- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-23
- Bylos Nr.
- I-3215-283/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00097-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S)
2019 m. liepos 23 d.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. J. (toliau – ir J. J., ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, ir atsakovės atstovė), priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų LAVL, atlyginti. J. J. nurodė, kad jis 2017 m. lapkričio 29 d., atvykęs iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, LAVL laikino sulaikymo patalpoje buvo laikytas su nuteistaisiais, kuriems diagnozuota tuberkuliozė. Pareiškėjas teigė, kad neatskyrus jo nuo sergančių plaučių tuberkulioze nuteistųjų, buvo sukeltas realus pavojus sveikatai, sudarytos sąlygos užsikrėsti plaučių tuberkulioze. Tvirtino, kad sergantys tuberkulioze nuteistieji, laikino sulaikymo patalpoje laikyti kartu su pareiškėju, privalėjo iš karto būti atskirti. Pareiškėjas nurodė, kad LAVL neteisėti veiksmai sukėlė itin neigiamas pasekmes jo gyvenimo kokybei, saugioms kalinimo sąlygoms (b. l. 2-7).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė LAVL atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. LAVL nurodė, kad J. J. 2017 m. lapkričio 29 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atvyko rentgenologo konsultacijai ir rentgenogramai padaryti. LAVL paaiškino, kad asmenų laikymo laikino sulaikymo kameroje trukmė priklauso nuo keleto aplinkybių - atvykstančių ir išvykstančių asmenų skaičiaus, atliekamų kratų ir gydytojų apžiūrų laiko. Valstybės atstovė nurodė, kad, atlikus gautų pareiškėjo prašymų patikrinimą, duomenų, jog J. J. 2017 m. lapkričio 29 d. LAVL laikino sulaikymo kameroje būtų laikytas su atvira tuberkulioze sergančiais asmenimis, nebuvo nustatyta. Be to, LAVL pabrėžė, kad apibūdindamas patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais ir samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių (b. l. 32-34).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės teisės aktų reikalavimus pažeidusių veiksmų, atlyginimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ( CK6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjo tvirtinimu, LAVL, pažeisdama Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalies 11 punkto reikalavimą, 2017 m. lapkričio 29 d. jį patalpino į laikino sulaikymo kamerą kartu su dviem asmenimis, sergančiais plaučių tuberkulioze.
Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad J. J. 2017 m. lapkričio 29 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atvyko į LAVL rentgenologo konsultacijai ir rentgenogramos padarymui ir buvo patalpintas į Priėmimo skyriaus laikino sulaikymo kamerą, po to – į Ambulatorinį skyrių, korpusą Nr. 12, kamerų tipo palatą Nr. 225 ( b. l. 8, 29, 32, 44-46).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-238 redakcija) 62 punktas numato, kad nuteistiesiems atvykus į pataisos įstaigą, patikrinama jų sveikata, į laisvės atėmimo vietų ligoninę atvykę nuteistieji uždaromi palatose. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi ir nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze.
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujanti LAVL 2019 m. gegužės 21 d. rašte pateikė duomenis, kad 2017 m. lapkričio 29 d. Priėmimo skyriaus laikino sulaikymo kameroje kartu su J. J. buvo laikyti ir jo skunde nurodyti nuteistieji. LAVL nurodė, kad šie nuteistieji tuberkulioze nesirgo, nurodytai aplinkybei patvirtinti pateikė stacionarinės tuberkuliozės ligos istorijos duomenis (b. l. 68-72).
Vertinant bylos proceso dalyvių argumentų pagrįstumą, atsižvelgiama į teisminę praktiką, suformuotą aiškinant procesinę bylos dalyvių įrodinėjimo pareigą. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad pareiškėjas, reikalaujantis neturtinės žalos atlyginimo, privalo nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui; pareiškėjo teiginiai, susiję su kalinimo sąlygų pažeidimais, laikomi nustatytais tuo atveju, jeigu laisvės atėmimo įstaiga nesugeba jų paneigti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).
Teismas, įvertinęs atsakovės atstovės pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, kuriuos LAVL pateikė jos nurodytoms aplinkybėms patvirtinti, sprendžia, kad Lietuvos valstybės atstovės paaiškinimai paneigė pareiškėjo skundo teiginius. Teismas neturi pagrindo abejoti LAVL pateiktais duomenimis, kadangi juos patvirtina nustatytos formos medicininiai dokumentai. Pareiškėjas skundo teiginiams patvirtinti jokių objektyvių įrodymų nepateikė.
Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad pareiškėjo teiginiai apie jo laikymą LAVL laikino sulaikymo patalpoje kartu su aktyvia plaučių tuberkulioze sergančiais nuteistaisiais, atmetami kaip nepagrįsti bylos duomenimis.
Minėta, kad CK 6.271 straipsnyje įtvirtintos nuostatos nustato, kad valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), asmens patirtos žalos, neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio, o nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad LAVL, kaip valstybinės valdžios institucija, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, daroma išvada, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas ir atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.