojo plano) nurodytiems prisirišimo atstumams. Atsakovas yra pateikęs matininko E. Š. 2005-12-19 parengtus jam priklausančio žemės sklypo (preliminarųjį planą) bei abrisą, abrise yra pažymėtas riboženklis Nr. 5, pagal šį planą bendros sklypų kraštinės ilgis yra 72,50 m. Pagal S. Š. įmonės parengtą kadastrinių matavimų planą kaimyninius sklypus skiriančios kraštinės ilgis yra 70,74 m (atstumas tarp taškų 12-11 (34,32 m) + atstumas tarp taškų 11-10 (36,42 m)), pagal UAB „Profilena“ parengtą planą – 71,19 m (atstumas tarp taškų 3-4 (0,25 m) + atstumas tarp taškų 4-5 (3,57 m) + atstumas tarp taškų + atstumas tarp taškų 5-6 (8,70 m) + 6-7 (22,14 m) + atstumas tarp taškų 7-8 (36,53 m). Teismo posėdžio metu apklaustas UAB „Profilena“ matininkas J. V. patvirtino, kad, atlikdamas matavimus vadovavosi pirminiais dokumentais, 2000 metų preliminariame plane nurodytais atstumų pririšimo taškais, pririšimo veiksmus atliko du kartus, ištempus juostą bei tachometru, žinojo, kad byla eis į teismą, todėl matavimus atliko tiksliai. Atlikus matavimus, slyva lieka ieškovo žemėje, griovys – atsakovo, akmeninė tvora atitinka liniją. Taip pat nurodė, kad buvo pradėti ir kito ieškovui priklausančio sklypo kadastriniai matavimai, tačiau šiuos darbus sustabdė, nes kol nėra išspręstas ginčas dėl taško Nr. 8 (pagal S. Š. įmonės planą Nr 10), negalima išmatuoti kitų taškų. Matininkas patvirtino, kad rengiant žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo atsižvelgta į 2005 m. susitarimu nustatytą bendrą žemės sklypo ribą, atlikus kadastrinius matavimus, riba buvo nustatyta einanti palei ieškovui priklausančią akmeninę tvorą, žemės sklypus skiriančiu grioviu iki riboženklio, plane pažymėtu Nr. 8, kurio vieta buvo nustatyta pagal preliminariuosius planus ir žemės sklypų savininkų buvusį susitarimą.Teismo posėdžio metu taip pat buvo apklaustas ir S. Š. įmonės matininkas S. Š.. S. Š. nurodė, kad žemės sklypų ribą žymėjo nuo akmeninės tvoros, tai buvo atskaitos taškas, pratęsė liniją pagal tinklinę tvorą, ja vadovavosi, nes ribą vertino kaip nusistovėjusią, jei tvėrė, vadinasi tvėrė savo žemėje, posūkio tašką Nr. 10 (UAB „Profilena“ plane Nr. 8) pažymėjo kur tvoros kampas, taip parodė ir M.. Tačiau kaip matyti iš ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių, atsakovas tvorą iš medinių kuolų bei tinklinės vielos pastatė NŽT prie ŽŪM Skuodo skyriaus žemėtvarkos skyriaus vedėjui 2012-02-27 priėmus Įsakymą, kuriuos buvo patvirtintos M. D. kadastriniais matavimais suformuotos jo žemės sklypo ribos ir tvora buvo pastatyta po 2012-02-27. Jokių kitų argumentų dėl pasirinktos posūkio taško vietos matininkas nenurodė.Teismo posėdžio metu parodymus davė D. B. brolis Z. O. ir J. V., R. O. (D. B. tėvo) sesuo, kurie parodė, kad vaismedžius sodino tėvas R. O., jie šienavo sklypus skiriantį pagriovį. Z. M. kategoriškai tvirtina, kad vaismedžiai buvę sodinti A. M. 1959 metais, o serbentų krūmus ieškovas pasodino prieš porą metų praardęs tinklinę tvorą, griovys yra atsakovo žemėje. Atsakovas 2014-09-23 buvo pateikęs pastabas dėl ieškovo žemės sklypo kadastrinių matavimų, jose nurodė, jog jam ir D. B. priklausančius žemės sklypus be akmeninės tvoros skiria griovys su prie jo augančiais medžiais, kurie yra jo žemės plote. Tačiau kaip matyti iš ieškovo pateiktų nuotraukų, medžiai yra griovio pusėje link ieškovo žemės, tinklinė tvora yra nutiesta vos ne per pačius medžių kamienus, o paaiškinimas, kad serbentų krūmas buvo pasodintas ieškovui praardžius tvorą, atrodo visiškai neįtikėtinas, taip pat kaip ir teismo posėdžio metu Z. M. išsakyti teiginiai, kad L. B. viską yra paėmęs, užkemša kanalizaciją, akmeninę tvorą pasistatė taip pat M. žemėj. UAB „Profilena“ nustatyta kaimyninių sklypų riba yra artima ribai pagal E. Š. 2005-12-19 parengtą planą, su kuriuo A. M. buvo sutikęs, todėl neatrodo įtikima, kad jis būtų sutikęs su tuo, kad jo vaismedžiai liktų D. B. žemėje. Aptartos aplinkybės labiau duodą pagrindą manyti, kad vaismedžiai buvo sodinti D. B. tėvo R. O.. Be to, atsakovas pastabose nurodė, kad nesutinka su ieškovo kadastriniais matavimais, nes, atlikus atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatytas plotas – 1,2213 ha. Iš matininko E. Š. 2005-12-19 parengto preliminaraus žemės sklypo plano, kuris buvo parengtas atsižvelgiant į 2005-12-13 Skuodo rajono žemėtvarkos skyriaus posėdžio metu suderintą riboženklio Nr. 5 buvimo vietą, atsakovui priklausančio žemės sklypo plotas buvo nustatytas 1,22 ha. Su tokiu žemės sklypo plotu atsakovas sutiko suderindamas tokias ribas ir plotą bei pasirašydamas 2005-12-19 preliminariajame plane. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad A. M. priklausančio sklypo ploto trūkumas yra didelis, net ir patvirtinus ribą pagal atsakovo planą, trūkumas būtų didelis, sklypas suformuotas 1994 metais, nėra duomenų, kad sklypui būtų buvęs parengtas abrisas, sklypas paženklintas, esant ploto trūkumui yra valstybės numatytas kompensavimo mechanizmas. Darytina išvada, kad UAB „Profilena“ atlikti kadastriniai matavimai ir parengtame plane bendra riba taškais 3-4-5-6-7-8 pažymėta atsižvelgiant į pirminius dokumentus, į faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą, atitinka naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijus bei išlaikant šalių interesų pusiausvyrą, todėl ieškinys tenkintinas, o priešieškinis netenkintinas kaip neįrodytas (CPK 178). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.). Ieškovas pateikė prašymą dėl 1020 Eur priteisimo iš ieškovo, šios išlaidos, atsižvelgiant bylos sudėtingumą, pateiktų procesinių dokumentų skaičių, pripažintinos pagrįstomis, pateikdamas ieškinį ieškovas sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio, taigi iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 1051 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrą ribą su A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Profilena“ 2014-08-28 parengtą kadastrinių matavimų planą, kuriame bendra riba pažymėta taškais 3-4-5-6-7-8.

Priešieškinio netenkinti.

Priteisti iš A. M. 1051 Eur bylinėjimosi išlaidų L. B..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.