- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-26
- Bylos Nr.
- 2A-2125-221/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-12882-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Pareiškėjas
- R. D., A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė „Kauno energija“, akcinė bendrovė „Kauno vandenys“
- Kategorijos
- 125.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-622-955/2014 pagal pareiškėjų A. D. ir R. D. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Kauno energija“, akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, 226-oji daugiabučių namų savininkų bendrija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai pašė nutraukti santuoką, sudarytą 1983 m. vasario 25 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 572, abiejų sutikimu, patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti santuokines pavardes.
Nurodė, kad jų bendras gyvenimas nesusiklostė, santuokoje vaikų nesusilaukė, gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, negyvena santuokinio gyvenimo ir negalima tikėtis, kad vėl gyvens kartu, todėl taikytis nesutinka, prašo santuoką nutraukti. Dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra sudarę sutartį, kuria susitarė dėl visų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, išlaikymo vienas iš kito nereikalauja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 5 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškimą tenkino. Pareiškėjų A. D. ir R. D., santuoką, sudarytą 1983 m. vasario 25 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 572, nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (2 t., b. l. 156–158).
Teismas nurodė, kad tarp pareiškėjų santuokinis gyvenimas nesusiklostė, sutuoktiniai atitolę vienas nuo kito, nes negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio pakankamai ilgą laiką, kiekvienas turi savo gyvenimą, sutuoktiniai toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimos nebenori, taikytis nenori, todėl darė išvadą, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės. Teismas konstatavo, kad santuoka faktiškai iširo, todėl esant CK 3.51, 3.53 straipsniuose nustatytoms sąlygoms, šalių prašymą nutraukti santuoką, patvirtinant tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-622-955/2014 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu UAB „Gelvora“; padalinti pareiškėjų A. D. ir R. D. santuokoje įgytą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir skolas už šiam butui teiktas komunalines paslaugas lygiomis dalimis (3 t., b. l. 3–8).
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai. Teismas, prieš tvirtindamas sutartį, privalėjo išsiaiškinti, ar sutartis iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, tačiau to nepadarė. Abipusė sutartis, apelianto manymu, buvo pasirašyta jam patiriant realų grasinimą, pasireiškusį psichologiniu ir ekonominiu spaudimu iš pareiškėjos A. D. ir jos advokatės pusės bei dėl jį atstovavusio valstybės skirto advokato neveikimo. Susitikęs su atstovu likus kelioms dienoms iki teismo posėdžio, apeliantas atstovui buvo sakęs, kad tokia sutartis jo netenkina ir jis jos nepasirašys, todėl dabar nesuvokia, kokiu būdu galėjo pasirašyti iš esmės pažeidžiančią jo teises ir teisėtus interesus sutartį, kuri yra net neįvykdoma. Apelianto nuomone, jis dėl pablogėjusios sveikatos, vartojamų raminančių vaistų poveikio, nepasitikėjimo savo jėgomis, galėjo pasiduoti minėtam realiam grasinimui ir pasirašyti neįvykdomą, jo teises suvaržančią ir jam ekonomiškai labai nenaudingą sutartį. Pirmosios instancijos teismo posėdyje visiškai nenagrinėjus bendrų skolų kreditoriams dydžio, kreditorių argumentų dėl sutuoktinių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių jų teisėms ir interesams, nėra nustatyti faktai, reikšmingi svarstant sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo pagal sutarties sąlygas atitikties apelianto ir kreditorių interesams klausimus. Skundžiamu teismo sprendimu buvo patvirtinti imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys apelianto įsipareigojimai – sutarties 2.3, 2.4 ir 2.5. punktai. Teismo sprendime nėra jokių argumentų, kodėl nebuvo sudarytas sutuoktinių turto balansas – nenustatyta, kiek sutuoktiniai turi bendrai per 30 bendro gyvenimo metų užgyventų lėšų bankuose, kurios yra neatskiriama bendro sutuoktinių turto balanso dalis, iš kurių A. D. mokėjo advokatams, o ne prisidėjo prie bendrai mokėtinų skolų sumokėjimo, nors tai akivaizdus sąžiningumo principo pažeidimas. Teismas sutarties 2.5 punktu visas bendras buto skolas paliko apeliantui, apie pakeistą civilinės bylos nagrinėjimą iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną neinformavo kreditorių, o į bylą atsisakęs priimti apelianto pateiktą įrodymą – UAB „Gelvora“ 2014 m. balandžio 8 d. pranešimą dėl teismo įsakymo, iš esmės nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja A. D. nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą; skirti apeliantui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 3 000 Lt baudą, 50 procentų paskirtos baudos skiriant pareiškėjai A. D.; priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas (3 t., b. l. 19–23).
