- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-14
- Bylos Nr.
- 2A-502-125/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02183-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Audrius Saulėnas, Rimvidos Zubernienės
- Atsakovas
- UAB „Baltakampiai“
- Ieškovas
- Z. Š.
- Advokatai
- Viktorija Safošina, Jovita Usonytė
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Tomui Dryžui, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Jovitai Usonytei, atsakovės UAB „Baltakampiai“ atstovėms advokatei Viktorijai Safošinai ir direktorei J. B. apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4307-793/2010 pagal ieškovės Z. Š. ieškinį atsakovei UAB „Baltakampiai“ dėl darbo sutarties nutraukimo formuluotės pakeitimo ir kompensacijos bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Z. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Baltakampiai“ dėl darbo sutarties nutraukimo formuluotės pakeitimo ir kompensacijos bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo. Ieškovė prašė: pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą iš LR DK 136 str. 3 d. 2 p. bei LR DK 235 str. 2 d. 9 p. į LR DK 127 str. 2 d.; priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (LR DK 297 str. 3 d., 4d.); priteisti iš atsakovės išeitinę išmoką – dviejų mėnesių dydžio piniginę kompensaciją - 1372,00 Lt; priteisti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už 2009m. lapkričio mėnesį, viso 211,12 Lt; priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki pilno atsiskaitymo (LR DK 141 str. 3 d.); priteisti iš atsakovės 5000,00 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-11-02 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatavo, kad 2009-09-01 atsakovė UAB „Baltakampiai“ sudarė su ieškove Z. Š. neterminuotą darbo sutartį Nr. 09, pagal kurią ieškovė tą pačią dieną pradėjo dirbti UAB „Baltakampiai“ bare „Florina“ virėjos pareigose. Be to, teismas konstatavo, jog ieškinys paduotas praleidus ieškinio senaties terminą. Teismo manymu, aplinkybė, jog ieškovė 2009-12-31 kreipėsi į darbo inspekciją, prašydama ištirti galimą jos darbo teisių pažeidimą, patvirtina, kad ji buvo supažindinta su įsakymu dėl jos atleidimo iš darbo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovei tik 2010-02-20 pareiškus teisme ieškinį dėl darbo sutarties nutraukimo formuluotės pakeitimo ir kompensacijos bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, ieškinio senaties terminas, nustatytas LR DK 297 str. 1 d. buvo praleistas. Nesant byloje duomenų, kad ieškinio senaties termino eiga buvo sustabdyta, pratęsta ar nutraukta, bei nesant pagrindo ieškinio senatį atnaujinti, atsakovei reikalaujant taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Apeliantė ieškovė Z. Š. nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus ieškovės pateiktus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl reikalavimo pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą iš LR DK 136 str. 3 d. 2 p. bei LR DK 235 str. 2 d. 9 p. į LR DK 127 str. 2 dalį., nepagrįstai netyrė ir nevertino teisinio reglamentavimo požiūriu reikšmingų aplinkybių, sprendžiant ar yra pagrindas taikyti sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė sutrumpintus ieškinio senaties terminus nustatytus DK 297 str. 1 d., nesivadovavo teisės aiškinimo taisyklėmis suformuluotomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo.
Apeliantė nurodo, kad Teismas nepasisakė dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už 2009m. lapkričio mėn., viso 211,12 Lt. Šis reikalavimas yra savarankiškas; reikalavimui dėl darbo užmokesčio išmokėjimo netaikomas sutrumpintas DK 297 str. 1 d. nustatytas ieškinio senaties terminas,o taikytinas bendras trejų metų senaties terminas nustatytas DK 27 str. 2 d.
Teismas tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių, nepasisakė dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Įmonės vadovo veiksmai nutraukiant darbo sutartį, neatsižvelgiant į darbo įstatymuose įtvirtintas ieškovės teises bei nepagrįstas tikrosiomis darbo sutarties nutraukimo priežastimis išėjimas iš darbo, sukėlė stiprius neigiamus išgyvenimus. Reikalavimams priteisti žalą taikomas bendras trijų metų ieškinio senaties terminas (DK 248, 27str. 2d.), todėl teismas nepagrįstai pritaikė reikalavimui sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų patvirtinančių, jog ieškovė minėtomis darbo dienomis atliko savo funkcijas, tai patvirtina jos išrašytas kvitas.
