Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Laureta Ulbienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-62/2013 m.

Teisėja Vita Lučkauskaitė Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00851-2009-1

2013m. gruodžio 20 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 281 str. 3 d. ir jam uždrausta 3 metus dirbti darbą, susijusį su keleivių vežimu.

Nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. S., A. P., D. T., R. G., L. Z., R. S. ir K. Ž. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dalyje dėl turtinės žalos priteisimo, o jų dydžio klausimas perduotas nagrinėti civiline tvarka.

Iš V. D. priteista A. S. naudai 5456,48 Lt, D. T. naudai 2728,42 Lt, R. G. naudai 545,68 Lt, L. Z. naudai 1091,37 Lt, K. Ž. naudai 272,84 Lt, R. S. naudai 272,84 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš UADB „Industrijos garantas“ priteista A. S. naudai 4543,16 Lt, D. T. naudai 2271,58 Lt, R. G. naudai 454,32 Lt, L. Z. naudai 908,63 Lt, K. Ž. naudai 227,16 Lt, R. S. naudai 227,16 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.

A. R. civilinis ieškinys dėl 6000 litų neturtinės žalos priteisimo atmestas.

Priteista iš V. D. 250 Lt advokato išlaidų nukentėjusiajai D. T..

V. D. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

V. D. 2009 m. gruodžio 18d., apie 14 val. 04 min, kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė 33 km. 550 m., važiuodamas Aukštadvario kryptimi, vairuodamas mikroautobusą „Mercedes Benz“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „SEB lizingas“, naudotojas UAB „Transrevis“ nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pradėjo lenkimo manevrą, vietoje kur tai draudžiama, t.y. kelio ženklo Nr.110 galiojimo zonoje, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusiu ir į kairę sukančiu sunkvežimiu „Volvo FH 12“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba „Schmitz SKO 24“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuojamu R. C., tuo pažeisdamas KET 9 p., 145.1 p. reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu mikroautobuso „Mercedes Benz“ keleiviams A. S., buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, J. R. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, A. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, D. T. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, R. G., buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, A. Č. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, L. Z. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, A. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, K. Ž. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, R. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 3 d.

Nuteistasis V. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-10-17 nuosprendį, priimti byloje jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, baudžiamąją bylą nutraukti nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Jeigu teismas bus kitokios nuomonės, prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-10-17 nuosprendį – neturtinę žalą priteisti iš civilinio atsakovo UAB „Transrevis“ ir pakeisti bausmės rūšį į piniginę baudą, arčiau minimalios ribos.

Apeliantas skunde nurodo, jog skundžiamas nuosprendis priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, netinkamai įvertinus visus baudžiamojoje byloje esančius duomenis apie eismo įvykį, netinkamai buvo išspręstas civilinio ieškinio klausimas, todėl jis yra neteisėtas ir naikintinas. Nurodo nesutinkąs su teismo padarytomis išvadomis, kad jis atliko lenkimo manevrą, o ne apvažiavimo manevrą, kad savo veiksmais pažeidė KET 9 p. ir 145.1 p. Reikalavimus, kad pastarojo veiksmai buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga.

Apeliantas skunde taip pat analizuoja nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus ir daro išvadą, jog iš minėtų parodymų seka, kad jis važiavo leistinu ir saugiu greičiu, jokio pavojingo ar didelio greičio prieš eismo įvykį nebuvo.

Taip pat nurodo, jog vairuojant mikroautobusą ir artėjant prie eismo įvykio vietos matė, kaip pirmas sunkvežimis (vairuojamas R. C.) rodė dešinio posūkio signalą ir stabdė savo automobilį, matė, kad dega dešinio posūkio signalas ir stop žibintai ir tas automobilis pilnai sustojo. Nurodo, kad tos aplinkybės neneigia ir pats vairuotojas R. C.. Sunkvežimis su lenkiškais numeriais pradėjo apvažinėti sustojusį automobilį. Apeliantas taip pat pamatęs sustojusią transporto priemonę, pradėjo apvažiavimo manevrą, todėl jam visiškai nesuprantama, kodėl teismas priėjo išvados, kad jis pradėjo atlikinėti lenkimą.

Skunde nurodoma ir tai, kad byloje buvo pateiktas prašymas išreikalauti sunkvežimio „Volvo FH 12“ v.n. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Szmitz SKO 24“ v.n. (duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, tachografą, kuriame yra fiksuojamas automobilio judėjimo greitis ir taip pat sustojimo momentai, tačiau visą laiką prašymai šioje dalyje buvo atmetami ir vadinami nepagrįstais. Tokiu būdu byloje nėra objektyvaus įrodymo dėl a/m „Volvo FH 12“ v.n. (duomenys neskelbtini) sustojimo.

Apeliantui nekelia abejonių, kad automobilių susidūrimas įvyko automobiliui „Volvo FH 12“ v.n. (duomenys neskelbtini) po sustojimo pajudėjus iš vietos. Nurodo, jog pats sunkvežimio vairuotojas R. C. parodė, kad sustojo praleido kitą sunkvežimį ir pajudėjo iš vietos.

Apeliantas teigia, kad tai R. C. savo veiksmais pažeidė KET 155.7 punkto reikalavimus, t.y. sustojo ir stovėjo draudžiamai, ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės ženklinimo linijos mažesnis kaip 3 m atstumas. O Kelių eismo taisyklėse nėra uždraudimo apvažiuojant sustojusią transporto priemonę kirsti ištisinę ženklinimo liniją. Atliekant tokį manevrą vairuotojas turi įsitikinti, kad tai daryti saugu. Šioje situacijoje manevro pradžioje jis matė sustojusį automobilį, o priešpriešinėje eismo juostoje automobilių nebuvo, t.y. nebuvo jokių kliūčių apvažiuoti automobilį, jis pradėjo atlikinėti apvažiavimo manevrą. Nurodo, jog R. C. nurodytoje padėtyje sustojus prieš sankryžą, jis nepaliko iš paskos važiavusiems transporto priemonėms vietos jį apvažiuoti nepažeidus kelio ženklinimo reikalavimų, t.y. privertė ir sunkvežimio vairuotoją ir apeliantą kirsti ištisinę liniją ir išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Apeliantas nurodo neturėjęs ir techninės galimybės išvengti susidūrimo po apvažiavimo manevro pradžios, nes kaip paskaičiavo specialistas V.Mitunevičius, sunkvežimiui pajudėjus iš sustojimo vietos iki susidūrimo vietos reikia 4,0-4,5 sekundžių, o mikroautobuso visiško sustabdymo laikas 5,2-5,7 sek.

Skunde nuteistasis V. D. nurodo ir tai, jog LR BK 281 str. norma yra blanketinė, todėl byloje būtina neginčytinai įrodyti, kad transporto priemonės vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, nustatyti kokiais savo veiksmais jis tai padarė. Nurodo, jog apeliantas nuteistas už tai, kad pradėjo lenkimo manevrą vietoje, kur tai draudžiama, t.y. kelio ženklo Nr.110 galiojimo zonoje. Tačiau, pasak nuteistojo, nei apklausti liudytojai neparodė, nei įvykio vietos apžiūros protokole nėra užfiksuotas minėtas kelio ženklas, taip pat ir Vilniaus regioninė kelių direkcija apie ženklo įrengimo laiką negalėjo nurodyti tikslios dienos. Tokiu būdu, anot apelianto, byloje nėra jokių įrodymų, kad eismo įvykio dieną eismo įvykio vietoje buvo įrengtas kelio ženklas Nr. 110 ir įvykis įvyko jo galiojimo zonoje, tai yra t.y. byloje nėra duomenų, kad apeliantas savo veiksmais pažeidė KET 145.1 punkto reikalavimus. Pasak apelianto, nustačius faktą, kad eismo įvykis įvyko vietoje, kur nebuvo nurodyto kaltinime ženklo, teismas negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio, kuris pagristas tik prielaidomis, kad ženklas turėjo ten būti. Apeliantas įsitikinęs, kad tai R. C. savo neleistinais veiksmais „sukūrė“ avarinę situaciją, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis ir nukentėjo autobuso keleiviai.

Apeliantas teigia ir tai, kad teismas visiškai neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, nes transporto priemonės „Mercedes Benz“ v.n. (duomenys neskelbtini) naudotojas yra UAB „Transrevis“, eismo įvykio metu su šia įmone apeliantą siejo darbiniai santykiai, t.y. eismo įvykis įvyko darbo metu. Tarp UAB „Transrevis“ ir UADB „Industrijos garantas“ buvo sudaryta transporto priemomių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, todėl UAB „Transrevis“ byloje buvo pripažinta civiliniu atsakovu. Tokiu būdu, pasak apelianto, neturtinės žalos sumos turėjo būti pritesiamos ne iš jo, o darbdavio UAB „Transrevis“.

Skundu nuteistasis V. D. taip pat prašo skirti jam kitą bausmę, jeigu teismas nepriimtų išteisinamojo nuosprendžio. Nurodo esąs vairuotojas profesionalas, kitos profesijos neturįs, visą gyvenimą dirbantis darbą, susijusį su transporto priemonių vairavimu ir keleivių vežimu, šis darbas yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, todėl netekus teisės dirbti šį darbą ir neturint kitos profesijos, jo gyvenimo situacija taps labai sunki.

Teismo posėdyje nuteistojo V. D. gynėjas prašė patenkinti apeliacinį skundą, prokuroras siūlė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl nuteistojo V. D. veiksmų teisinio įvertinimo yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados atitinka byloje surinktus teisme ištirtus faktinius duomenis.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. padarymo:

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad skundžiamame nuosprendyje aptariamas autoįvykis įvyko nuteistajam V. D. pažeidus Kelių eismo taisykles, teismas pagrįstai nustatė, kad toks Kelių eismo taisyklių pažeidimas priežastiniu ryšiu yra susijęs su autoįvykio metu kilusiomis pasekmėmis.

Nuteistasis V. D. neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jis pateikia savo versiją, kad aptariamo įvykio metu jis ne lenkė sunkvežimį „Volvo FH 12“ v. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. C., bet jį apvažiavo, kai šis buvo sustojęs šalikelėje, ir kad autoįvykio kaltininkas yra būtent šio sunkvežimio vairuotojas, kuris pradėjęs važiuoti , neleido jam užbaigti apvažiavimo manevro ir į jo vairuojamą automobilį įvažiavo, tuo sukeldamas autoįvykį.

Kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, tokią nuteistojo versiją vertina kritiškai, byloje nėra įrodymų, kad R. C. vairuojamas vilkikas , pradėjus pagal nuteistąjį jo apvažiavimo manevrą, buvo sustojęs ir pradėjo važiuoti, nuteistajam pradėjus apvažiavimo manevrą. Bylos įrodymais yra nustatyta, tas konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje , keliu Vilnius-Prienai- Marijampolė 33 –ame km viena kryptimi priekyje važiavo du vilkikai: pirmuoju vilkiku važiavo liudytojas R. C., iš paskos jam važiuojantis antrasis vilkikas buvo su lenkiškais numeriais, paskui juos važiavo nuteistojo V. D. vairuojamas mikroautobusas su keleiviais. Liudytojas R. C. , turėjęs sukti į kairėje pusėje esantį šalutinį kelią , pastebėjęs, kad jį nori aplenkti iš paskos važiavęs vilkikas lenkiškais numeriais, parodė dešinį posūkį, pats pasitraukė į kelkraštį, tuo parodydamas vilkikui lenkiškais numeriais, kad yra laisvas kelias, leido pastarajam pravažiuoti, o pats (R. C.) nesustabdęs savo vairuojamo vilkiko , pradėjo sukti į kairę į kairėje pusėje esantį šalutinį kelią , prieš sukdamas kliūčių posūkiui į kairę nematė, sukdamas rodė kairįjį posūkį. Tai, kad liudytojo R. C. vairuojamas vilkikas nebuvo sustojęs , o tik buvo pasukęs į dešinį kelkraštį, kad praleistų iš paskos važiuojantį vilkiką, kur nebuvo sustojęs ir toliau, pravažiavus vilkikui, tęsė važiavimą ir suko į kairę pusę, kad įvažiuotų į kairėje pusėje esantį šalutinį kelią patvirtino , jis pats, tai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. Ž. , mikroautobuso keleivė , savo parodymais patvirtinusi, kad aptariamoje situacijoje mikroautobuso vairuotojas lenkė vilkiką (t. 2 b.l. 110-112), tą patį patvirtino liudytojas V. D., mikroautobuso keleivis , parodęs, kad liudytojo R. C. vairuojamas vilkikas nebuvo sustojęs, jis tik praleido lenkiškais numeriais važiavusį vilkiką, mikroautobusas , išvažiavęs į priešingą eismo juostą , lenkė kairį posūkį parodžiusį ir toliau važiuojantį R. C. vairuojamą vilkiką, ko pasekoje kilo autoįvykis (t. 2 b.l. 150-151, t. 4 b.l. 3). Pats nuteistasis V. D. savo pirmame paaiškinime nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, kaip kad ir minėti liudytojai , paaiškinęs, kad pasivijęs vilkiką , nusprendė jį aplenkti , susigretinęs su vilkiku, pajuto smūgį į galinę dešinę pusę pagal automobilio judėjimą . Nurodo lenkęs todėl, kad vilkikas važiavo mažu greičiu , priešpriešinė juosta buvo laisva (t. 1 b.l. 36). Apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs šiuos įrodymus, pagrįstai pripažino, kad aptariamo įvykio metu nuteistasis V. D. , vairuodamas mikroautobusą su keleiviais, atliko ne apvažiavimo manevrą , o lenkimo manevrą , o jį atlikdamas, jis pažeidė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl ko kilo jam inkriminuotos pasekmės.