Nurodė, kad pareiškėjai nesuprantama, dėl kokių priežasčių apeliantas apeliaciniame skunde trečiaisiais asmenimis įtraukė „Swedbank“, AB ir UAB „Gelvora“, nes bylos nagrinėjimo metu pats apeliantas pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad su šiais kreditoriais yra atsiskaityta. Apelianto trečiaisiais asmenimis įtraukti „Swedbank“, AB, UAB „Gelvora“ ir 226-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl šie asmenys neturi būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis. Pažymėjo, kad 2014 m. birželio 5 d. bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai susitarė dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pirmosios instancijos teismas patvirtino jų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo naudojamas joks grasinimas, tiesiog šalys, padedamos profesionalių teisininkų, abipusių nuolaidų būdu, išsprendė kilusį ginčą. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių su analogiškomis nuostatomis šalių buvo pasirašyta dar 2013 m. vasario 25 d., kas patvirtina aplinkybę, kad pats apeliantas siekė su pareiškėja ginčą išspręsti būtent skundžiamu sprendimu patvirtintomis nuostatomis. Jokių įrodymų apie patirtą grasinimą, psichologinį ir ekonominį spaudimą apeliantas nepateikia. Apeliantas nurodo, kad neva tai dėl jo atstovo neveikimo buvo sudaryta jo realios valios neatitinkanti sutartis dėl santuokos nutraukimo, tačiau dėl apeliacinio skundo surašymo apeliantas vėl kreipėsi į tą patį advokatą, tad paties apelianto konkliudentiniai veiksmai paneigia jo apeliaciniame skunde išdėstytas nuostatas apie advokato neveikimą. Apeliantas nurodo, kad jam labai pablogėjo sveikata, nuolat vartoja vaistus, buvo atliktos dvi operacijos, tačiau nagrinėjant civilinę bylą jokių rašytinių įrodymų nepateikė. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teikia išrašą iš medicininių dokumentų, 2014 m. kovo mėnesio AB „Kauno energijos“ sąskaitą, 2014 m. balandžio 8 d. pranešimą, kuriuos jau turėjo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl pareiškėja teismo prašo nepriimti ir nevertinti apelianto naujai pateiktų dokumentų. Apeliantas nepateikia jokių įrodymų apie aplinkos nesuvokimą, nepasitikėjimą savimi, paties apelianto pateiktas išrašas iš ligos istorijos patvirtina faktą, kad išrašant iš ligoninės jo būklė buvo stabili, širdies veikla ritmiška, buvo paskirtas rekomenduojamas gydymas medikamentais. Pareiškėjos nuomone, nuolatiniai teismo posėdžiai ir bylos nagrinėjimas iš naujo tik dar labiau pablogins apelianto sveikatos būklę, pasitikėjimą savimi. Pažymėjo, kad tokiais savo veiksmais apeliantas akivaizdžiai piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis vilkindamas procesą, teikdamas prieštaringus procesinius dokumentus, nuolat keisdamas savo nuomonę, todėl teismo prašome skirti apeliantui 3 000 Lt baudą, 50 procentų paskirtos baudos skiriant pareiškėjai A. D.. Visą bylos nagrinėjimo laikotarpį apeliantas teigė, kad šalių santuokoje įgytas butas jam yra reikalingas, jis šiame bute gyvena nuo pareiškėjos išsikraustymo dienos, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į paties apelianto teiginius, pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priėmė sprendimą, kuriuo nekilnojamąjį turtą – butą, paliko apeliantui. Pareiškėjos nuomone, jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Sutarties 2.5 punkte nurodyti įsipareigojimai kreditoriams visiškai atitinka tiek pačių pareiškėjų, tiek kreditorių interesus, kreditoriai teismo sprendimo neskundė. Apeliantas pirmosios instancijos teismui neteikė jokių rašytinių įrodymų apie esančius įsiskolinimus UAB „Gelvora“, pareiškėjai taip pat nebuvo žinomos apelianto skolos. Pareiškėjų santuoka faktiškai iširo 2011 m. rugpjūčio 23 d., tad šalims teisinės pasekmės, susijusios su kreditoriniais įsipareigojimais, kilo būtent nuo šios datos. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad 2011 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjų įsiskolinimas kreditoriams buvo 3 644,40 Lt, pačiam apeliantui vedant netinkamą gyvenimo būdą, nemokant komunalinių mokesčių, skolos šiai dienai sudaro net 28 403 Lt. Tiek nekilnojamojo turto objektas, tiek kilnojamasis turtas (transporto priemonė) yra nedalūs savo esme, pareiškėjų santykiai yra priešiški, konfliktiniai, apeliantas naudoja fizinį bei psichologinį smurtą prieš pareiškėją, gyvena su kita moterimi, nuolat girtauja, kas suponuoja nuostatą, kad santuokoje įgyto turto padalinti natūra nėra galimybės. Pareiškėjų pasirašytoje ir teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių apeliantas už jam tenkančią didesnę nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalį įsipareigojo pareiškėjai sumokėti tik 35 000 Lt kompensaciją, kai tuo tarpu nekilnojamas turtas – butas, VĮ Registrų centro duomenimis yra vertas 86 100 Lt, transporto priemonė – 4 200 Lt. Apeliantui teko turtas, kurio vertė yra 90 300 Lt, skolos pareiškėjos išsikraustymo dienai sudarė 3 644,40 Lt. Tad akivaizdu, kad apelianto mokėtina kompensacijos suma yra ženkliai mažesnė nei pusė šalių santuokos metu užgyvento turto vertės. Pareiškėja, siekdama užtikrinti apelianto skolinių įsipareigojimų įvykdymą, į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių įtraukė 2.4 punktą, su kuriuo apeliantas sutiko. Pažymėjo, kad apeliantui tiek jo atstovas, tiek pareiškėjos advokatė paaiškino šio punkto nuostatas. Šiuo konkrečiu atveju apeliantui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius apie grasinimus, psichologinį ir emocinį spaudimą, nesiorientavimą aplinkoje ir kt., skundžiamame sprendime padarytos išvados yra visiškai teisėtos, teisingos ir pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus apeliacinį skundą ir panaikinus skundžiamą sprendimą, prašo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo visa apimtimi, t. y. sprendžiant ir santuokos nutrūkimo klausimus, neturtinės žalos atlyginimo bei kitus klausimus.
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo nagrinėjant bylą supaprastinto proceso tvarka (CPK XXXV skyrius) nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo.
CK 3.51 straipsnis nustato santuokos nutraukimo sąlygas. Sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos:1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Santuoka šio straipsnio numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka. Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta siekiant ne tik apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, bet ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007). Sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Taigi teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai – dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CK 3.123 straipsnis). Pagal įstatymą turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis apribojamos sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė A. D. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės (1 t., b. l. 3–6). Atsakovas buvo pareiškęs priešieškinį (1 t., b. l. 32–35). Besiruošiant bylos nagrinėjimui, šalys pateikė prašymą santuoką nutraukti supaprastinto proceso tvarka, patvirtinti sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (1 t., b. l. 60–63). Apie tai buvo informuoti sutuoktinių kreditoriai (1 t., b. l. 65–69). Atsižvelgdamas į tai, kad kreditorius prieštaravo sutuoktinių numatytam prievolių pasidalijimui, teismas sustabdė bylą, kol sutuoktiniai sudarys naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, atsižvelgiant į kreditorių interesus (1 t., b. l. 95). Tačiau teisme gautas patikslintas A. D. ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vėl pereita į bylos nagrinėjimą ginčo teisenos tvarka (1 t., b. l. 104–109, 115–116, 139–144). Atsiliepdami į ieškinį, kreditoriai „Swedbank“, AB (1 t., b. l. 127), UAB „Kauno vandenys“ (1 t., b. l. 132–133), UAB „Gelvora“ (1 t., b. l. 157–158; 2 t., b. l. 5, 7, 38, 40, 147) prašė pripažinti prievoles solidariomis, nesutikdami, kad prievolė būtų pripažinta asmenine R. D. prievole. 2014 m. birželio 5 d. teismo posėdyje sutuoktiniai pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (2 t., b. l. 151–152), vėl pereita į supaprastintą procesą (2 t., b. l. 153), byla išnagrinėta, priimtas sprendimas (2 t., b. l. 156–158).
Iš apelianto teismui pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėjas apeliaciniu skundu neginčija sprendimo dalies nutraukti santuoką, bet ginčija teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kaip neatitinkančią jo valios, pažeidžiančią jo bei kreditorių teises ir teisėtus interesus. Apeliantas nurodo, kad sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka jo interesų ir tikrosios valios, nes visos skolos paliktos jam, jis neturės galimybių išmokėti skolų, apie pareiškimą neinformuoti kreditoriai, nesudarytas turto balansas, sutartį jis pasirašė dėl ieškovės, jos atstovės grasinimo, vaistų poveikio. Teismas sutartį patvirtino neištyręs, ar ji neprieštarauja sutuoktinio valiai, ar suderinta su kreditoriais.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais dėl grasinimo, jam padaryto vaistų poveikio, nes jie nėra pagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apelianto argumentu, kad turėjo būti sudarytas sutuoktinių turto balansas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, t. y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008, 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011). Bendro turto (jo kiekio ir vertės) nurodymas ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga – tokios pat sąlygos galioja ir tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006).
Tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nevertino sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Skunde teisingai nurodoma, kad apylinkės teismas nukrypo nuo teismų praktikos suformuotos nuostatos, jog CK 3.53 straipsnio 4 dalis turi būti taikoma ne formaliai, o visa apimtimi patikrinant, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepažeidžia sutuoktinių ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2005; kt.).
Konkrečiu atveju teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra aiškiai nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas bendras turtas, kokia jo vertė, tačiau nurodyta, jog už R. D. tenkančią didesnę turto dalį jis įsipareigoja sumokėti 35 000 Lt kompensaciją.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, jog kreditoriai apie 2014 m. birželio 5 d. pareiškimą nutraukti santuoką bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje numatytas prievolių pasiskirstymas kreditoriams, neinformuoti, nurodyti ne visi kreditoriai. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte sutuoktiniai įpareigojami prašyme nutraukti santuoką nurodyti duomenis apie sutuoktinių arba vieno iš jų kreditorius. CPK 540 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai pareiškia reikalavimus, teismas sustabdo bylą, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai. Kaip jau minėta, kreditoriai UAB „Gelvora“, AB „Kauno vandenys“ buvo pareiškę, jog nesutinka, kad prievolė liktų vien tik asmenine R. D. prievole, prašo pripažinti prievolę solidaria, tačiau pirmosios instancijos teismas į šią kreditorių nuomonę, išreikštą nagrinėjant bylą ginčo teisenos tvarka, neatsižvelgė. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad naujai sudaryta sutartis, kurią teismas patvirtino, būtų pateikta kreditoriams.
Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neįsitikino, kad šios sutarties sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies, CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 dalies reikalavimus, ir patvirtino sutartį, prieštaraujančią viešajai tvarkai ir iš esmės pažeidžiančią pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčo, kilusio tarp sutuoktinių, iš esmės neišsprendė.
Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Tuo atveju, kai skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis dėl turto bei prievolių padalijimo byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatuojamas teisės pažeidimas, reiškia, kad bylą nagrinėti šia tvarka nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų. Tokiu atveju išsprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sprendime neišsprendus vieno iš svarbiausių sutuoktinių keliamų reikalavimų pagal abiejų sutuoktinių sutikimą, daroma išvada, kad liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Išnagrinėjus šios kategorijos bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme šalys prarastų teisę į apeliaciją bei galimai būtų pažeisti vieno iš sutuoktinių teisės ir teisėti interesai, todėl sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas; 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), nes reikalinga patikslinti sutarties sąlygas, pareiškėjams jas suderinti tarpusavyje bei su kreditoriais, o nesant tokio sutarimo, spręsti ar tokia sutartis gali būti patvirtinta ir taikyti procedūras sutarčiai suderinti.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes neturi teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.