Šalies argumentai
Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė 2009 lapkričio 20 d. pilnai atsiskaitė su ieškove už 2009m. rugsėjo ir spalio mėn. dirbtą laiką, todėl ieškovės 2009-12-16 prašymas atleisti ją iš darbo pagal DK 127 str. 2 d. neturėjo nei faktinio nei teisinio pagrindo, nes tai dienai darbdavys nebuvo skolingas darbuotojui darbo užmokesčio. Atsakovė pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra, nes pati ieškovė nurodė, jog buvo informuota apie darbdavio ketinimus atleisti ją iš darbo, tačiau nesiėmė jokių priemonių sužinoti, ieškovė nesielgė rūpestingai ir apdairiai; ta aplinkybė, jog ieškovė kreipėsi į darbo inspekciją dėl galimo jos darbo teisių pažeidimo patvirtina, kad ji buvo supažindinta su įsakymu dėl jos atleidimo iš darbo. Atsakovė nurodo, kad byloje nustačius, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas, teismas neprivalo aiškintis dėl tų ieškinio pagrindų, kurie yra susiję su ieškinio dalyku, kuriam taikomas senaties terminas. Dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovė nurodė, kad neturtinė žala gali būti priteisiama nustačius, jog darbuotojas atleistas neteisėtai. Teismas netyrė ir nesiaiškino atleidimo iš darbo neteisėtumo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškovė praleido senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Bylos šalių paaiškinimais bei pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2009-09-01 atsakovė UAB „Baltakampiai“ sudarė su ieškove Z. Š. neterminuotą darbo sutartį Nr. 09, pagal kurią ieškovė tą pačią dieną pradėjo dirbti UAB „Baltakampiai“ bare „Florina“ virėjos pareigose. Ieškovei buvo nustatytas LR Vyriausybės nustatytas minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio darbo užmokestis. Pagal darbo sutarties 3 punktą, ieškovei buvo nustatyta 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė (T1, b. l. 12-13, 37-38). 2009-11-11 atsakovės direktorės sudaryta komisija surašė aktą, kuriame nurodyta, jog nuo 2009-11-01 iki 2009-11-10 imtinai virėja Z. Š. nebuvo darbe, pasiaiškinti raštu kodėl nebuvo darbe atsisakė (T1, b. l. 35). 2009-12-31 atsakovės direktoriaus įsakymu Nr. 07 ieškovė nuo 2009-12-31 buvo atleista iš darbo (iš virėjos pareigų) pagal DK 136 str. 3 d., 2 p. (235 str. 2 d. 9 p.), išmokant kompensaciją už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2009-12-31 (T1, b. l. 36). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė Z. Š. laikotarpiu nuo 2009-11-11 iki 2009-12-31 sirgo ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą (T1, b. l. 20, 21, 22). Iš ieškovės 2009-12-16 prašymo ir Lietuvos pašto įteikimo pranešimo matyti, kad Z. Š. atsakovei registruotu laišku pateikė prašymą atleisti iš darbo pagal DK 127 str. 2 d. nuo 2010-01-01 (T1, b. l. 17, 18). Prašymą atleisti iš darbo grindė tuo, kad darbdavys jai nemoka darbo užmokesčio, tačiau su ieškove už rugsėjo ir spalio mėnesius buvo atsiskaityta 2009-11-20 už pavėluota atsiskaityti laikotarpį ieškovei buvo priskaičiuoti 52,80 Lt. delspinigių, todėl prašymo dėl atleidimo iš darbo padavimo dieną su ieškove buvo atsiskaityta. Dėl to ieškovė neturėjo teisės reikalauti nutraukti darbo sutarties tuo pagrindu, jog jai nemokamas darbo užmokestis. Be to, atsiskaityti su ieškove buvo uždelsta ne dėl atsakovės kaltės. Ieškovė pas atsakovę buvo įdarbinta pagal Europos sąjungos projektą „Įsidarbinimo galimybių didinimas“. Ieškovės darbo vieta buvo subsidijuojama ir kaip matyti iš byloje esančio Klaipėdos darbo biržos sąskaitos išrašo atsakovei buvo pervesti 2123,92 Lt subsidijuojant ieškovės darbo vietą tik 2009-10-28. Tai, jog subsidijavimui skirtos lėšos buvo pervedamos vėluojant, patvirtino ir liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta Klaipėdos darbo biržos užimtumo skyriaus vedėja S. Š.. Šių byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog dėl to, kad šios lėšos buvo pervestos pavėluotai atsakovei, buvo vėluojama atsiskaityti ir su ieškove.
