Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-12-30 · Byla Nr. TS-98-1123/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-30
Bylos Nr.
TS-98-1123/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Nuteistasis
D. S.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-98-1123/2020
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. S., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 59-240 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį ir paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Estijos Respublikos Pernu miesto 2016 m. sausio 28 d. nuosprendžiu, pripažintu Kauno apylankės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi Lietuvoje, dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 29 d., bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 29 d.

1/2 paskirtos bausmės atliko 2019 m. rugsėjo 29 d.

Neatliktos bausmės dalis 2020 m. lapkričio 30 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną) – 2 metai 6 mėnesiai 30 dienų.

Remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2020 m. lapkričio 30 d. Vilniaus pataisos namuose, 2020 m. lapkričio 11 d. protokolu Nr. 58-51 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 59-240 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam D. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Toks komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo D. S. aukštą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 123 taškus (statinių veiksnių taškai – 50, dinaminių – 73), stebimą neigiamą nuteistojo elgesio dinamiką, jo neigiamas nuostatas į priežiūrą, darbą pataisos įstaigoje, tai, kad jis buvo pažeidęs probacijos sąlygas, neskatintas, tik iš dalies vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nors ir stengiasi laikytis pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei rėžimo reikalavimų, tačiau vis dar stokoja motyvacijos veiklai, orientuotai į savęs realizavimą prosocialiais būdais, stokoja motyvacijos įsitraukti į resocializacijos bei integracijos procesą, dalyvauti tikslinėse intervencinėse priemonėse, orientuotose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą. Atsižvelgiant į šias bei kitas Nutarime nurodytas aplinkybes, Komisija vienbalsiai nutarė nuteistajam D. S. netaikyti lygtinio paleidimo.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. S. skundu prašo panaikinti minėtą Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundą motyvuoja tuo, kad jam pritaikius lygtinį paleidimą bus pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas – paleidžiant nuteistąjį lygtinai, gerėja jo socialinė aplinka, stiprėja socialinis ryšys, išlaiko ir stiprėja motyvacija būti laisvėje, gerėja jo ekonominiai reiškiniai, tuo tarpu ir valstybės. Lygtinio paleidimo metodas suteikia galimybę nuteistajam daryti atitinkamą išvadą, kai jis pradeda gyventi doro ir sąžiningo piliečio gyvenimą, kuris visiškai antipodas praeities gyvenimo, sumažina recidyvizmo riziką. Nuteistasis nurodo, kad Nutarimo tekste jis charakterizuojamas teigiamai, tačiau iš šių teigiamų faktinių aplinkybių Komisija padaro neigiamą išvadą. Jo vertinimu, Komisija neaptarė jokių argumentų ir nenurodė nei vienos priežasties, dėl ko jo atžvilgiu priėmė neigiamą sprendimą. Jokių argumentų, kurių pagrindu Komisija galėtų priimti neigiamą sprendimą, Nutarime nenurodyta, nurodyta tik Komisijos nuomonė, manymas, prielaida, kuriais negali būti grindžiamas Nutarimas. Komisija be jokio teisinio pagrindo neskyrė dėmesio reabilitacijos pažangai ir jo elgesiui. Nusikaltimo pobūdis ir pavojingumo laipsnis jau buvo įvertinti jam skiriant bausmę ir didžiąją dalį jos atlikus. Komisija, nustatinėdama faktines aplinkybes, neskyrė dėmesio į resocializacijos ar integracijos svarbą, kas padėtų jam lengviau adaptuotis laisvėje. Komisija taip pat neįvertino to, kad jis dėl savo nusikaltimo kaltę pilnai pripažįsta ir visiškai prisiima atsakomybę, turi aiškiai suformuotus tikslus ir siekius. Jis niekada neturėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. Nepriklauso jokiai nusikalstamai grupuotei ir nepalaiko jokios kriminalinės subkultūros, nereiškia jokios diskriminacijos. Jis nėra socialiai atsiskyręs, geba užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius. Jam nebuvo taikomas psichiatrijos gydymas, jis nemėgino žudytis, žalotis. Aiškiai deklaruoja savo gyvenimo siekius, planus, sietinus su darbine veikla, laisvėje yra darbo vieta. Jo bausmės atlikimo laikotarpiu nestebėta savitvardos, emocijos kontrolės praradimas, smurtinis ar agresyvus elgesys. Jis taikosi su sąlygomis pataisos namuose, tačiau kad ir kaip elgtųsi, administracija randa priežasčių jį patiekti iš