- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-29
- Bylos Nr.
- 2-930/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė, Virginija Čekanauskaitė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- A. A.
- Trečiasis asmuo
- Paulius Kiaunė
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. A. ir A. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovų prašymas iš dalies atleisti nuo ekspertizės išlaidų sumokėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-215-278/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektros instaliacija“ ieškinį atsakovams A. A. ir A. A., trečiasis asmuo Paulius Kiaunė, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Elektros instaliacija“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu atsakovams A. A. ir A. A. ir prašė teismo pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento tarp šalių sudarytus sandorius – 2008 m. balandžio 1 d. preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo bei 2008 m. gruodžio 12 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš atsakovų bankrutavusios įmonės naudai 399 700 Lt, o žemės sklypo dalį palikti ieškovo nuosavybe.
Atsiliepimas
Atsakovai nesutiko su ieškovo pateiktu UAB „Lituota“ atliktu žemės sklypo dalies vertinimu, prašė teismo paskirti teismo ekspertizę ginčijamo turto vertei nustatyti ir pavesti ją atlikti V. Jurevičiaus įmonei.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi paskyrė šią ekspertizę ir ją pavedė atlikti teismo ekspertui V. Šablavinskui, o atsakovus įpareigojo iki 2009-12-28 į teismo specialiąją depozitų sąskaitą sumokėti 6 050 užstatą ekspertizės atlikimo išlaidoms padengti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai prašė pakeisti šios teismo nutarties dalį ir ekspertizės atlikimo išlaidas paskirstyti tarp atsakovų bei ieškovo lygiomis dalimis, įpareigojant sumokėti po 3 025 Lt, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. kovo 4 d. nutartimi teismo nutartį paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. liepos 16 d. nutartimi šią Lietuvos apeliacinio teismo nutartį panaikino konstatavęs, kad paminėta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama. Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad CPK nėra specialiai nustatyta, jog nutartis dėl užstato ekspertizės išlaidoms padengti gali būti skundžiama, o lėšos ekspertams, ar ekspertinėms įstaigoms nagrinėjamoje proceso stadijoje dar nėra išmokėtos, taigi šia nutartimi sprendžiamas tik galimų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo klausimas. Dėl to, minima nutartis negali būti priskiriama prie nutarčių, kurių apskundimas nustatytas CPK 100 straipsnyje (CPK 88 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad teismo nutartis, kuria nustatytas užstatas ekspertizės išlaidoms padengti, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, nes teismui netinkamai taikius užstato nustatymą reglamentuojančias teisės normas (CPK 90 str.) ir taip užkirtus proceso šaliai kelią teikti įrodymus, ši šalis turi teisę teikti savo argumentus dėl procesinių teisių pažeidimo apskųsdama teismo procesinį sprendimą apeliacine ir kasacine tvarka.
Atsakovai A. A. ir A. A. pateikė teismui prašymą iš dalies atleisti juos nuo 5 550 Lt ekspertizės išlaidų sumokėjimo nustatant, jog jie privalo sumokėti tik 500 Lt. Nurodė, kad turi du nepilnamečius vaikus, kad A. A. yra bedarbis, vienintelė šeimos maitintoja yra A. A., kurios vidutinis atlyginimas per mėnesį yra apie 1 300 Lt, šeimos finansinė padėtis yra sunki, todėl neišgali sumokėti visos sumos.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. kovo 31 d. nutartimi šio prašymo netenkino ir nurodė, kad atsakovai pareiškę prašymą skirti ekspertizę, privalo šią sumą įnešti į teismo depozitų sąskaitą, o to neatlikus byla būtų atnaujinta ir nagrinėjama pagal byloje esančius duomenis. Teismas sprendė, kad atsakovų nurodytos priežastys neduoda pagrindo iš dalies atleisti juos nuo minimu išlaidų mokėjimo.
Šalies argumentai
Atsakovai A. A. ir A. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti šią teismo nutartį ir perduoti teismui klausimą dėl ekspertizės išlaidų sumokėjimo nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde rašoma:
1. Teismas skundžiamoje nutartyje be pagrindo neatsižvelgė į CPK 83 straipsnį, nustatantį atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimo išlaidų mokėjimo pagrindus ir tvarką.
2. Teismas netinkamai vertino atsakovų pateiktus ir byloje esančius įrodymus apie jų turtinę padėtį. Atsakovas yra bedarbis, buvo registruotas darbi biržoje, tačiau neradus darbo, ieškančio darbo asmens statusas buvo nutrauktas. Nors atsakovai turi nekilnojamojo turto, tačiau teismas 2009 m. liepos 24 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir šį turtą areštavo 399 700 Lt sumai. Esant šioms aplinkybėms, atsakovai neturi lėšų ekspertizei sumokėti.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Kaip žinoma, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.).
Nagrinėjamu atveju atsakovai A. A. ir A. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nutartį, kuria buvo atmestas jų prašymas iš dalies atleisti juos nuo 5 550 Lt ekspertizės išlaidų sumokėjimo, leidžiant sumokėti tik 500 Lt.
Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. liepos 16 d. nutartyje nurodė, kad teismo nutartimi, kuria sprendžiamas klausimas dėl lėšų ekspertizės išlaidoms padengti, sprendžiamas tik galimų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo klausimas, todėl tokia nutartis nepriskiriama ir prie nutarčių, kurių apskundimas nustatytas CPK 100 straipsnyje. Šioje nutartyje teismas taip pat pažymėjo, kad teismo nutartis, kuria nustatytas užstatas ekspertizės išlaidoms padengti, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, o teismui netinkamai taikius užstato nustatymą reglamentuojančias teisės normas (CPK 90 str.) ir taip proceso šaliai užkirtus kelią teikti įrodymus, ši šalis turi teisę teikti savo argumentus dėl proceso teisių pažeidimo apskųsdama šį teismo sprendimą apeliacine ir kasacine tvarka.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgdama į tai, kad CPK specialiai nenustatyta, jog teismo nutartis, kuria netenkinamas prašymas iš dalies atleisti nuo ekspertizės išlaidų sumokėjimo gali būti skundžiama, o taip pat į tai, kad tokia nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis negali būti apeliacijos objektu. Todėl apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio penktąja dalimi, 338 straipsniu,
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovų A. A. ir A. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarties.