- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-31
- Bylos Nr.
- 2S-1101-460/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00114-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Kreditorius
- AB DNB banko
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1101-460/2012
Teisėja Eugenija Šatkuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-00114-2012-2)
NUTARTIS
2012 m. gegužės 31 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų ir įkeistų daiktų savininkų (apeliantų) I. B., I. B., UAB „BORITA“, UAB „IRITA“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės AB DNB banko 2011-12-24 gautą prašymą Nr. 03/11/09765 dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2011-12-24 buvo gautas kreditorės AB DNB banko pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo, jame nurodyta, kad bankas, pagal 2006-01-16 tarp jo ir skolininko sudarytą kredito sutartį Nr. 1/7551 (su vėlesniais pakeitimais) suteikė kreditą. Kreditorė – AB DNB bankas, skolininkė ir įkeistų daiktų savininkė – UAB „BORITILA“, įkeistų daiktų savininkai – I. B. ir I. B., UAB „IRITA“, UAB „BORITA“. Kreditorė AB DNB bankas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011-05-27 nutartimi (civilinė byla Nr. B2-1504-622/2011) iškėlė bankroto bylą UAB „BORITILA“. Nutartis įsiteisėjo 2011-08-22. Nurodė, kad skolininkų skola AB DNB bankui 2011-08-22 5 038 737,66 EUR ir 139 Lt kreditorės sumokėtas žyminis mokestis, todėl kreditorė prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto ir areštuoti įkeistus daiktus
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-24 nutartimi nutarė: areštuoti įkeistus daiktus: 1) 101/1000 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį I. B., 2) 240/1000 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį I. B., 3) 100/1000 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį UAB „IRITA“, 4) 320/1000 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį UAB „BORITA“; 5) bendro 58,38 kv. m ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį A. F. ir N. F.. Nurodė, kad jeigu skolininkas prieš terminą neįvykdo hipoteka ar įkeitimu apsaugoto kreditoriaus reikalavimo, kreditorius turi teisę kreiptis į Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą ta pačia tvarka kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu apeliantai prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-24 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti. Nurodo, jog realizavus įkeistą daiktą gauta suma viršija kreditoriaus reikalavimą, skirtumas privalo būti išmokėtas įkaito davėjui. Pirma eile pardavus bankrutuojančios bendrovės turtą (butus, adresu Ligoninės g. 13, Klaipėda) iš kito įkeisto pagal skolininko prievoles turto realizavimo įkeisto turto savininkams gali likti skirtumas, su kuriuo nereikės dalytis su kitais asmenimis. Pažymi, kad kreditorius pareiškime nurodė, jog netikslinga dalyti pastato, kad buvęs susitarimas dėl pastato dalių naudojimo neatitinka faktinio pastato ploto, ir pan. Mano, jog būtina iš pradžių įregistruoti kiekvieno bendraturčio pasikeitusias dalis ir tik po to skaidyti šį pastatą atskirais turtiniais vienetais ir realizuoti juos. Kreditorė nereikalavo areštuoti ir realizuoti tretiesiems asmenims priklausantį turtą, tačiau teismas neteisėtai, neturėdamas kreditorės reikalavimo areštavo ir įspėjo dėl turto realizavimo ir N. F. bei A. F.. Tai prieštarauja Hipotekos teisės normoms. Tuo labiau, nei N. F., nei A. F. neatsako pagal BUAB „BORITILA“ prievoles ir visiškai atsiskaitė su bankrutuojančia bendrove ir kartu su kreditore dėl įsigyto buto.