blogosios pusės. Jis turi didelę motyvaciją nenusikalsti ir griežtai laikytis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nustatytų sąlygų, kad galėtų padėti ir palaikyti artimuosius. Ant nuteistojo, visos šios aplinkybės tik patvirtina, kad jis lygtinio paleidimo sąlygų nepažeis ir yra linkęs laikytis nustatytų įstatymų Komisija nepaneigė faktų, kad jis vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bei nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios daromą išvadą, kad nėra galimybių jį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Taipogi Komisija, anot nuteistojo, svarstydama jo teikimą, akcentavo aspektus, kurie neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo klausimo svarstymu, pateikė abstrakčias formuluotes, kurios balansuoja ties absurdiškumo riba ir negali būti teisinis pagrindas netaikyti jam lygtinio paleidimo. Iš Nutarimo jam visiškai neaišku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, Komisija neišdėstė jokių argumentų, nenurodė jokių kriterijų. Nuteistojo nuomone, toks Komisijos nutarimas pažeidžia įstatymų reikalavimus ir balansuoja ties žmogaus teisių pažeidimo riba. Todėl prašo jį panaikinti ir jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. S. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Nurodytose nuostatose yra įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.

Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo D. S. skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo D. S. asmens bylą, daro išvadą, kad D. S. Nutarimu buvo pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo D. S. atitikimą BVK 157 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad D. S. yra nuteistas subendrinta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pusę šios bausmės jis atliko 2019 m. rugsėjo 29 d., tokiu būdu nuteistojo D. S. prašymas yra paduotas tinkamai laikantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto termino.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta kita sąlyga, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema, arba jis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju Vilniaus pataisos namų resocializacijos skyriaus 2020 m. lapkričio 14 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-207 (toliau – socialinio tyrimo išvada) 7.1 punkte nurodyta, kad D. S. jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta aukšta rizika – 123 taškai (statinių veiksnių taškų – 50, dinaminių – 73). Taigi, D. S. nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, vadinasi, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra galimas tik tokiu atveju, jei jis yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Nagrinėjamu atveju iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad ankščiau minėtas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo nustatytas D. S. pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu 2020 m. spalio 28 d. Taip pat išvadoje pažymėta, kad bausmės atlikimo metu D. S. yra kelis kartus atsisakęs, kad jo atžvilgiu būtų atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas (informacija apie atsisakymą fiksuota „Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėse 2016 m. sausio 25 d. ir 2019 m. spalio 29 d.). Socialinio tyrimo išvados 7.1 punkte, aptariant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą, nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis oficialiai patvirtino gyvenamosios vietos turėjimą bei intensyvios priežiūros taikymo aplinkybes. Išsprendė bedarbystės problemą – gauta pažyma, patvirtinanti, jog lygtinio paleidimo atveju D. S. nebus bedarbis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo specialybes, mokėsi, įgijo pagrindinį išsilavinimą, siekia įgyti vidurinį išsilavinimą (mokosi 12 klasėje), drausmine tvarka buvo baustas 12 kartų, neskatintas, individualaus socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytų priemonių, orientuotų į aktualių kriminogeninių rizikos poreikių valdymą nevykdo, reiškia nepalankias nuostatas darbui pataisos įstaigoje, pastaruoju metu įsiskolinimų savanoriškai nedengia, paskutinį kartą drausmine tvarka baustas 2020 m. lapkričio 16 d. pastaruoju metu buvo stebimas gan disciplinuotas nuteistojo elgesys bei pastangos laikytis nustatytų taisyklių bei reikalavimų pataisos įstaigoje, tačiau bausmės atlikimo metu visgi stebima neigiama elgesio dinamika, vis dar stokojama motyvacijos veiklai, orientuotai į savęs realizavimą pro-socialiais būdais, į savo resocializacijos bei integracijos procesą, intervencinėmis priemonėmis, orientuotomis į jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą – motyvacija dar nėra pakankama.

