Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nira Group“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nira Group“ skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „JVA Partneris“ 2016 m. rugsėjo 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartimi UAB „JVA Partneris“ iškelta bankroto byla. Nurodytas procesinis sprendimas įsiteisėjo 2016 m. balandžio 28 d. (Lietuvos apeliacinio civilinė byla Nr. e2-950-330/2016). Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartimi patvirtintas UAB „JVA Partneris“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.Pareiškėjai UAB „Nira Group“ ir V. G. 2016 m. spalio 19 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti BUAB „JVA Partneris“ 2016 m. rugsėjo 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 6.1 darbotvarkės klausimu, ir šį klausimą perduoti spręsti kreditorių susirinkimui iš naujo; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 6.2 darbotvarkės klausimu, kuriuo BUAB „JVA Partneris“ administratorė įpareigota viešai paskelbti apie išnuomojamus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir atitinkamas nuomos sutarties sąlygas (dėl nuomos kainos, termino etc.), vykdymą.Pareiškėjai nurodė, kad 2016 m. sausio 3 d. UAB „JVA Partneris“ (nuomotojas) ir UAB „Nira Group“ (nuomininkas) sudarė negyvenamųjų pastatų nuomos sutartį, kurios pagrindu nuomotojas išnuomojo UAB „Nira Group“ pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Po bankroto bylos UAB „JVA Partneris“ iškėlimo šalių nuomos sutartis buvo pratęsta iki pirmojo bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimo. 2016 m. rugsėjo 30 d. vykusiame kreditorių susirinkime 6.1 darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta pratęsti nuomos sutartį su UAB „Nira Group“ iki turto nuomos konkurso pabaigos, o neradus naujo turto nuomininko, toliau nustatytomis sąlygomis ir terminais tęsti nuomos sutartį su UAB „Nira Group“ iki turto pardavimo; kreditorių susirinkimas 6.2 darbotvarkės klausimu įpareigojo bankroto administratorę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nutarimo, priimto 6.1 darbotvarkės klausimu, įsigaliojimo paskelbti apie turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą dienraštyje „Vakarų ekspresas“, internetiniame portale www.aruodas.lt, skelbimų galiojimo trukmė – ne mažiau kaip 14 dienų; skelbime dėl turto nuomos turi būti nurodytos visos šios sąlygos: nuomos sutartis bus sudaroma su didžiausią kainą pasiūliusiu asmeniu; nuomos terminas – iki turto nuosavybės teisių perleidimo naujam savininkui; pradinis nuomos mokestis – ne mažiau kaip 1 000 Eur / mėn. be PVM; potencialus nuomininkas turi atitikti šiuos kriterijus: veiklos sritis (turi atitikti nuomojamo pastato paskirtį), gera finansinė būklė (pelninga veikla, teigiamas mokumas ir t. t.); geriausią pasiūlymą pateikusį asmenį atskirai įvertins turto hipotekos kreditorius. Pareiškėjų teigimu, ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu yra pažeidžiamos paminėtos nuomos sutarties 2.1 punkto nuostatos, kad nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį apie tai nuomininką įspėjęs prieš tris mėnesius. Pareiškėjai pažymi, kad UAB „Nira Group“ teikia žuvies perdirbimo ir sandėliavimo paslaugas, šiuo metu patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), yra 31 t žaliavos, pagal ES sertifikatą UAB „Nira Group“ leista gaminti produkciją tik nurodytose patalpose. Skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas neleidžia nuomininkui apsispręsti dėl žaliavos įsigijimo, darbo sutarčių pratęsimo. Bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesas yra maksimaliai pelningai panaudoti turimą turtą, todėl nutraukti nuomos sutartį, neturint kito palankesnio pasiūlymo dėl turto nuomos ar jo įsigijimo, BUAB „JVA Partneris“ būtų nenaudinga.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Nira Group“ skundą, priėmė nagrinėti pareiškėjo V. G. skundą, netekino pastarojo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Teismas nustatė, kad BUAB „JVA Partneris“ bankroto byloje nėra patvirtintas pareiškėjos „Nira Group“ finansinis reikalavimas, todėl sprendė, kad pastaroji neturi teisęs skųsti BUAB „JVA Partneris“ kreditorių susirinkime priimtų nutarimų (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 str. 5 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja UAB „Nira Group“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti jos skundą dėl BUAB „JVA Partneris“ 2016 m. rugsėjo 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo ir klausimą dėl skundo priėmimo išspręsti iš esmės. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kuriuo konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios teisės Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme.CPK 5 straipsnis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. CPK 137 straipsnio 2 dalis nustato baigtinį atsisakymo priimti ieškinį pagrindų sąrašą, iš kurio matyti, kad teismas neturėjo teisės atsisakyti priimti UAB „Nira Group“ skundo, motyvuojant tuo, kad pastaroji neturi teisės skųsti kreditorių susirinkimo nutarimo. Kreditorių susirinkimo nutarimai yra vidaus administravimo aktas, kuris sukuria teises ir pareigas kreditoriams bei asmenims, kurių teisėtas interesas susijęs su šiuo aktu. UAB „Nira Group“ yra pastatų nuomininkas ir savo skunde aiškiai išreiškė poziciją – skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja nuomos sutarties nuostatomis, kurios reglamentuoja sutarties nutraukimą. Tokiu būdu pareiškėja gina savo nutarimus remiantis CK 6 knygos nuostatomis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos UAB „Nira Group“ skundą dėl BUAB „JVA Partneris“ 2016 m. rugsėjo 30 d. 6.1 darbotvarkės klausimu priimto kreditorių susirinkimo nutarimo dėl 2016 m. sausio 3 d. negyvenamųjų pastatų nuomos sutarties, sudarytos su UAB „Nira Group“, pratęsimo sąlygų.Teismas, spręsdamas ieškinio ar kito procesinio dokumento, šiuo atveju – skundo, priėmimo klausimą, turi patikrinti ne tik jo formos ir turinio reikalavimus, nustatytus CPK 111-114 straipsniuose, 135 straipsnyje, bet ir taikyti specialiąsias teisės normas (ĮBĮ). Pagal ĮBĮ 3 straipsnį įmonės kreditoriai yra asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ar įsipareigojimus. ĮBĮ 21 straipsnis nustato, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų. ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą.Sisteminis, lingvistinis bei loginis paminėtų teisės normų aiškinimas sudaro pagrindą išvadai, kad net ir nebūdamas bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi įtrauktu į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą, tačiau norėdamas apeliuoti teismui atitinkamus įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus, asmuo turi būti jos (įmonės) kreditoriumi. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Nira Group“ nėra BUAB „JVS Partneris“ kreditorius ĮBĮ 3 straipsnio prasme, todėl ir ginčyti bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimų neturi teisės.Apeliantės akcentuojamas teisminės gynybos prieinamumas savaime nereiškia, kad kiekvieno kreipimosi į teismą atveju turi būti pradėtas teismo procesas, kad asmuo gali nesilaikyti įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atitinkamam teisminiam procesui inicijuoti. Pažymėtina, kad įmonės bankroto proceso metu yra tvarkomi ir sprendžiami esminiai su bankrutuojančios įmonės veikla susiję klausimai, kuriais siekiama patenkinti visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Kadangi apeliantė nėra BUAB „JVS Partneris“ kreditorė, ji neturi teisės reikalauti, kad priimdami atitinkamus sprendimus, šios įmonės kreditoriai atsižvelgtų į jos interesus, taip pat neturi teisės savo, galbūt, pažeistų interesų gynybą įgyvendinti ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Kita vertus, nurodytos išvados nepaneigia apeliantės teisės pažeistų teisių gynybos siekti bendrąja ginčo teisenos tvarka, pavyzdžiui, pareiškiant ieškinį BUAB „JSV Partneris“ dėl nuomininko sutartinių įsipareigojimų vykdymo pažeidimo.Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė konkrečios CPK normos, kuria remdamasis atsisakė priimti apeliantės skundą. Apeliantė argumentuoja, kad šiuo atveju neegzistuoja nei vienas iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų ieškinio atsisakymo pagrindų skundžiamam procesiniam sprendimui pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantės pozicija. Nesant specialiame įstatyme – ĮBĮ, nustatytų sąlygų ginčyti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus (ĮBĮ 24 str. 5 d.), atsisakymas priimti apeliantės skundą turėjo būti motyvuotas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Proceso teisės normų pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingo ir pagrįsto teismo procesinio sprendimo (CPK 328 str., 329 str. 1 d.), tuo labiau, kad nurodytas procesinis pažeidimas gali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.