Nuteistajam V. D. yra inkriminuota, kad jis aptariamo eismo įvykio metu pažeidė Kelių eismo taisyklėse numatyto kelio ženklo Nr. 110 galiojimo zonai keliamus reikalavimus: išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir pradėjo lenkimo manevrą, , nors tai draudžia KET 145.1p., Nuteistasis V. D. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad įvykio dieną įvykio vietoje nebuvo kelio ženklo Nr. 110, tai jis argumentuoja duomenimis, užfiksuotais 2009-12-18 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1 b.l. 12-13, 14) bei savo asmenine patirtimi. Šiame protokole iš tikrųjų nėra užfiksuotas minimas kelio ženklas , kuris įspėja, kad prie pagrindinio kelio iš kairės pusės prisijungia šalutinis kelias, tačiau papildomame 2010-02-09 įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1 b.l. 49-50) šis kelio ženklas yra užfiksuotas, iš šio protokolo matyti, kad pirmosios eismo įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėta mažesnio ilgio kelio ruožas, o antruoju atveju ilgesnis kelio ruožas, dėl ko iš karto šio ženklo buvimas nebuvo užfiksuotas. Kolegija daro išvadą, kad toks kelio ženklas buvo ir eismo įvykio metu . Be to kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek pirmos eismo įvykio apžiūros metu, tiek antrosios apžiūros metu kelio ruože, kuriame kilo aptariamas eismo įvykis, yra užfiksuota , jog priešingų krypčių eismo juostas skiria ištisinė linija, kuri, sutinkamai su Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 p. , tokios juostos paženklintame ruože draudžia važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Esant tokioms aplinkybėms , kolegija daro išvadą, kad nuteistasis V. D. padarė jam inkriminuojamus Kelių eismo taisyklių pažeidimus , ko pasekoje kilo jam inkriminuotos pasekmės. Tai, kad nuteistasis V. D., vairuodamas mikroautobusą pažeidė jam inkriminuotas KET reikalavimus ir jo veiksmai priežastiniu ryšiu buvo susiję su eismo įvykio kilimu ir iš to kilusiomis pasekmėmis, patvirtina 2010 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Eismo įvykių tyrimo specialisto išvada Nr. 11-1642(10)( t. 1 b.l. 81-85), kuria nustatyta , kad automobilio „Mercedes Benz 311“ vairuotojo V. D. veiksmai – kelio atkarpoje , kurioje galiojo kelio ženklas Nr. 110“Šalutinis kelias iš kairės“ , vykdydamas draudžiamą lenkimo manevrą , išvažiavo į siaura ištisine linija atskirtą priepriešinio eismo juostą ir sutrukdė lenkiamo automobilio „Volvo FH 12“ vairuotojui R. C. užbaigti numatytą posūkio į kairę manevrą , techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių eismo įvykio ekspertize , kurioje buvo analizuota situacija ir pagal nuteistojo V. D. versiją, kad liudytojo R. C. vilkikas buvo sustojęs šalikelėje, patvirtina, kad techniniu požiūriu pagrindinė aptariamo eismo įvykio kilimo sąlyga buvo automobilio „Mercedes Benz 311 „ v. Nr. BFK 981, vairuotojo V. D. veiksmai : jis, artėdamas prie priekyje sustojusio ir kairiojo posūkio manevrą sankryžoje pradedančio vilkiko „Volvo FH 12“ v.n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „ Schmitz SKO 24 „ v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. C. , laiku nemažino savo vairuojamo automobilio greičio , nesant galimybės saugiai apvažiuoti sustojusio transporto priemonių junginio važiuojant savo krypties važiuojamosios dalies puse, įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę, nors tą daryti buvo draudžiama , dėl ko vilkiko „Volvo FH 12“ v.n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „ Schmitz SKO 24 „ v.n. (duomenys neskelbtini), vairuotojui R. C. pradėjus kairiojo posūkio manevrą , buvo sukliudyta jam šį manevrą saugiai užbaigti, kelyje susidarė pavojinga situacija ir kilo grėsmė eismo saugumui. Esant nuteistojo V. D. nurodytai situacijai, kad jis negalėjo saugiai apvažiuoti sustojusio vilkiko, neišvažiavus į priešingą eismo juostą , jis , kaip nurodyta ekspertizės akte, privalėjo artėdamas prie priekyje sustojusio vilkiko iš anksto mažinti savo vairuojamo automobilio važiavimo greitį tiek, kad vos tik pajudėjus priekyje sustojusiam vilkikui į kairę, galėtų bet kuriuo metu sustabdyti savo automobilį ir nesukliudyti vilkiko vairuotojui pasukti į kairę. Ir tik tokiu atveju, jei prieš sankryžą sustojusi transporto priemonė nejuda , V. D. , nekeldamas grėsmės kitiems eismo dalyviams galėjo pradėti sudarytos kliūties apvažiavimo manevrą (t. 2 b.l. 55-65, 2013-10-30 ekspertizės aktas Nr. 11-1432(13)). Baudžiamosios bylos įrodymų analizė akivaizdžiai parodo, kad nuteistasis V. D. aptariamoje situacijoje taip nesielgė, jis neįsitikinęs ar R. C. vilkikas sustojo ar tik sumažino greitį, praleisdamas lenkiškais numeriais ženklintą vilkiką , išvažiavo į priešingą eismo juostą, kur įvažiavimas buvo draudžiamas ir pradėjo R. C. vairuojamo vilkiko lenkimą , sutrukdęs pastarajam posūkį į kairę.

Pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu buvo tiriama Dr. V. Mitunavičiaus įmonės“Impulsana „ 2012-05-21 specialisto išvada Nr. MV 2012- 34, kuria nustatyta, kad techniniu požiūriu eismo įvykį sukėlė automobilio Volvo FH 12 v.n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, nes jo veiksmai prieštaravo KET 106 p. ir 112 p. reikalavimams (t. 4 b.l. 84-99), šia specialisto išvada neginčijama, kad apeliantas V. D. prieš eismo įvykio situaciją važiavo priepriešine eismo juosta , kur tai draudžia kelio ženklinimas. Kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, vertindamas apelianto kaltumą dėl eismo įvykio sukėlimo , vertina visų įrodymų visumą ir mano, kad specialisto V. Mitunavičiaus išvada dėl eismo įvykio priežasties kilimo , vairuotojų veiksmų vertinimo , prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir kaip įrodymas negali būti vertinamas.

Nuteistasis V. D. , jį pripažinus kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. , buvo nubaustas bausme-draudimu 3 metams dirbti darbą, susijusį su keleiviu vežimu., t.y. jis nubaustas bausme, kurios rūšis nuosprendžio priėmimo metu nebuvo numatyta (Lietuvos Respublikos BK 42 str.). Apylinkės teismas nemotyvavo savo sprendimo, kodėl apeliantui skyrė bausmės rūšį, kuri kaip bausmės rūšis nėra numatyta įstatyme. Apelianto nusikalstamos veikos padarymo metu tokia bausmės rūšis buvo numatyta , tačiau teismas, skirdamas kaltam asmeniui bausmę, turi skirti tokią bausmės rūšį, kuri yra nuosprendžio priėmimo metu numatyta įstatyme , jei nėra įstatymo, leidžiančio taikyti anksčiau galiojusią bausmės rūšį, ko nėra šiuo nagrinėjamu atveju. Dėl šių motyvų apeliantui skirtina bauda, numatyta įstatyme už jo padarytą nusikalstamą veiką. Baudos dydis nustatytinas, atsižvelgiant į jo padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pasekmes, į tai, kad jo padarytas nusikaltimas priskirtinas prie neatsargių (Lietuvos Respublikos BK 47 str. 2 d. 5 p.). Nuteistajam V. D. neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis specialia teise , tai darytina atsižvelgus į tai, kad jis dirba vairuotoju, iš šio darbo gaunamos pajamos yra pagrindinis jo ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis, nuo jo padarytos nusikalstamos veikos praėjo 3 metai, duomenų, kad per tą laiką jis būtų padaręs kokius tai teisės pažeidimus nėra.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų aptariamoje dalyje nuteistajam V. D. priimtas nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 d. 2 p.).

Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu iš apelianto V. D. buvo priteista Iš V. D. priteista A. S. naudai 5456,48 Lt, D. T. naudai 2728,42 Lt, R. G. naudai 545,68 Lt, L. Z. naudai 1091,37 Lt, K. Ž. naudai 272,84 Lt, R. S. naudai 272,84 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Apeliantas V. D. pagrįstai ginčija šią nuosprendžio dalį, nurodydamas, kad už jo padarytą žalą turi atsakyti jo tuometinė darbavietė UAB „ Transervis“, nes eismo įvykio metu jis buvo šios darbavietės darbuotojas ir eismo įvykis kilo, jam atliekant darbines pareigas.

Bylos įrodymais , kurių niekas neginčija, nustatyta, kad aptariamą nusikalstamą veiką apeliantas V. D. padarė, atlikdamas darbines pareigas, vairuodamas UAB „Transervis“ priklausantį automobilį, atlikdamas darbines pareigas kaip UAB „Transervis“ darbuotojas. Tą patvirtina duomenys apie transporto naudotoją (t. 1 b.l. 28, 73 ), UAB „Transervis“ įtraukimas į procesą civiliniu atsakovu (t. 1 b. l.76). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 109 str., 111 str., materialiai pagal įstatymus už kaltininko žalą atsako įmonės, įstaigos ar organizacijos. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.264 str., 6.270 str., UAB „Transervis“, kaip veikos kaltininko darbdavys, taip pat kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkas atsako už jo darbuotojo, šiuo atveju apelianto V. D., nusikalstamais veiksmais padarytą žalą .

Teismas, priteisdamas žalą iš apelianto, netinkamai taikė tiek baudžiamojo proceso įstatymą, tiek civilines materialines normas, toje dalyje teismo nuosprendis naikintinas, pripažįstant nukentėjusiesiems- civiliniams ieškovams teisę į ieškinio patenkinimą , jo dydžio priteisimo klausimas svarstytinas civilinio proceso tvarka, įtraukiant į procesą civiliniu atsakovu UAB „Transervis“ (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 1d. 4 p.,).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2p., 328 str. 1 d. 2 p., 3 p., 4 p., nusprendė :

Nuteistojo V. D. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti:

V. D., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. , paskirti baudą 50 MGL dydžio ( 6500 Litų), ją sumokėti per 1 (vienerius ) metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Panaikinti sprendimą dėl žalos priteisimo iš V. D. A. S., D. T., R. G. , L. Z., K. Ž., R. S., pripažinti jiems teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo Vilniaus apygardos teisme dienos.