Taigi, nors socialinio tyrimo išvadoje ir pažymėta, kad pastaruoju metu yra stebimos tam tikros nuteistojo pastangos laikytis nustatytų elgesio taisyklių bei reikalavimų bei gan disciplinuotas nuteistojo elgesys, tačiau bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesio dinamika vertintina neigiamai, taip pat pažymima, kad nuteistasis nėra pakankamai orientuotas veiklai, susijusiai su jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymu. Pažymėtina ir tai, kad prieš pastarąjį vertinimą nuteistasis du kartus apskritai atsisakė atlikti savo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, tokiu būdu pabrėžtinas nuteistojo atsainus požiūris į nusikalstamo elgesio rizikai aktualių veiksnių valdymą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, šiuo atveju kategoriškai negalima konstatuoti, kad nuteistasis D. S. padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinimo metu nuteistajam D. S. nustatyta net ne vidutinė, o aukšta nusikalstamo elgesio rizika – 123 balai, iš kurių daugiau nei pusė – 73 balai – yra dinaminiai, kurie kinta priklausomai nuo nuteistojo elgesio, mąstymo požymių ir kitų kriminogeninių veiksnių. Vadinasi, nuteistasis D. S. savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą dar gali ženkliai sumažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis D. S. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl negalima teigti, kad jis atitinka šią BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytą formalią sąlygą. Pažymėtina, kad skunde nuteistasis neišsakė tiesioginio prieštaravimo dėl socialinio tyrimo išvadoje pateikto jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultato. Teismas savo iniciatyva neįžvelgė jokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą abejoti socialinio tyrimo išvadoje pateikto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką rezultatų patikimumu bei objektyvumu.

Visgi, savo skunde nuteistasis nurodo, kad Komisija neįvertino tam tikrų jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, be kita ko, ir to, kad jis turi aiškius gyvenimo siekius, planus, sietinus su darbine veikla ir laisvėje turės patvirtintą darbo vietą, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ši aplinkybė ne tik kad buvo nurodyta Komisijos nutarime (nurodant, kad nuteistasis pateikė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pasirašytą 2020 m. rugpjūčio 31 d. pranešimą, kuriuo patvirtinama, kad D. S. paleidimo iš pataisos įstaigos atveju bus įdarbintas (duomenys neskelbtini)) tačiau socialinės tyrimo išvados 7.2 punkte ši aplinkybė yra įvardinta kaip vienas iš apsauginių kriminogeninių veiksnių (mažinančių D. S. nusikalstamo elgesio riziką), todėl pagrindo teigti, kad ji buvo neįvertinta Komisijos, nėra. Tačiau pažymėtina, kad Nutarime yra pagrįstai įvertintos ir nuteistąjį neigiamai darbine prasme charakterizuojančios aplinkybės – jo neigiama nuostata į darbą pataisos įstaigoje, tai, kad jis bausmės atlikimo metu nedirba, ir iki nuteisimo oficialiai nedirbo. Šios aplinkybės yra detalizuojamos socialinio tyrimo išvados 4.3 punkte, kur nurodyta, kad apibendrinant nuteistojo pasakojimą interviu metu, teigtina, jog jo darbo patirtis Lietuvoje yra apie vienerius metus, tačiau oficialių duomenų apie darbo patirtį vertinimo metu negauta. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirbo, buvo baustas bausmės atlikimo metu, nes Pravieniškių pataisos įstaigoje nedirbo pagal oficialiai pataisos įstaigos direktoriaus patvirtintą nuteistųjų neatlygintinų darbų patvirtintą grafiką, dėl ko buvo paskirta drausminė nuobauda. Nėra dirbęs ir ankstesnių laisvės atėmimo bausmių metu. Pasak nuteistojo, buvo siūlomas žeminantis jo orumą darbas – tvarkyti bendro naudojimo patalpas. Nors teigiamai įvertintina tai, kad nuteistasis bausmės vykdymo metu kėlė savo išsimokslinimą ir kvalifikaciją – šiuo metu mokosi 12 klasėje, siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę bei turi patvirtinimą dėl darbo laisvėje lygtinio paleidimo metu, tačiau jo skurdi legalaus darbo laisvėje patirtis bei demonstruojamas neigiamas požiūris į darbą pataisos įstaigoje teikia teismui pagrindą abejoti jo sugebėjimu dirbti legalų darbą laisvėje. Šias abejones dar labiau sustiprina ta aplinkybė, kad daugumoje nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų, už kurias jis buvo nuteistas, dominuoja panaši motyvacija bei kryptis – finansinės naudos siekis, kas rodo, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, buvo linkęs pragyvenimui pelnytis neteisėtais būdais. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo darbo patirties stoka socialinio tyrimo išvadoje yra įvardinta kaip vienas iš dinaminių kriminogeninių veiksnių, t. y. nuteistasis gali šį veiksnį valdyti, tuo pačiu mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, dirbdamas bausmės atlikimo metu.

Taip pat D. S. skunde nurodė, kad Komisija neįvertino to, kad jis nėra socialiai atsiskyręs, geba užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius. Nors ši aplinkybė iš tiesų nėra paminėta Nutarime, tačiau nuteistojo socialiniai ryšiai yra detaliai įvertinti socialinio tyrimo išvadoje, kuria, kaip nurodyta Nutarime, rėmėsi Komisija. Tai, kad nuteistasis palaiko ryšį su artimaisiais bei galės gyventi pasirinktoje vietoje (kur gyvena jo sugyventinė) yra įvardinta kaip apsauginiai veiksniai, mažinantys jo nusikalstamo elgesio riziką (socialinio tyrimo išvados 7.2 punktas). Visgi, pažymėtina, kad ne visos aplinkybės, susijusios su D. S. socialiniais ryšiais, jį charakterizuoja teigiamai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į socialinio tyrimo išvados 4.6 punktą, kuriame nurodyta, kad D. S. praeityje palaikė ryšį su kitais ne kartą teistais asmenimis, o ir pats, veikdamas nusikalstamoje organizacijoje, į nusikaltimus įtraukė ne vieną asmenį. Taip pat tam tikrų „socialiai nepageidautinos lyderystės“ bruožų pastebima ir šios bausmės atlikimo metu – D. S. ne kartą buvo identifikuojamas kaip neigiamą poveikį kitiems nuteistiesiems darantis asmuo. Jis yra dalyvavęs nuteistųjų skelbiamose bado akcijose, kelis kartus vartojo alkoholį bausmės atlikimo metu, kas suponuoja prielaidas manyti, kad D. S. vis dar stokoja emocinio atsparumo išorinės aplinkos įtaigai, o ir pats yra linkęs daryti tam tikrą poveikį aplinkiniams. Apibendrinant nuteistojo gyvenimo būdo ir draugų sritis išlieka aktualiu kriminogeniniu poreikiu, reikalaujančiu aktyvių resocializacijos priemonių taikymo ateityje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis skunde nurodo, jog jis nepalaiko jokios kriminalinės subkultūros, nereiškia jokios diskriminacijos, tačiau tam prieštarauja jo socialinio tyrimo išvados 4.10 punkte nurodytos aplinkybės, susijusios su jo nuostatomis, kur pažymima, kad nuteistojo bausmės atlikimo metu stebimas pritarimas nuteistųjų subkultūros principams, kas suponuoja prielaidas manyti, kad jis gali būti linkęs aplinkinius diferencijuoti. Diskriminacinės nuostatos interviu metu nestebimos, tačiau yra sietinos su pirmuoju nepilnametystėje įvykdytu nusikaltimu (smurtavo prieš merginą, kuri savo išvaizda yra panaši į jaunuolį). Taip pat nuteistųjų subkultūros elementų bei principų įtaka galimai stebima ir anksčiau minėtų nuteistajam būdingų negatyvių nuostatų darbui pataisos įstaigoje raiška (socialinio tyrimo išvados 4.3 punktas).

Savo skunde, įvardindamas sritis, kurios, jo nuomone, buvo neįvertintos Komisijos, nuteistasis taip pat pateikia ir kitų jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kurios prieštarauja socialinio tyrimo išvadoje konstatuotoms. Nuteistasis nurodo, kad niekada neturėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau iš jo socialinio tyrimo išvadoje pateiktų jo baustumų drausmine tvarka matyti jis bausmės atlikimo metu buvo du kartus baustas dėl alkoholio vartojimo pataisos įstaigoje (2017 m. rugsėjo 22 d. ir 1019 m. spalio 24 d.). Taip pat nuteistasis teigia, kad Jo bausmės atlikimo laikotarpiu nestebėta savitvardos, emocijos kontrolės praradimas, smurtinis ar agresyvus elgesys, tačiau šiam teiginiui vėlgi prieštarauja jo drausminiai baustumai, o būtent 2018 m. gruodžio 3 d. jam buvo paskirta nuobauda dėl to, kad jis naudojo fizinį/psichinį smurtą kitų nuteistųjų atžvilgiu, 2019 m. vasario 5 d. skirta nuobauda už necenzūrinių žodžių, žargono vartojimą pareigūnų atžvilgiu, taip pat 2019 m. gruodžio 11 ir 2020 m. lapkričio 16 d. pareikšti papeikimai dėl nepagarbaus elgesio pareigūnų atžvilgiu. Iš viso D. S. bausmės atlikimo laikotarpiu baustas 12 kartų ir nė karto neskatintas, kas rodo jo polinkį nesilaikyti bausmės atlikimo tvarkos, jam taikomų apribojimų, ir teikia pagrindą teismui abejoti jo skunde deklaruojamais teiginiais dėl jo įsipareigojimo lygtinio paleidimo atveju laikytis teismo įpareigojimų bei nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nuteistasis savo skunde nepateikė jokių argumentų, kurie sudarytų pagrįstą pagrindą abejoti jo socialinio tyrimo išvadoje pateiktu jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, ar Komisijos Nutarime išdėstytais motyvais, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas netaikyti jam lygtinio paleidimo. Kaip pažymėta Nutarime, nuteistasis tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nors teismas teigiamai vertina tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo pagrindinį išsilavinimą bei (duomenys neskelbtini) specialybę, paties iniciatyva dalyvavo ir baigė socialinės reabilitacijos programą „Relaksacija“, bausmės atlikimo metu lankė ispanų kalbos kursus, dalyvavo futbolo, kitų sporto šakų varžybose, stalo žaidimų turnyruose, tačiau asmens byloje nėra duomenų apie D. S. įsitraukimą ar dalyvavimą intervencinėse priemonėse, kurios turėtų reikšmingumo jo kriminogeninių veiksnių valdymui ateityje. Kaip jau minėta, įvertinus tai kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra aukšta – 123 balai, iš kurių 73 balai yra dinaminiai, darytina išvada, kad nuteistasis dar turi galimybę šią riziką ženkliai mažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir dalyvaudamas elgesio pataisos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą (mąstymą ir elgesį, nuostatas, gyvenimo stilių ir draugus, požiūrį, motyvaciją darbiniam užimtumui). Taigi, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis D. S. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Dėl nurodytų aplinkybių nuteistasis D. S. iš esmės neatitinka vieno iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių lygtinio paleidimo taikymo kriterijų. Teismui šiuo metu kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistojo D. S. gebėjimo išėjus į laisvę sėkmingai adaptuotis visuomenėje, laikytis įstatymų ir pakartotinai nebenusikalsti. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo D. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra galimas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo naikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 59-240, todėl nuteistojo D. S. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. S. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 59-240 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė