Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Egidijos Puzinskaitės ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai I. V. ir atsakovės atstovui T. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. V. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja I. V. prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-12-01 sprendimą Nr. 46S-147 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajam P. V.“ (toliau – ir Sprendimas).

Paaiškino, kad pareiškėja yra 1992-04-03 mirusio savo senelio P. V. nekilnojamojo turto paveldėtoja pagal testamentą. I. V. senelis iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 11,62 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-03-19 sprendimu Nr. 79-9203 P. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 10,3 ha žemės dalį, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-01-21 sprendimu Nr. 46S-5 – į 0,7506 ha žemės dalį.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius 2015-12-03 rašte Nr. 46SD-4609-(14.46.104.) nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog buvusio savininko P. V. iki nacionalizacijos turėtos 11,62 ha žemės 0,5694 ha dalis, esanti (duomenys neskelbtini), yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir nėra galimybės jos grąžinti natūra bei vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 4 dalimi, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos parengė sprendimą atkurti nuosavybės teises, atlyginant pinigais už 0,5694 ha ploto dalį buvusio savininko P. V. iki nacionalizacijos turėtos žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Šiame rašte taip pat pažymėta, kad 2015-11-18 raštu Nr. 46SD-4445-(14.46.104.) I. V. buvo kviečiama atvykti dėl sprendimo priėmimo bei buvo informuota, jog neatvykus nurodytu laiku, sprendimas bus priimtas jai nedalyvaujant. Pažymėjo, kad jai su tėvu 2015-12-01 nurodytu laiku nuvykus į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrių, buvo pateiktas parengtas Sprendimo projektas, kuriame nurodyta, jog nuspręsta atkurti nuosavybės teises, atlyginant pinigais už 0,5694 ha dalį buvusio savininko P. V. iki nacionalizacijos turėtos žemės. I. V. institucijos darbuotojai nurodė, kad Sprendimas yra nepagrįstas, nes atlikus anksčiau grąžinto 10,3 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo nustatyta, jog žemės sklypo plotas yra 10,82558 ha, t. y. viršija 10,3 ha, todėl būtų tikslinga kadastrinių matavimų metu nustatytą žemės sklypo didesnį plotą grąžinti natūra, o ne pinigais.

Pareiškėja, 2015-12-01 atvykusi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrių, vyresniajai specialistei V. O. asmeniškai įteikė matininko V. D. atliktų žemės sklypų ((duomenys neskelbtini), sklypo plotas 10,3 ha) kadastrinių matavimų bylas. Peržiūrėjusi pateiktas kadastrinių matavimų bylas ir pasikonsultavusi su kolegomis, darbuotoja informavo, kad viršplotis greičiausiai viršija leistinumo ribas, todėl reikia palikti kadastrinių matavimų bylas, kad kompetentingas specialistas atliktų žemės sklypo kadastro duomenų bylų patikrinimą. I. V. kartu su V. O. nuėjus į kitą kabinetą, jame dirbanti moteris paėmė užregistruoti žemės sklypo kadastrinių matavimų bylas bei parodė, kaip galima Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje susipažinti su žemės sklypo kadastrinių duomenų tikrinimo aktu. Pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje esančiame Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylų registravimo žurnale nurodyta registravimo data 2015-12-02, tačiau bylos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriui buvo pateiktos 2015-12-01. I. V. neturi duomenų, ar ant jų yra gavimo datą patvirtinantis spaudas.

Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje esančio Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylų registravimo žurnalo duomenis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius, atlikęs I. V. pateiktų žemės sklypo kadastrinių matavimų bylų tikrinimą, 2015-12-11 surašė tikrinimo aktus Nr. 46KAM-129905 ir Nr. 46KAM-129898, kuriuose konstatavo, jog viršplotis yra virš leistinumo ribų. Atkreipė dėmesį, kad Sprendime neteisingai nurodyta, jog žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini); tiek Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenys, tiek Aukštadvario seniūnijos 2008-07-24 išduota pažyma Nr. GP-220, patvirtina, kad P. V. gyveno ir jam nuosavybės teisėmis priklausantis sklypas bei jame esantys pastatai yra (duomenys neskelbtini).

I. V. nuomone, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei pažeidžia jos teises ir teisėtus lūkesčius, nes jį priimant nepagristai buvo vadovautasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata, kadangi pareiškėja nurodytu laiku buvo atvykusi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrių ir pareiškė valią, kad nepageidauja, jog nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą būtų atkurtos atlyginat pinigais. Mano, kad nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į jos 2015-12-01 žodžiu bei 2011-12-22 ir 2013-06-28 raštu teiktuose prašymuose išreikštą valią neskirti ir nemokėti piniginės kompensacijos, pateikti melagingi duomenys, kad I. V. neatvyko ir neišreiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, ir taip buvo pažeistos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies ir 23 straipsnio nuostatos, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis bei pareiškėjos nuosavybės teisė į atkuriamą žemę, įtvirtinta Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Teismo posėdyje I. V. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad yra nepagrįstai kaltinama nesidomėjimu nuosavybės teisių atkūrimo eiga, kadangi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriui teikė ne vieną prašymą, dalyvavo 2012-10-18 ir 2013-02-07 vykusiuose posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomi nuosavybių atkūrimo klausimai. Atkreipė dėmesį, kad atsiliepime analizuojama teismų praktika neatitinka šios administracinės bylos faktinių aplinkybių. Nurodė, kad kadastriniai matavimai yra atlikti, tačiau buvo nustatyti jų trūkumai, kuriuos matininkas turi pašalinti.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą bei prieštaraujantį teisės aktų nuostatoms, Konstitucinio Teismo išaiškinimams bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.

Paaiškino, kad mirusysis P. V. 1991-11-29 bei 1999-02-26 prašymuose nurodė nuosavybės teisių atkūrimo būdą – natūra. Pareiškėja 2011-12-22, 2012-07-26 ir 2013-06-28 prašymuose taip pat nurodė nuosavybės teisių atkūrimo būdą – natūra. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, 2015-12-01 priėmė sprendimą Nr. 46S-147, kuriuo mirusiajam P. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. V. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę, atlyginant pinigais: už 0,5694 ha žemės plotą išmokant 252,8 Eur kompensaciją.

Nurodė, kad Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, jog tai, kad valstybė nutarė, kad paneigtos nuosavybės teisės turi būti atkurtos, taip pat tai, kad buvo priimtas restitucijos santykius reguliuojantis įstatymas ir pradėtas įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimas, asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, sukūrė teisėtą lūkestį, jog jie galės įstatymo nustatytais būdais, sąlygomis, tvarka ir terminais įgyvendinti šią savo teisę. Tai reguliuodamas, įstatymų leidėjas yra saistomas konstitucinių nuosavybės neliečiamumo, nuosavybės teisių apsaugos principų, taip pat teisingumo principo, kurio negalima įgyvendinti tenkinant tik vienos grupės arba vieno asmens, vien daugumos ar mažumos interesus ir kartu neigiant kitų interesus. Konstitucinio Teismo aktuose taip pat ne kartą konstatuota, kad įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė, jog pirmenybė susigrąžinti žemę natūra teikiama buvusiems savininkams; natūra gali būti negrąžinamas toks išlikęs nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas visuomenės poreikiams, arba tokia žemė, kurios grąžinti negalima dėl susiklosčiusių faktinių žemėnaudos santykių. Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad nuosavybės teisė Konstitucijos 23 straipsnio požiūriu nėra tapati piliečio teisei įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kol atitinkamos valstybės institucijos nėra priėmusios sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, asmenys, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, realiai neturi subjektinių nuosavybės teisių į turėtąjį turtą; tik valstybės įgaliotai institucijai priėmus sprendimą atkurti asmeniui nuosavybės teises, tas asmuo įgyja nuosavybės teises, kurios saugomos ir ginamos pagal Konstitucijos 23 straipsnį.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reguliuojančiuose įstatymuose gali būti nustatyta, kad nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natūra nėra grąžinami, o yra valstybės išperkami. Įstatymų nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą. Teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos nuosavybės teisių atkūrimo natūra alternatyvos, neprieštarauja restitucijos tikslams ir konstituciniam nuosavybės teisių apsaugos principui.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad tai, jog valstybė nutarė, jog paneigtos nuosavybės teisės turi būti atkurtos, taip pat tai, kad buvo priimtas restitucijos santykius reguliuojantis įstatymas ir pradėtas įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimas, asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, sukūrė teisėtą lūkestį įstatymo nustatytais būdais, sąlygomis, tvarka ir terminais įgyvendinti šią savo teisę; minėtą teisėtą lūkestį saugo ir gina Konstitucija; kartu valstybei atsirado pareiga nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą įstatymais reguliuoti taip, kad minėtas teisėtas lūkestis būtų realiai įgyvendintas. Savininko teisėtas lūkestis atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nereiškia, kad visais atvejais nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą turi būti atkurtos tokį turtą grąžinant natūra, galimos ir tokios teisinės situacijos, kai buvusiems savininkams nėra grąžinamas natūra toks išlikęs nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas visuomenės poreikiams. Pagrįstas ir teisėtas nuosavybės objektų išpirkimas atkuriant nuosavybės teises atitinka ir konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos reikalavimą.

Konstitucinis Teismas 2014-10-30 nutarime Nr. KT46-N14/2014 pažymėjo, kad įstatymų nuostata, jog jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo, nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą; teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos nuosavybės teisių atkūrimo natūra alternatyvos, neprieštarauja restitucijos tikslams ir konstituciniam nuosavybės teisių apsaugos principui. Atsakovės nuomone, skunde nurodyti I. V. teisių, teisėtų lūkesčių bei interesų pažeidimai priimant Sprendimą paneigti ir nuginčyti Konstitucinio Teismo išaiškinimais.

Pareiškėja dar 2012 m. buvo informuota, kad nėra galimybės atkurti natūra 0,5691 ha žemės sklypą, todėl už minėtą plotą galima tik kompensacija pinigais. I. V. prašė kompensacijos nemokėti, o palaukti, kol atliks žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus. Pareiškėja kadastrinių matavimų iki 2015-12-01, t. y. iki dienos, kai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, vadovaudamasi galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, priėmė Sprendimą, nepateikė. I. V. 2015-12-01 pateikti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai neatitinka teisės aktų reikalavimų, nustatytas žemės sklypo viršplotis virš leistinumo ribų, nesuderinti su kaimyninių žemės sklypų savininkais, nekomplektuojama kadastro duomenų forma. Tvirtina, kad šiuo metu nėra galimybės nustatyti tikslaus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto, todėl pareiškėjos skunde nurodytas argumentas dėl žemės sklypo viršpločio negali būti vertinamas kaip teisingas ir pagrįstas, kadangi iki šiol nėra atlikti I. V. priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai ir nenustatytas tikslus bei neginčijamas žemės sklypo plotas.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad ji siekia nuosavybės teises susigrąžinti natūra, kadangi I. V. 2013 m. buvo suformuotas 0,21 ha žemės sklypas grąžinimui natūra, tačiau ji 2014-07-11 pranešimu šio žemės sklypo atsisakė, motyvuodama suformuoto sklypo netinkamumu.

Pareiškėja, 2012 m. bei 2013 m. atsakovei teigė, kad atliekami žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai, kurie netrukus bus pateikti, tačiau ji galiojančių bei teisės aktus atitinkančių kadastrinių matavimu nepateikė iki šiol, taigi, I. V. nesilaikė Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Be to, pareiškėja visiškai nesirūpino nuosavybės teisių atkūrimu, kadangi 2014 m. kviečiama atvykti į susirinkimus, juose nedalyvavo, nesidomėjo nuosavybės teisių atkūrimo eiga.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Pažymėjo, kad kadastriniai matavimai nėra patvirtinti ir viršplotis nėra nustatytas. Tvirtina, kad I. V. skundą grindžia būsimais ir kol kas neegzistuojančiais įrodymais. Pažymėjo, kad pareiškėjai siūlytas 0,21 ha plotas buvo jos senelio natūrinėje žemėje, tačiau jis I. V. netiko.

Skundas tenkintinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-12-01 sprendimo Nr. 46S-147, kuriuo buvo nutarta atkurti nuosavybės teises į mirusiam P. V. tenkančią 0,5694 ha žemės, atlyginant pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytinais įrodymais nustatyta, kad P. V. 1991-11-29 Trakų rajono Aukštadvario agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą grąžinti 11,5 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 58–59). Trakų rajono žemėtvarkos skyriui 1999-02-26 piliečio P. V., gyvenusio Juodžių kaime, Aukštadvario seniūnijoje, Trakų rajono savivaldybėje, vardu buvo pateiktas prašymas suteikti 11,62 ha žemės sklypą, esantį Juodžių kaime, Aukštadvario seniūnijoje, Trakų rajono savivaldybėje (b. l. 61). Vilniaus apskrities administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 1999-03-30 parengė pažymą Nr. 5479 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurioje pažymėjo, kad pagal piliečio P. V., gyvenusio (duomenys neskelbtini), pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko P. V. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) 11,62 ha žemės ir pagal Atkūrimo įstatymą P. V. turi nuosavybės teisę į 11,62 ha žemės (b. l. 47). Vilniaus apskrities viršininko administracija 2001-03-19 priėmė sprendimą Nr. 79-9203 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei): P. V.“, kuriuo P. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. V., gyvenusio (duomenys neskelbtini), turėtą žemę, grąžinant natūra bendrą 10,3 ha (vertė 10 032 Lt) žemės sklypą žemės ūkio veiklai, esantį (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo 4 punkte buvo pažymėta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią 1,32 ha žemės valdos dalį bus atkurtos vėliau (b. l. 86–87).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2011-12-22 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius 2012-07-26 gavo pareiškėjos I. V. prašymus atkurti nuosavybės teises į likusią žemės valdos dalį, t. y. 1,32 ha žemės, ir grąžinti šią žemės dalį natūra (b. l. 50, 51). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2012-10-18 visų eilių asmenų, pageidaujančių Trakų rajono savivaldybės, Trakų seniūnijos, Čižiūnų kadastro vietovės teritorijoje gauti grąžinamus natūra, perduodamus ar suteikiamus nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, norinčių pirkti ar nuomoti, patikėjimo ar panaudos teise valdyti valstybinės žemės sklypus posėdžio protokolo Nr. 46PRT-32-(14.46.6.) matyti, kad I. V. buvo paaiškinta, jog atkurti nuosavybės teises natūra galima į 0,7506 ha, šis plotas vietovėje paženklintas 2012-10-01, tačiau nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių natūra į 0,5694 ha, kadangi likęs žemės plotas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, todėl už turėtą žemę galima tik kompensacija pinigais (b. l. 62–65). Šį protokolą pareiškėja pasirašė (b. l. 80–81).

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2013-01-21 priėmė sprendimą Nr. 46S-5 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajam P. V.“, kuriame buvo atkurtos nuosavybės teisės į mirusiam P. V. tenkančią 0,7506 ha žemės, grąžinant natūra 0,7506 ha (vertė 850 Lt) žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 866, esantį (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo 4 punkte buvo pažymėta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią 0,5694 ha žemės valdos dalį bus atkurtos vėliau (b. l. 56–57).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius 2013-01-25 raštu Nr. 46SD-(14.46.104.)-123 informavo pareiškėją apie 2013-02-07 10.00 val. organizuojamą Čižiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimą (b. l. 60). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2013-02-07 Trakų rajono savivaldybės, Aukštadvario seniūnijos, Čižiūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo aptarimo posėdžio protokolo Nr. 46PRT-5-(14.46.6.) matyti, kad I. V. pageidavo, jog Juodžių kaimo teritorijoje laisvo valstybinio žemės fondo masyve Nr. 148 būtų suformuotas 0,21 ha ploto žemės sklypas, kurį būtų galima grąžinti natūra, tačiau jai buvo paaiškinta, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsniu, už 0,3594 ha plotą galima tik kompensacija pinigais (b. l. 83–84). Šį protokolą pareiškėja pasirašė (b. l. 82, 85).

I. V. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriui pateikė 2013-06-28 prašymą atkurti nuosavybės teises P. V. į likusią negrąžinto nekilnojamojo turto dalį, neskirti ir nemokėti piniginės kompensacijos, o perduoti nuosavybėn lygiavertį turėtam nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą / mišką) (b. l. 49). Pareiškėja 2014-07-11 pranešimu informavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrių, kad 0,21 ha žemės sklypas, kurio planą parengė VĮ Valstybinės žemės fondo Vilniaus žemėtvarkos ir geodezijos skyrius, jai nėra tinkamas, todėl jo atsisakė ir prašė neformuoti žemės sklypo šioje vietoje. I. V. taip pat prašė nemokėti piniginės kompensacijos už likusią žemės valdos dalį, į kurią nuosavybės teisė dar nėra atkurta, dėl vykstančių grąžintos žemės geodezinių matavimų (b. l. 45).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius 2014-08-08 raštu Nr. 46SD-(14.46.104.)-2889 „Dėl žemės, miško sklypo ar vandens telkinio projektavimo“ pakvietė I. V. 2014-08-29 8.10 val. atvykti į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriuje vyksiantį susirinkimą dėl žemės sklypo (-ų) suprojektavimo Čižiūnų kadastro vietovėje (b. l. 69–70). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2014-08-29 asmenų, pageidaujančių Trakų rajono savivaldybės, Aukštadvario seniūnijos, Čižiūnų kadastro vietovės teritorijoje gauti grąžinamus natūra, perduodamus ar suteikiamus nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, norinčių pirkti ar nuomoti, patikėjimo ar panaudos teise valdyti valstybinės žemės sklypus posėdžio protokolo Nr. 46PRT-31-(14.46.6.) matyti, kad P. V. turto paveldėtoja į susirinkimą neatvyko (b. l. 76–78). Ji taip pat nedalyvavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2014-09-23 asmenų, pageidaujančių Trakų rajono savivaldybės, Aukštadvario seniūnijos, Čižiūnų kadastro vietovės teritorijoje gauti grąžinamus natūra, perduodamus ar suteikiamus nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, norinčių pirkti ar nuomoti, patikėjimo ar panaudos teise valdyti valstybinės žemės sklypus 2014-09-23 posėdyje (b. l. 66–68), nors į jį buvo pakviesta (b. l. 79).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius 2015-11-18 raštu Nr. 46SD-4445-(14.46.104.) „Dėl sprendimo priėmimo“ pareiškėją informavo, kad atsižvelgiant į tai, jog buvusio savininko P. V. iki nacionalizacijos turėtos 11,62 ha žemės 0,5694 ha dalis, esanti Zabarauskų viensėdyje, Aukštadvario seniūnijoje, Trakų rajono savivaldybėje, yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir nėra galimybės jos grąžinti natūra, bei vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius parengė sprendimo projektą atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais už 0,5694 ha ploto dalį buvusio savininko P. V. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemės. Minėtu raštu I. V. taip pat buvo kviečiama 2015-12-01 15.00 val. atvykti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrių dėl minėto sprendimo priėmimo (b. l. 71–72).

Matininkas V. D., vykdantis individualią veiklą, 2015-12-01 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriui pateikė prašymą patikrinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylas (b. l. 52).

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymu, ir apsvarsčiusi mirusiojo P. V. prašymą atkurti nuosavybės teises į jam tenkantį buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, 2015-12-01 priėmė sprendimą Nr. 46S-147 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajam P. V.“, kuriuo P. V. atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko P. V. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę, atlyginant pinigais: už 0,5694 ha žemės plotą išmokant 252,8 Eur kompensaciją (b. l. 54–55). Šis sprendimas I. V. buvo išsiųstas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2015-12-03 raštu Nr. 46SD-4609-( 14.46.104.) „Dėl dokumentų siuntimo“ (b. l. 73–74).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius 2015-12-11 surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktus Nr. 46KAM-129898 (b. l. 12–13) ir Nr. 46KAM-129905 (b. l. 10–11), kuriuose nustatė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos trūkumus bei neatitikimus teisės aktų nuostatoms. Apie tai matininkas buvo informuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2016-01-13 raštu Nr. 46SD-192-(14.46.104.) ir jo buvo paprašyta pašalinti nustatytus trūkumus bei bylas teikti derinti pakartotinai (b. l. 75).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995-06-01, iki 2015-03-01 gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka. Tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais (Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).

Administracinėje byloje esantis 2008-07-08 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas patvirtina, kad po P. V. mirties jo turtą paveldėjo mirusiojo testamentinė įpėdinė I. V. (b. l. 18). Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nuosavybės teisės atkuriamos asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja paveldėjo P. V. turtą, ji turi visas teises, kurias perleido buvęs savininkas, taip pat ir teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki Atkūrimo įstatyme nustatyto termino.

Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tiek buvęs savininkas P. V., tiek jo turto paveldėtoja pareiškė valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. I. V. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriui ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriui teiktuose 2011-12-22, 2012-07-26, 2013-06-28 bei 2014-07-11 prašymuose prašė atkurti P. V. nuosavybės teises į likusią negrąžinto nekilnojamojo turto dalį bei neskirti ir nemokėti piniginės kompensacijos, o perduoti nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės sklypą / mišką (b. l. 45, 49, 50, 51). Tai, kad I. V. 2014-07-11 pranešime (b. l. 45) nurodė, jog atsisako 2013 m. jai suformuoto 0,21 ha žemės sklypo grąžinimui natūra, priešingai nei teigia Nacionalinė žemės tarnyba, nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėja nesiekia nuosavybės teises susigrąžinti natūra. I. V. netiko konkretus suformuotas žemės sklypas, o ne nuosavybės teisių atkūrimo būdas natūra.

Prašomu panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-12-01 sprendimu Nr. 46S-147 institucija P. V. atkūrė nuosavybės teises, atlyginant pinigais: už 0,5694 ha žemės plotą išmokant 252,8 Eur kompensaciją (b. l. 54–55). Pasak atsakovės, taip buvo padaryta dėl to, kad buvusio savininko P. V. iki nacionalizacijos turėta 11,62 ha žemės 0,5694 ha dalis, esanti (duomenys neskelbtini), yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir nėra galimybės jos grąžinti natūra. Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka. Mano kad ši Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išvada yra padaryta skubotai ir neištyrus visų objektyviam sprendimui priimti reikšmingų įrodymų.

Kaip jau minėta, matininkas V. D. 2015-12-01 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriui pateikė prašymą patikrinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą. Atsakovė taip pat neginčijo fakto, kad atvykusi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrių, I. V. jo darbuotojai pateikė ginčo sklypo kadastrinių matavimų bylas. Pareiškėja institucijos darbuotojai taip pat paaiškino savo nesutikimo su Sprendimo projektu motyvus. Gavusi informacijos, kad žemės sklypas gali būti didesnis, nei nustatyta, valstybės institucija pirmiausia turėjo įvertinti matininko atliktus kadastrinius matavimus ir nustatyti tikslų žemės sklypo plotą ir tik tada priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Kadangi I. V. pasirinko nuosavybės teisių atkūrimo būdą natūra, tik nustačius, kad nėra pakankamai ploto nuosavybės teisėms atkurti natūra, galėjo būti priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atlyginant pinigais.

Atkreiptinas dėmesys, kad Sprendimo priėmimo metu kadastriniai matavimai jau buvo atlikti, tačiau dar nebuvo patikrintas tų teisingumas bei atitiktis teisės aktams. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius žemės sklypo kadastro duomenų bylų tikrinimo aktus Nr. 46KAM-129898 ir Nr. 46KAM-129905 surašė 2015-12-11, t. y. jau po Sprendimo priėmimo. Iš minėtų tikrinimo aktų matyti, kad viršplotis yra virš leistinumo ribų. Dėl nustatytų kadastrinių bylų trūkumų kadastrinių matavimų bylos buvo grąžintos matininkui trūkumams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad prašomas panaikinti atsakovės sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi būti panaikintas. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės dėl visų sprendimo priėmimui svarbių aplinkybių neištyrimo sudaro pakankamą pagrindą Sprendimui panaikinti, todėl ji kitų I. V. nurodytų Sprendimo neteisėtumą galimai patvirtinančių argumentų neanalizuoja. Panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-12-01 sprendimą Nr. 46S-147, klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajam P. V. į 0,5694 tenkančią žemės sklypo dalį turi būti išnagrinėtas iš naujo. Nustačius, kad žemės sklypas yra pakankamo dydžio, kad į jį būtų galima atkurti nuosavybės teises natūra, kadastrinių matavimų metu nustatytas didesnis žemės sklypo plotas I. V. turėtų būti grąžintas natūra, o ne už jį kompensuota pinigais. Teismo nuomone, asmeniui, pretenduojančiam atsikurti nuosavybės teises, neturi kilti neigiamų pasekmių dėl to, kad valstybės įgaliota nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo institucija neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti. Pareiškėjos skundas tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos I. V. skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-12-01 sprendimą Nr. 46S-147 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajam P. V.“ ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje mirusiajam P. V. į 0,5694 tenkančią žemės sklypo dalį išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.