Kauno apygardos teismo nutartis

2009-01-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-37-238-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-27
Bylos Nr.
1A-37-238-2009
Teisminio proceso Nr.
23-1-00360-08
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
A. G.
Advokatai
Vytautas Gineika
Pranešėja D.Šiugždinytė Baudž. byla Nr.1A-37-238/09Teisėjas G.Varanavičius Proceso Nr. 23-1-00360-08
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu2009 m. sausio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistojo A. G. gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso(toliau - LR BK) 135 straipsnio 1dalį laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. pagal LR BK 135 str. 1d. nuteistas už tai, kad jis 2008-05-23, apie 20.55 val., (duomenys neskelbtini) gatvės gale, prie (duomenys neskelbtini), konflikto su A. Z. metu sunkiai sutrikdė A. Z. sveikatą, t.y. tyčia vieną kartą dūrė peiliu jam į krūtinę, padarydamas kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstos kairėje pusėje su kiauriniu kairio plaučio pažeidimu, kiauryminiu širdplėvės bei dešinio širdies skilvelio pažeidimu, lydimu kraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008-10-29 nuosprendį pakeisti ir sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, jog teismas neteisingai konstatavo faktą, kad jis neprisipažino kaltu. Teigia, kad sužalojimus nukentėjusiajam padarė gindamasis nuo nukentėjusiojo panaudoto smurto. Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, tačiau teismas be pagrindo to nepripažino lengvinančia aplinkybe. Nuteistasis A. G. teigia, kad paskirtoji bausmė per griežta, nes jis nuoširdžiai gailisi, sutinka atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Nuteistasis nurodo, jog ruošiasi sukurti šeimą, jo sugyventinė laukiasi kūdikio, jis ieškosi pasvovaus darbo ir nori kuo greičiau atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis neginčija kaltės dėl jo nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliantas nesutinka su teismo skirta bausme ir prašo ją švelninti. Kolegija daro išvadą, kad nuteistojo prašymą tenkinti nėra įstatyminio pagrindo, nes bausmė skirta tinkama.

Baudžiamojo Kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Vienas iš bausmės paskirties tikslų yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

Baudžiamojo Kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad A. G. padarė sunkų, smurtinį nusikaltimą. Akcentavo tą aplinkybę, kad BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmės rūšis tik laisvės atėmimas ir kitų alternatyvių bausmės rūšių įstatymas nenumato. Taip pat, teismas nuosprendyje argumentavo ir pasisakė dėl skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmės. Teismas nurodė, kad įvertina nuteistojo asmenybę bei tą aplinkybę, kad A. G. ir ankščiau jau yra padaręs smurtinį nusikaltimą-BK 138 straipsnio 1 dalis, bet 2006-03-06 nutarimu ir BK 38 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį. Teisėjų kolegijos manymu, teismas pagrįstai nuteistajam skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, kuri yra artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. LR BK 61 str. 4 d. numato, kad skiriama ne didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertinus padarytos veikos pavojingumą, kaltės formą ir nuteistojo asmenybę, darytina išvada, kad paskirtoji bausmė, kuri yra artima sankcijos vidurkiui ir net - mažesnė už jį, nėra aiškiai per griežta ar neteisinga. Todėl švelninti bausmę įstatyminio pagrindo nėra.

Nuteistasis teigia, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau teismas tai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kolegija daro išvadą, kad šis skundo argumentas nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Baudžiamojo Kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, pagal susiformavusią teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, jeigu kaltininkas savanoriškai pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Neturi lemiamos reikšmės prisipažinimo momentas. Tačiau svarbu, kad toks prisipažinimas turi būti daromas savo noru, laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių asmens dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jie prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo byloje. Taigi, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu lengvinanti atsakomybę aplinkybė yra kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Prisipažinimas yra reikšmingas, kai jis yra savanoriškas ir grindžiamas pozityviais motyvais - atgaila dėl padarytos nusikalstamos veikos ir pan. Be to, prisipažinimas tai yra faktinių aplinkybių, sudarančių nusikaltimo sudėtį pripažinimas. Tuo tarpu, kaip matyti iš visos bylos medžiagos, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nuteistasis kaltu prisipažino dalinai ir tvirtino, kad „jis tyčia nukentėjusiojo nesužalojo, nukentėjusysis pats užšoko ant peilio“. Net ir apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad jis sužalojo nukentėjusįjį, nes nuo jo veiksmų gynėsi. Byloje nustatytos priešingos aplinkybės, o būtent, kad nuteistasis sužalojo nukentėjusįjį tyčiniais veiksmais ir gynybinio būtinumo jam nebuvo. Taigi, nuteistasis aiškindamas apie įvykį neigia esmines įvykio aplinkybes ir kritiškai nevertina savo elgesio. Esant šioms aplinkybėms, nėra nuteistojo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką. Juo labiau, kad byloje nenustatyta ir nuoširdaus gailėjimosi.

Atmestinas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad teismas be pagrindo nepripažino lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys. Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismai paprastai nustato tuomet kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį. Išanalizavus nagrinėjamos bylos aplinkybes nenustatyta ir nėra pagrindo daryti išvadai, kad apelianto nusikalstamai veikai padaryti įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilo ne dėl nukentėjusiojo netinkamo ar provokuojančio elgesio, o būtent dėl pačio A. G. netinkamo elgesio, peraugusio į nusikalstamus veiksmus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ,

nutarė:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai Gytis VečerskasValdas Vitunskas