- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-29
- Bylos Nr.
- 2-20-733/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00064-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Ieškovas
- K. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Irma Grikšelienė
- Kategorijos
- 2.1.2.7Kiti su sandoriais susiję klausimai
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. K. (K. K.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl teisės į daiktą pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų J. K. ir O. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo pripažinti jam nuosavybės teisę į automobilį „VW Passat“, VIN Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), bei teisę atsiimti šį automobilį, jo registracijos liudijimą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) ir užvedimo raktelį iš saugojimo aikštelės.
Ieškinyje nurodo, kad tretysis asmuo J. K. su atsakove uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ sudarė kelias išperkamosios nuomos sutartis dėl automobilių įsigijimo, tame tarpe 2016-04-04 sudarė automobilio „VW Passat“ valst Nr. (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). J. K., galimai pažeisdamas išperkamosios nuomos sutarties sąlygas, automobilį perleido (galimai neturėdamas tam teisės) O. Š., o ši automobilį atlygintinai perleido Latvijos piliečiui K. K. (K. K.). Automobiliui Latvijoje suteiktas valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Nuo 2016-10-21 automobilio savininkas yra būtent ieškovas.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3 skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00558-16, kuriame J. K. įtariamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo, t. y. apgaule įgijęs atsakovei priklausiusius automobilius, tame tarpe ir ginčo automobilį. Ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00558-16, be kita ko, tiriamos aplinkybės, susijusios su tuo, jog J. K. galimai pažeisdamas išperkamųjų nuomos sutarčių (kurias buvo sudaręs su atsakove) sąlygas, atsakovei nesumokėjo už automobilius ir automobilių negrąžino.
Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2017-08-22 priėmė nutarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00558-16 kuriuo, be kita ko, nusprendė automobilį su užvedimo rakteliu grąžinti atsakovei. Dėl šio nutarimo ieškovas pateikė skundą. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras A. S. tenkino ieškovo skundą ir panaikino prokurorės M. O. 2017-08-22 priimtą nutarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00558-16. Prokuroras sprendė, jog automobilis grąžintinas sąžiningam įgijėjui - K. K. (K. K.). Atsakovė apskundė minėtą prokuroro nutarimą Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris 2017-11-29 nutartimi skundą patenkino, panaikino prokuroro A. S. nutarimą ir paliko galioti prokurorės M. O. 2017-08-22 nutarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00558-16, kuriuo prokurorė buvo nusprendusi automobilį su užvedimo rakteliu grąžinti atsakovei. Pagal minėtą prokurorės nutarimą, automobilis atsakovei turi būti grąžinamas tuo atveju, jei ieškovas nepareikš ieškinio civiline tvarka dėl teisės į daiktą ir/arba neapskųs minėto nutarimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Todėl ieškovas teikia šį ieškinį dėl teisės į daiktą pripažinimo civilinio proceso tvarka. Ieškovo įsitikinimu jis yra sąžiningas ginčo automobilio įgijėjas, todėl jam turi būti pripažinta teisė į jį.
Ieškovas pažymi, kad nežinojo, jog O. Š. (iš kurios jis atlygintinai įsigijo automobilį) yra automobilį įgijusi iš asmens, kuris galimai neturėjo teisės jo perleisti. Ieškovas laikytinas sąžiningu automobilio įgijėju. Prokurorės 2017-08-22 nutarime yra konstatuota, kad ieškovas yra sąžiningas automobilio įgijėjas, kuris atlygintinai įgijo automobilį iš O. Š., nežinodamas, kad ši įsigijo šį automobilį iš J. K.. Kadangi ieškovas yra laikytinas sąžiningu automobilio įgijėju, todėl automobilis iš ieškovo galėtų būti išreikalautas tik išimtiniais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) numatytais atvejais. Šiuo atveju, neegzistuoja CK numatyti pagrindai išreikalauti automobilį iš sąžiningo įgijėjo.
Ieškovas pažymi, jog daiktą iš sąžiningo įgijėjo galima išreikalauti tik išimtinais atvejais, numatytais CK, t. y. savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas (CK 4.96 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog J. K. būtų užvaldęs automobilį nusikalstamais veiksmais. Nors pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00558-16, kuriame J. K. įtariamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo, tačiau jis, ieškovo žiniomis, nėra nuteistas dėl nusikalstamos veikos padarymo, kas reiškia, jog šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad atsakovė būtų praradusi automobilį dėl nusikalstamos veikos padarymo.
Ieškovas nurodo, kad yra pakankamai pagrindo teigti, jog atsakovė, būdama verslininke, perleido automobilio valdymo ir naudojimo teisę J. K. pagal laisva valia sudarytą civilinę sutartį, tuo pačiu prisiimant verslo riziką dėl kitos sutarties šalies mokumo ir įsipareigojimų vykdymo. Pažymi, jog atsakovė yra verslo subjektas, vykdantis profesinę ūkinę ir komercinę veiklą, todėl jam keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai (CK 1.5 straipsnis, 6.38 straipsnio 2 dalis). Todėl sudarydama sutartį su J. K., privalėjo atidžiai ir rūpestingai įvertinti jo galimybes vykdyti prievoles. Dėl nepakankamo atsakovės atidumo ir rūpestingumo sudarant verslo sandorį, neturėtų nukentėti ieškovo, kaip sąžiningo įgijėjo, interesai. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovė būtų praradusi automobilio valdymo teisę be savo valios, todėl tuo pačiu nėra pagrindo automobilį paimti/išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo. Atsakovę ir J. K. siejo sutartiniai teisiniai santykiai, kas tuo pačiu reiškia, jog negalima teigti, kad J. K. būtų užvaldęs automobilį be teisinio pagrindo.
Ieškovas taip pat pažymi, jog ta aplinkybė, kad J. K. perleido galimai neteisėtai automobilį O. Š., savaime neraiškia, jog jis užvaldė automobilį prieš atsakovės valią, o taip pat savaime nereiškia, jog J. K. padarė nusikalstamą veiką. CK 6.307 straipsnis reglamentuoja pardavėjui nepriklausančio daikto pardavimą. Svetimo daikto pardavimas nereiškia, kad daiktas buvo užvaldytas prieš savininko valią. Šio CK 6.307 straipsnio 1 dalis numato, jog pirkimo -pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį. Taigi, net ir perleidus daiktą neturint tam teisės, daiktas savaime negrąžinamas buvusiam savininkui - buvęs savininkas teisę į daiktą atgauna tik pareiškęs ieškinį teisme ir įrodęs, kad daikto perleidimo sandoris yra negaliojantis. Kol šios aplinkybės neįrodytos, daikto savininku laikomas jį įgijęs asmuo. Taigi, kol nėra civiline tvarka teisme nuginčyti sandoriai, kuriais J. K. perleido automobilį O. Š., o ši perleido automobilį ieškovui, ieškovo įsitikinimu, jis laikytinas vieninteliu ir teisėtu automobilio savininku.
Ieškovo atstovas advokatas D. U. prašo ieškinį tenkinti, teismo posėdyje paaiškino, kad šiai dienai nėra jokio ginčo, kad K. K. (K. K.) yra sąžiningas automobilio įgijėjas, jis jį įregistravęs Latvijoje. Pagal CK 4.96 straipsnį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali kreiptis į teismą ir išreikalauti automobilį iš sąžiningo pirkėjo. Nesant tokio prašymo teismas negali grąžinti automobilio savininkui, nes jis net neturi pareiškęs ieškinio dėl automobilio išreikalavimo iš sąžiningo pirkėjo. Atsakovė automobilio kaip daikto nepageidauja, jie nori prisiteisti tik žalą. Ji galėtų išreikalauti automobilį iš ieškovo, jeigu šis būtų buvęs pagrobtas. Pagrobimas apibūdina tik plėšimą ir vagystę. Sukčiavimas nėra priskiriamas pagrobimui. Ne bet koks nusikaltimas yra pagrindas išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo. Daiktas taip pat nėra ir pamestas. Trečias pagrindas - jei daiktas buvo prarastas prieš daikto savininko valią. Automobilį atsakovė J. K. perleido civilinės sutarties pagrindu, gavo dalį pinigų. Nuosprendyje nurodyta, kad yra nesumokėta pinigų dalis yra 6 500 Eur, kai automobilio kaina 7 500 Eur. Valdymas nėra tolygus nuosavybės teisei, nes neapima disponavimo. Atsakovė, būdama verslininke, iš esmės pardavė automobilį J. K. nevaldydama sutarties rizikos. Nebuvo taikomas laidavimas, įkeitimo nuostatos. Atsakovė kaip verslininkė buvo itin neatsargi, neužtikrino savo interesų, reiškia, kad prisiėmė riziką. Kai parduodamas asmeniui nepriklausantis daiktas, tai nėra neteisėta. Tai numatoma CK 6.307 straipsnyje. Automobilį ieškovui pardavė O. Š.. Reiškia ji pardavė jai nepriklausantį daiktą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė advokatė