Taip pat šių faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, jog nepagrįstas ieškovės reikalavimas pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą. Pažymėtina, jog atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimas galimas tik tokiu atveju, kai pripažįstama, jog darbdavys neteisėtai nutraukė darbo sutartį. Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė prašymą atleisti ją iš darbo 2009-12-16, tuo tarpu ji jau buvo padariusi šiukštų darbo drausmės pažeidimą neateidama į darbą laikotarpyje nuo 2009-11-01 iki 2009-11-10. Šį jos pažeidimą įrodo ne tik darbo apskaitos žiniaraštis ir aktas, kurį pasirašė darbdavio sudaryta komisija, bet ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, jog laikotarpis nuo 2009-11-01 iki 2009-11-10 buvo nedraudiminis. Be to, jog atsakovė nebuvo darbe įrodo ir liudytojos A. G. P. bei A. T. paaiškinimais ir nors būtų galima suabejoti pastarojo paaiškinimais, kadangi jis yra direktorės brolis, tačiau A. G. P. parodymais patvirtinančiais, jog atsakovės nebuvo darbe nėra pagrindo abejoti. Šių įrodymų kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovės išrašytas kvitas 2009-11-07 neįrodo, jog ieškovė buvo darbe ir dirbo darbo sutartyje sulygtą darbą. Kaip matyti iš darbo sutarties ieškovė buvo priimta dirbti virėja, byloje nėra įrodymų, jog darbo sutartis su ja būtų pakeista ir ji dirbtų pardavėjos pareigose, todėl teisės išrašyti sąskaitos neturėjo. Be to, liudytojos Tatjanos Metlionkovos paaiškinimai neįrodo, jog ieškovė buvo darbe nuo 2009-11-01 iki 2009-11-10. Priešingai pirmosios instancijos teisme duodama paaiškinimus ji nurodė, kad ieškovė 2009-11-10 nebuvo darbe, kadangi turėjo laisvą dieną. Liudytojos J. D. parodymai taip pat neįrodo, jog ieškovė buvo darbe kitomis dienomis, kai darbdavys žymėjo pravaikštas. Esant šioms aplinkybėms darbdavys turėjo teisę konstatuoti šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (DK 235 str. 2 d. 9 p.) ir atleisti be išankstinio įspėjimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Kaip teisingai nurodo atsakovė ji drausminės nuobaudos neskyrė, kadangi ieškovė turėjo nedarbingumą laikotarpyje nuo 2009-11-11 iki 2009-12-31, tačiau atsakovė turėjo teisę skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, kai baigėsi jos nedarbingumo laikotarpis ir jai grįžus į darbą 2009-12-31. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai darbuotojas atsisako nurodyti darbdaviui priežastis dėl ko nebuvo darbe, jis drausminę nuobaudą gali skirti ir nesant darbuotojo pasiaiškinimo. Šiuo nagrinėjamu atveju komisija konstatavo, jog ieškovė atsisakė nurodyti darbdaviui nebuvimo darbe priežastis. Pirmosios instancijos teisme liudytojai A. T. ir A. G. P. patvirtino, jog ieškovei buvo siūloma du kartus 2009-11-11 ir 2009-12-31 pasiaiškinti ir nurodyti nebuvimo darbe priežastis, tačiau tai padaryti ji atsisakė. Dėl to atsakovė nepažeidė įstatymų reglamentuojančių darbuotojo atleidimo iš darbo tvarką ir turėjo teisę atleisti iš darbo ieškovę DK 136 str. 3 d. 2 p. numatytu pagrindu. Esant šių aplinkybių visetui teisėjų kolegija, konstatuoja, jog pakeisti atleidimo iš darbo formuluotės nėra pagrindo.
Taip pat nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti 211,12 lt už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2011-11-10, kadangi ieškovė tuo metu nedirbo dėl savo pačios kaltės darbo užmokestis jai nepriklauso, kadangi darbo užmokestis mokamas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (DK 183 str. 1 d.). Nesant atsakovės neteisėtų veiksmų bei kitų civilinę atsakomybę nulemiančių sąlygų nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.
Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieškovė kreipėsi į teismą praleidusi DK 297 str. 1 d. nustatytą ieškinio senaties terminą ir nors formaliai prašė atnaujinti senaties terminą, tačiau nenurodė priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė DK 297 str. 1 d. reglamentuojančią ieškinio senatį.
Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas kitais motyvais atmetė ieškovės ieškinį, nei apeliacinės instancijos teismas, tačiau naikinti iš esmės teisingo pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, iš jos priteistina atsakovei 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės Z. Š. 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme