Telšių apylinkės teismo sprendimas

2023-01-25 · Civilinė byla Nr. e2YT-425-671/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-01-25
Bylos Nr.
e2YT-425-671/2023
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-02206-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audronė Alčauskienė
Pareiškėjas
A. A.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-425-671/2023Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02206-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2; 3.4.5.15.1 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 25 d.Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Audronė Alčauskienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (palikimo priėmimo fakto nustatymo), suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. A. po sutuoktinės S. D. A. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė S. D. A.. Bendro gyvenimo metu pareiškėjas ir S. D. A. susilaukė keturių vaikų: sūnaus R. A., dukros A. (A.) V., dukros J. (A.) J. ir sūnaus A. A.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, po pareiškėjo žmonos mirties įstatyminiai jos turto įpėdiniai būtų jis ir jų vaikai. Tačiau pareiškėjo ir S. D. A. vaikai pateikė pareiškimus Telšių rajono 3-ajam notarų biurui, kuriais pareiškė, kad mirus jų motinai palikimo nepriėmė ir nevaldo bei jokių pretenzijų į mirusiosios turtą neturi ir ateityje neturės. Tokiu būdu, mirusiosios turto įpėdinis yra tik pareiškėjas. Gyvendamas santuokoje su S. D. A. pareiškėjas įsigijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi nurodytas turtas buvo įgytas santuokoje, dalis šio paminėto nekilnojamojo turto sudaro mirusiosios S. D. A. palikimą. Pareiškėjas su mirusia sutuoktine minėtame gyvenamajame name gyveno, yra ten deklaravęs savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Mirus sutuoktinei ir toliau liko gyventi minėtame būste, todėl po žmonos mirties likusį, jai priklausiusį, turtą, t. y. dalį minėto nekilnojamojo turto pareiškėjas iš karto pradėjo valdyti ir juo naudotis. Pareiškėjas prižiūri, ir, jei reikia, organizuoja ir atlieka šio turto remontą, moka turto išlaikymo ir administravimo mokesčius. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad institucija neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, pareiškėjo pareiškimo tenkinimo klausimą siūlo spręsti teismo nuožiūra, įvertinus bylos faktines ir teisines aplinkybes.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra. Valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos S. D. A. palikimo perėjimą valstybei, tai pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių apie faktinį S. D. A. paliktojo turto priėmimą valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas pripažinti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo A. A. žmona S. D. A. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir S. D. A. bendro gyvenimo metu susilaukė keturių vaikų – R. A., A. A. (santuokinė pavardė – V.), J. A. (santuokinė pavardė – J.) ir A. A.. 2022 m. lapkričio 16 d., 2022 m. lapkričio 18 d., 2022 m. lapkričio 22 d. ir 2022 m. lapkričio 23 d. pareiškimais Telšių rajono 3 – ajam notarų biurui R. A., A. V., J. J. ir A. A. nurodė, kad po mamos S. D. A. mirties jos palikimo nepriėmė ir ateityje į mirusiosios turtą jokių pretenzijų neturės. Santuokos metu pareiškėjas ir S. D. A. įgijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą, garažą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas A. A. nuo 1970 m. gruodžio 10 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Telšių rajono 3-asis notarų biuras 2022 m. lapkričio 16 d. išdavė liudijimą, kuriame nurodyta, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirusios S. D. A. palikimo priėmimo įpėdiniai nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėjas nurodo, kad po sutuoktinės S. D. A. mirties jai priklausiusį turtą jis ėmė valdyti, juo naudotis ir jį prižiūrėti. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Netikėti pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, teismas neturi pagrindo. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad A. A. po sutuoktinės S. D. A. mirties jos palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirus S. D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po jos mirties atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Alčauskienė