Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarimo Č. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad iki 2013-06-20 bute, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame Č. K., vandens skaitiklio apsauginis dangtelis suskeldėjęs pagal viršutinį perimetrą, dangtelio plokštuma įspausta, yra apskritimo formos įrėžimas virš signalinės žvaigždutės, dangtelio vidiniame paviršiuje yra mechanizmo ciferblato fragmento įspaudas, buvo naudojamos mechaninės priemonės prietaiso stabdymui, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymų Nr. D1-629 patvirtintų „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių“ 16¹ p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 99⁹ str. 1 d.

Skunde teigiama, kad teismas daro išvadą, jog skaitiklio apgadinimai – viso labo tik „sutrūkęs apsauginis dangtelis“, nors tame pat nutarime konstatuoti faktai: skaitiklis suskeldėjusiu apsauginiu dangteliu pagal viršutinį perimetrą, dangtelio plokštuma įspausta, yra apskritimo formos įbrėžimas virš signalinės žvaigždutės, dangtelio vidiniame paviršiuje yra mechanizmo ciferblato fragmento įspaudas. Taigi, ignoruoti kiti skaitiklio pažeidimai. Taip pat nutarime užfiksuoti liudytojo J. P. parodymai, kad „skaitliukas aiškiai paveiktas, kadangi sutrenkimas ar kažkoks kitas veiksmas ciferblato nedeformuoja, tai aiškiai matosi nuotraukoje“.

Institucijos teigimu, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl kaltės nebuvimo, nekritiškai įvertino administracinės atsakomybės siekiančio išvengti asmens parodymus: esą jis neturėjo galimybės matyti skaitliuko tiek metų, kiek jame gyvena giminaitė. Taip pat nekritiškai vertino kito suinteresuoto asmens – giminaitės parodymus.

Skunde taip pat teigiama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasirinko elgesio variantą, kai nepasirūpino vandenį teikiančiai įmonei pranešti apie sugadintą vandens apskaitos prietaisą ir tęsė jo eksploatavimą.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo, galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai, t. y. jame būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esmė ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme – tai administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Dėl to būtent nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (LVAT 2010 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010).

Susiklosčiusioje teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, faktinės aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Viena esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (LVAT 2007 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1221/2007, 2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-707/2010 ir kt.).

ATPK 99⁹ str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas alternatyvia veika, tai yra tyčiniu vandens tiekimo ir nuotekų vamzdynų bei jų įrenginių arba vandens apskaitos mazgų ar jų dalių sunaikinimu, sugadinimu arba sugadintų vandens tiekimo ir nuotekų vamzdynų bei jų įrenginių arba vandens apskaitos mazgų ar jų dalių eksploatavimu nepranešus vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančiai įmonei.

Nagrinėjamu atveju Č. K. surašytame 2013 m. liepos 4 d. administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 1-2) nurodyta, kad bute, priklausančiame Č. K., vandens skaitiklio apsauginis dangtelis suskeldėjęs pagal viršutinį perimetrą, dangtelio plokštuma įspausta, yra apskritimo formos įrėžimas virš signalinės žvaigždutės, dangtelio vidiniame paviršiuje yra mechanizmo ciferblato fragmento įspaudas, buvo naudojamos mechaninės priemonės prietaiso stabdymui, tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymų Nr. D1-629 patvirtintų „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių“ 16¹ p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 99⁹ str. 1 d. Iš tokio protokolo turinio galima spręsti, jog Č. K. buvo kaltinamas padaręs tik vieną iš alternatyvių, ATPK 99⁹ str. 1 d. numatytų, veikų – tyčia sugadinęs vandens apskaitos prietaisą (vandens skaitiklį). Administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kad Č. K. eksploatavo sugadintą vandens skaitiklį nepranešus vandens tiekimo paslaugas teikiančiai įmonei. Kaip jau minėta anksčiau šioje nutartyje, protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja apeliacinio skundo argumentų dėl to, kad Č. K. eksploatavo sugadintą vandens skaitiklį nepranešęs vandens tiekimo paslaugas teikiančiai įmonei. Priešingu atveju būtų išeita už Č. K. suformuluoto pažeidimo (kaltinimo) ribų.

Kauno apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Č. K. taip pat konstatavo, kad byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad buto savininkas tyčia sugadino vandens apskaitos prietaisą, taip pat, kad nėra duomenų apie tai, jog nustatyti skaitiklio apgadinimai turėjo įtakos jo rodmenims. Kaip matyti iš ATPK 99⁹ str. 1 d. dispozicijos, atsakomybei už tyčinį vandens tiekimo ir nuotekų vamzdynų bei jų įrenginių arba vandens apskaitos mazgų ar jų dalių sunaikinimą ar sugadinimą atsirasti pasekmių – kad sugadinimai turėtų įtakos skaitiklių parodymams (rodmenims), nereikalaujama, užtenka vien sugadinimo ar sunaikinimo fakto, jeigu tai buvo padaryta tyčia. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neteisingai konstatavo, jog atsakomybei atsirasti reikalingos pasekmės, tai yra, kad byloje turi būti duomenys, jog nustatyti skaitiklio apgadinimai turėjo įtakos jo rodmenims. Tačiau vien dėl šios priežasties skundžiamo nutarimo naikinti dar nėra pagrindo. Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. spalio 31 d. nutarimą, teisingai pažymėjo, jog vien tai, kad Č. K. yra buto (duomenys neskelbtini) savininkas, dar neleidžia teigti, kad jis ir sugadino vandens apskaitos skaitiklį. Kaip matyti iš vandens tiekimo ir kanalizavimo sutarties (b. l. 31-32), kuri buvo sudaryta 1998-03-13 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buto, (duomenys neskelbtini) savininko Č. K., 17 punkto, už apskaitos prietaisų apsaugą atsako patalpų savininkas (nuomininkas). Taigi ir atsakomybė už vandens apskaitos prietaiso sugadinimą kyla arba buto savininkui, arba nuomininkui. Buto savininkas Č. K. nuo pat pažeidimo protokolo surašymo tvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini) jis negyvena, nuo 2005 metų šiame bute gyvena jo giminaitė I. Š. (buto nuomininkė). Tą patį nurodė ir apklausta pirmosios instancijos teisme liudytoja I. Š., kuri paaiškino, kad Č. K. leido gyventi jam priklausančiame bute. Paskutinę mėnesio savaitę ji patikrindavo skaitliukus ir sumokėdavo komunalinius mokesčius. Kaip jau minėta anksčiau šioje nutartyje, būtent pareigūnai, kuriems įstatymas suteikia teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 99⁹ str., prieš surašydami protokolą, privalo surinkti pakankamai administracinio teisės pažeidimo įvykį ir pažeidimo sudėtį patvirtinančių įrodymų, taip pat pakankamai duomenų, jog vienas ar kitas asmuo padarė administracinės teisės pažeidimą. Tik tuomet, tokius duomenis ištyrusi ir įvertinusi, nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija (apylinkės teismas), galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje institucija, Kauno rajono savivaldybės administracijos Garliavos seniūnė N. T., nuėjo lengviausiu keliu – tiesiog surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą buto savininkui Č. K..

Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojų parodymus bei byloje surinktus rašytinius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog būtent Č. K. tyčia sugadino vandens apskaitos prietaisą.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais patenkinti skundą. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje. Tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.