Irma Grikšelienė prašo atmesti ieškinį, nurodo, kad nėra jokio teisinio pagrindo jį tenkinti, prašo priteisti iš ieškovo atsakovei 750 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismo posėdyje paaiškino, kad automobilio vertė šiai dienai sumažėjusi iki 5 000 Eur. Sutartis sudaryta tik tarp trečiojo asmens bei atsakovės ir neįtakoja ieškovo teisių į automobilį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-29 nutartimi nutarta automobilį grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jei automobilis būtų ieškovo žinioje, atsakovė kreiptųsi dėl išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo. Nereikėtų kvestionuoti ar atsakovė buvo pakankamai atsargi sudarant sutartį, nes tai su ja nesusiję. Nuosprendyje nurodyta, kad J. K. automobilio nebuvo nupirkęs, o tik sudaręs išsimokėtino pirkimo sutartį. Byloje yra įrodyta, kad automobilis be savininko valios nustojo būti valdomas, jis teismo nutartimi grąžintas atsakovei. Sąžiningas įgijėjas gali reikalauti iš automobilio pardavėjo, t. y. O. Š., grąžinti sumokėtą kainą, o ne iš teisėto savininko.
Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime nurodė, kad dėl atsakovei priklausančio automobilio užvaldymo sukčiavimo būdu J. K. pareikšti kaltinimai, dėl kurių jis kaltę pripažino pilnai. Todėl akivaizdu, kad minėtas automobilis buvo neteisėtai, apgaule įgytas iš atsakovės, dėl ko, vadovaujantis CK 4.96 straipsnio 1 dalimi, jis teisėtai buvo išreikalautas iš ieškovo kaip sąžiningo įgijėjo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-29 priimtoje nutartyje konstatuota, kad nors ir K. K. (K. K.) yra sąžiningas šio automobilio įgijėjas, tačiau „neteisėtai įgytas turtas netampa jį įgijusio asmens nuosavybe, tokiu atveju sąžiningas įgijėjas laikomas turto valdytoju. Įstatymo tiesiogiai leidžiama pirkėjui, iš kurio paimamas vogtas (neteisėtai parduotas) automobilis, reikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą kainą, nes šią pirkėjo teisę suponuoja sutartinių santykių su pardavėju egzistavimas bei faktas, kad pardavėjas pardavė daiktą nebūdamas jo savininkas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2006). Vadinasi, sąžiningas įgijėjas gali ir turi reikalauti iš automobilį jam pardavusio pardavėjo grąžinti sumokėtą kainą, o ne reikalauti grąžinti automobilį iš teisėtojo savininko“. Taigi, ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą iš jam neteisėtai pardavusios automobilį jo pažįstamos O. Š., tačiau to, matyt, dėl tam tikrų priežasčių, nedaro. Abejones dėl to, ar ieškovas išties yra sąžiningas ginčo automobilio įgijėjas kelia ir tai, kad ginčo automobilis O. Š. vardu Latvijoje buvo užregistruotas 2016-10-20, o jau kitą dieną, t. y. 2016-10-21 jis jau buvo registruotas ieškovo vardu. Kyla klausimas ar išvis O. Š. buvo finansiškai pajėgi šį automobilį įsigyti, ar jos vardu tik fiktyviai buvo nupirktas automobilis ir parduotas ieškovui. Šias abejones kelia ir tai, kad iš J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog jis atsakovės automobilį pardavė nepažįstamam vyriškiui Latvijos piliečiui, o pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta moteris, t. y. O. Š..
Atsakovės atsiliepime į ieškinį taip pat nurodyta, kad faktas, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. K. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, nesuteikia ieškovui nuosavybės teisių į ginčo automobilį, nes J. K. šios sutarties nevykdė, kadangi jau sudarymo metu turėjo tikslą apgaulės būdu šį automobilį įsigyti. Todėl visiškai nepagrįstas ieškovo teiginys, kad atsakovė kaip verslininkė turi prisiimti riziką dėl kitos sutarties šalies mokumo ir įsipareigojimų vykdymo, nes ją su J. K. sieja civiliniai santykiai.
Atsakovės atsiliepime nurodyta ir tai, kad atsakovė yra ginčo automobilio savininkė, kuri prieš savo valią prarado valdymo teisę, nes buvo padarytas nusikaltimas.
Atsakovė nurodo nesutinkanti su ieškovo teiginiu, kad svetimo daikto pardavimas nereiškia, jog daiktas buvo užvaldytas prieš savininko valią, nes daug teisinių žinių net nereikia turėti, kad suprasti, jog svetimo daikto pardavimas be savininko leidimo, siekiant gauti asmeninės finansinės naudos ir dar dokumento suklastojimas, kad galėtų įvykdyti kitą nusikaltimą, akivaizdžiai yra nusikalstami veiksmai, padarę žalą atsakovei. Kad užvaldė automobilį prieš atsakovės valią, pripažino ir pats J. K. ikiteisminio tyrimo metu.
Nesutinka su ieškovo teiginiais, kad nenuginčijus pirkimo - pardavimo sutarčių, jis yra teisėtas ginčo automobilio savininkas. Minėtoje baudžiamojoje byloje nustatytas sukčiavimo bei dokumento suklastojimo faktas pats savaime sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškovas neteisėtai valdė ginčo automobilį ir į jį neturi jokių teisių, nes teisiniu požiūriu nėra svarbu, kiek asmenų valdė šią transporto priemonę Latvijoje iki jo, ar jie buvo sąžiningi įgijėjai ar ne, kokiu faktiniu pagrindu ieškovas bei O. Š. įgijo šį automobilį ir pan., nes teisine prasme nei O. Š., nei ieškovas netapo šio automobilio savininku daiktinės teisės prasme (toks teisinis samprotavimas išdėstytas ir Vilniaus apygardos teismo 2017-04-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2 A-646-881/2017).
Atsiliepimas
Tretieji asmenys J. K. ir O. Š., teismo nustatytu terminu nepateikę atsiliepimų į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems tinkamai pranešta. Negauti prašymai atidėti bylos nagrinėjimo. Tretysis asmuo O. Š. pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Byla nagrinėtina, nedalyvaujant tretiesiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 247 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Bylos medžiaga, ieškovo ir atsakovės atstovų advokatų paaiškinimais nustatyta, kad tretysis asmuo J. K. su atsakove UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė kelias išperkamosios nuomos sutartis dėl automobilių įsigijimo, tame tarpe 2016-04-04 sudarė automobilio „VW Passat“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)6-4-4. Pastarąja sutartimi jos šalys susitarė, kad sutarties terminas iki 2018-04-04, kaina 7 500 Eur. Minėtos sutarties 3.2 punkte numatyta, kad sutartis pasibaigia, kai pirkėjas sumoka visas sutartyje nustatytas įmokas pagal nustatytą mokėjimų grafiką už perkamą automobilį arba sumoka visą sutarties kainą, nurodytą sutarties 5.1 punkte, o pardavėjas automobilio nuosavybę perleidžia pirkėjui (t. 1, b. l. 59-61).
Iš byloje esančios Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties akivaizdu, kad 2016-04-29 J. K. už 4 000 Eur ginčo automobilį pardavė O. Š.. Automobilis Latvijoje registruotas 2016-10-20 O. Š. vardu, o 2016-10-21 K. K. (K. K.) vardu. Automobiliui Latvijoje suteiktas valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) (t. 1, b. l. 21, 22, 24-26).
Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3 skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00558-16, kuriame J. K. įtariamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo, t. y. apgaule įgijęs atsakovei priklausiusius automobilius, tame tarpe ir ginčo automobilį.
Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2017-08-22 nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00558-16 nusprendė ginčo automobilį, kuris po paskelbtos paieškos sulaikytas Lietuvoje (vairuojamas ieškovo), su užvedimo rakteliu grąžinti atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“. K. K. (K. K.) išaiškinta teisė apskųsti minėtą nutarimą ir/arba kreiptis į teismą dėl teisės į daiktą civilinio proceso tvarka bei pažymint, kad nutarimas bus pradėtas vykdyti, t. y. bus grąžintas savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik po to, kai šis nutarimas įsiteisės ir jeigu per 60 dienų nuo nutarimo nuorašo (vertimo) iš sąžiningo įgijėjo K. K. (K. K.) nebus gautas patvirtinimas dėl kreipimosi į teismą civilinio proceso tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-29 nutartimi paliktas galioti šis nutarimas (t. 1, b. l. 9-11, 16-19).