Atsiliepimas
Atsiliepime kreditorė AB DNB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2012-01-24 nutartį nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nėra ribojama hipotekos kreditoriaus teisė patenkinti savo reikalavimus iš tretiesiems asmenims priklausančio turto, kol nebus realizuotas skolininkui priklausantis įkeistas nekilnojamasis turtas. Bankas yra hipotekos kreditorius ir be jo raštiško leidimo įkeisto turto savininkas (-ai) neturi teisės įkeisto turto parduoti, išnuomoti, įkeisti, pakeisti įkeisto turto paskirtį, perleisti ar kitaip apriboti savo teises įkeisto turto atžvilgiu. Pažymėjo, kad N. F. ir A. F. nesumokėjo visos numatytos sumos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teismas primena, jog Hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų (baudų, delspinigių) bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 straipsnio 1 dalis). CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą. Apeliantai neteigia, kad kreditavimo sutarties sąlygų nepažeidė, kad su kreditore yra atsiskaitę. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kreditoriui kreipusis į Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją Turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Taigi įstatymas reglamentuoja teismo veiksmus kreditoriui kreipiantis į teismą aiškiai ir konkrečiai.
Dėl priverstinio išieškojimo iš tretiesiems asmenims priklausančio įkeisto Bankui nekilnojamojo turto
Apeliantai savo atskirajame skunde nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-24 nutartis turi būti panaikinta, kadangi skolininkui BUAB „BORITILA“ yra iškelta bankroto byla, todėl pirmiausia turi būti pardavinėjamas Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka skolininkui priklausantis įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), o ne tretiesiems asmenims priklausantis pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priešingu atveju bus neproporcingai pažeistos daiktų savininkų teisės.
Teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad nors skolininkas UAB „BORITILA“ įsipareigojo kreditavimo sutartimi (b. l. 8–9, 10–13) prisiimtus įsipareigojimus vykdyti laiku, tačiau savo įsipareigojimų Bankui tinkamai nevykdė, t. y. laiku negrąžino kredito, nemokėjo palūkanų bei delspinigių, dėl to Bankas buvo priverstas kreiptis dėl skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, priklausančio tretiesiems asmenims (turto savininkams), kadangi skolininkui iškėlus bankroto bylą jam priklausantis įkeistas nekilnojamasis turtas bus išieškomas Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka (Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalis, 10 straipsnio 7 dalies 1, 9 punktai, 18 straipsnis). Pažymėtina, kad nėra ribojama hipotekos kreditoriaus teisė patenkinti savo reikalavimus iš tretiesiems asmenims priklausančio turto, kol nebus realizuotas skolininkui priklausantis įkeistas nekilnojamasis turtas.
Bankas yra hipotekos teisės turėtojas. Hipotekos teisė yra daiktinė turtinė teisė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004-09-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2004 konstatavo, kad sąžiningo įgijėjo interesų apsaugos institutas taikomas tiek ginant nuosavybės teisę, tiek ir kitas daiktines teises. Jeigu įkeitimo teisė, kaip daiktinė teisė, yra įgyta sąžiningai, tai sąžiningo įkaito turėtojo teisė turi būti ginama. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas turtas yra įkeistas bankui, šis sandoris (lakštas su visais pakeitimais ir papildymais) yra galiojantis, dėl jo teisminių ginčų nėra, sandoris įregistruotas Hipotekos ir Nekilnojamojo turto registre, todėl Banko, kaip sąžiningo daiktinės teisės turėtojo, teisės bei pagrįsti lūkesčiai turi būti ginami, o teisėtai sudaryti ir notaro patvirtinti bei viešuose registruose įregistruoti sandoriai galioja visiems asmenims. Viešai atskleistų juridinių faktų – hipotekos sandorių – sąlygos (įregistravimo faktas ir sandorių turinys) yra ne tik privalomos šių sandorių šalims, bet ir turi juridinę reikšmę trečiųjų asmenų teisėms ir/ar pareigoms.