Iš įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-13 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-581-935/2018 matyti, kad J. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse (29 nusikaltimų epizodai), tame tarpe ir už tai, jog 2016-04-04 kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), pirkimo - pardavimo išsimokėtinai bei nutylėdamas esminę apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybę, kad visų įmokų mokėti ir automobilio grąžinti neketina, sudarė transporto priemonės pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį NR. (duomenys neskelbtini)6-4-4 laikotarpiui nuo 2016-04-04 iki 2018-04-04, kurios pagrindu Ateities g. 10, Vilniuje, jam buvo perduotas naudotis 7 500 Eur vertės minėtas automobilis, tačiau įsipareigojimų laiku ir tinkamai mokėti visų sutartyje nurodytų mokėjimų nevykdė ir savininkui automobilio negrąžino. Taip pat minėtu nuosprendžiu, be kita ko, J. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje už tai, kad suklastojo dokumentą, t. y. turėdamas savo žinioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „VW Passat“, VIN Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), ir neturėdamas teisės jo parduoti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje surašė 2016-04-29 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, o būtent, kad jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas parduoda automobilį „VW Passat“, VIN Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą (t. 1, b. l. 88-121).
Iš minėto nuosprendžio matyti, kad dalis, t. y. 1 397,81 Eur atsakovei pagal išperkamosios nuomos sutartį už ginčo automobilį yra sumokėta (7500 - 6102,19 Eur) (t. 1, b. l. 117).
Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis).
Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad jis yra sąžiningas ginčo automobilio įgijėjas. Tai nurodoma ir minėtuose Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2017-08-22 nutarime ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00558-16 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-29 nutartyje, kuria paliktas galioti šis nutarimas. Teismo vertinimu, atsakovės priešingi argumentai, t. y. kad galimai ieškovas nėra sąžiningas įgijėjas, kad kyla abejonių dėl to, jog ginčo automobilis O. Š. vardu Latvijoje buvo užregistruotas 2016-10-20, o jau kitą dieną, t. y. 2016-10-21 jis jau buvo registruotas ieškovo vardu, ar išvis O. Š. buvo finansiškai pajėgi šį automobilį įsigyti, ar jos vardu tik fiktyviai buvo nupirktas automobilis ir parduotas ieškovui, laikytini neįrodytais.
Teismo vertinimu, ginčo automobilio išperkamosios nuomos sutarties 3.2 punkto numatyta sąlyga, kad sutartis pasibaigia, kai pirkėjas sumoka visas sutartyje nustatytas įmokas pagal nustatytą mokėjimų grafiką už perkamą automobilį arba sumoka visą sutarties kainą, nurodytą sutarties 5.1 punkte, o pardavėjas automobilio nuosavybę perleidžia pirkėjui, bei tai, kad tretysis asmuo J. K., neįvykdęs sutarties, ir suklastojęs pirkimo - pardavimo sutartį (kas nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-13 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-581-935/2018) 2016-04-29 už 4 000 Eur ginčo automobilį pardavė O. Š., patvirtina, jog ginčo automobilio savininkė yra atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. tretysis asmuo J. K. pardavė ne jam priklausantį automobilį.
Sudarant sutartį buvo pažeistos imperatyvios CK 6.307 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog kai pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį. Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę parduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą (CK 4.37 straipsnis, 6.317 straipsnis).
Remiantis bendruoju teisės principu, jog iš neteisės negali gimti teisė, teismo manymu, ieškovui, nors ir sąžiningam įgijėjui, negali būti pripažinta nuosavybės teisė į automobilį „VW Passat“, VIN Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), nes jo savininkė jį prarado ne savo valia - dėl trečiojo asmens J. K. nusikalstamos veikos padarymo. Tai yra, jei atsakovė reikštų reikalavimą, būtų daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo pagrindas (CK 4.96 straipsnio 1 dalis).
Pagrindu pripažinti nuosavybės teisę į ginčo automobilį ieškovui negali būti ir aplinkybė, kad atsakovė nepareiškė priešieškinio dėl sandorių nuginčijimo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys atmestinas.
Teismas pažymi, kad ieškovas savo pažeistas teises gali ginti kitais įstatyme numatytais būdais (pvz.: pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo).
Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 750 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei bei 24,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 234 Eur vertėjui už procesinių dokumentų vertimą į latvių kalbą, t. y. iš viso 258,17 Eur į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6 punktai, 89 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš K. K. (K. K.), asmens kodas 050393-13067, bylinėjimosi išlaidas: 750 Eur atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 301746664, bei 258,17 Eur valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.