Hipotekos kreditoriaus teisė nukreipti savo reikalavimo patenkinimą į įkeistą turtą, kai skolininkas negrąžina eilinės paskolos sumos dalies ir kreditorius reikalauja grąžinti visą likusią sumą prieš terminą, yra pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003-12-03 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003, bei 2009 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009 išaiškino, kad CK 4.192 straipsnio 1 dalis ir CK 4.216 straipsnio 1 dalis gali būti taikomos hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis (nagrinėjamoje byloje – kredito sutartis) turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto atsirasti CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Dėl 2010-12-21 susitarimo ir pasikeitusių bendraturčių dalių
Apeliantai savo atskirajame skunde nurodo, kad tarp skolininko UAB „BORITILA“ ir UAB „BORITA“, UAB „IRITA“, I. B. bei I. B. buvo pasirašytas 2010-12-21 Susitarimas dėl 2005-07-05 sutarties pakeitimo, kurio pagrindu yra pasikeitusios skolininko bei apeliantų įkeisto turto dalys. Tokiu būdu būtina įregistruoti kiekvieno bendraturčio pasikeitusias dalis, o tik po to skaidyti šį pastatą atskirais turtiniais vienetais ir juos realizuoti.
Teismas atmeta ir šį apeliantų argumentą. Byloje nėra duomenų, kad apeliantų nurodytas 2010-12-21 Susitarimas dėl 2005-07-05 sutarties pakeitimo (b. l. 65) buvo pasirašytas su Banko rašytiniu susitikimu. Be hipotekos kreditoriaus sutikimo jokie pakeitimai, susiję su įkeistu nekilnojamuoju turtu, yra negalimi. Bankas yra hipotekos kreditorius ir be jo raštiško leidimo įkeisto turto savininkas (-ai) neturi teisės įkeisto turto parduoti, išnuomoti, įkeisti, pakeisti įkeisto turto paskirtį, perleisti ar kitaip apriboti savo teises įkeisto turto atžvilgiu (CK 4.192 straipsnis).
Dėl areštuotos Bankui įkeistos nekilnojamojo turto dalies, priklausančios N. F. ir A. F.
Apeliantai savo atskirajame skunde nurodo, kad kreditorė nereikalavo areštuoti ir realizuoti N. F. ir A. F. nuosavybės teise priklausantį turtą bei pabrėžė, kad N. F. ir A. F. neatsako už skolininko prievoles, juolab, kad su UAB „BORITILA“ bei kreditoriumi Banku už įsigytą butą visiškai atsiskaitė.
Teismas šį argumentą vertina kritiškai. Pažymėtina, kad Bankas, kaip hipotekos kreditorius, davė UAB „BORITILA“ raštišką sutikimą parduoti N. F. ir A. F. butą. Bankas teigia, kad tuo pagrindu buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo N. F. ir A. F. įsipareigojo pilnai atsiskaityti už įsigyjamą butą, o Bankas išregistruoti hipoteką šiam butui. Apeliantai nepateikė duomenų, kad įsipareigojimai, numatyti anksčiau minėtame susitarime buvo pilnai įvykdyti, t. y. kad N. F. ir A. F. sumokėjo visą numatytą sumą, tuo pagrindu Bankas pagrįstai ėmėsi atitinkamų veiksmų dėl hipotekos išregistravimo bei kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl įkeisto turto, iš jo ir N. F. bei A. F. priklausančio, arešto (CK 4.192 straipsnis, CPK 558 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytų aplinkybių visetą teismas mano, kad yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kreditorė AB DNB bankas 2012-05-02 pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų. Juo prašo iš apeliantų priteisti AB DNB banko patirtas 302 Lt bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad netenkinus apeliantų atskirojo skundo procesinis sprendimas priimtas jų nenaudai. Mokėjimo pavedimas Nr. APM 6014379 patvirtina, kad 2012-04-06 AB DNB bankas sumokėjo 302 Lt už advokato suteiktas teisines paslaugas. Esant tokiems įrodymams, tenkintinas kreditorės prašymas dėl 302 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą iš apeliantų priteisimo (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantų I. B., I. B., UAB „BORITA“, UAB „IRITA“ po 75,50 Lt (iš viso 302 Lt) kreditorei AB DNB bankui.