Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo „Swedbank“, AB ieškini atsakovams UAB „Vita Activa“, R. K. del sandoriu pripažinimo negaliojanciais ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalys 2007-07-31 pasiraše Kredito sutarti Nr. 07-078178-IN (su velesniais jos pakeitimais) (toliau – Sutartis2), pagal kuria atsakovei suteike 287 359 EUR kredita. Atsakove savo prievoliu pagal Sutarti2 neivykde, liko skolinga ieškovui 342 411,89 EUR.

Ieškovas ir atsakove 2006-05-29 pasiraše Kredito sutarti Nr. 06-037519-IN (su velesniais jos pakeitimais) (toliau – Sutartis3), pagal kuria atsakoves negražinto kredito dalis sudaro 776 006,12 EUR. Kadangi atsakove netinkamai vykde savo isipareigojimus pagal Sutarti3, ji ieškovo iniciatyva buvo nutraukta 2010-09-17. Bendra atsakoves skola pagal Sutarti3 sudaro 887 293,42 EUR.

2008-01-16 šalys pasiraše Laidavimo sutarti Nr. 07-142226-IN/07-14227-AK-LA1(toliau – Laidavimo sutartis1), kuria UAB „Vita Activa“ laidavo, kad UAB „Rodima“ ivykdys visus savo isipareigojimus pagal 2007-12-18 Kredito sutarti Nr. 07-142226-IN/07-14227-IN. UAB „Rodima“ savo prievoliu bankui neivykde, todel bankas 2010-03-16 nutrauke sutarti. Atsakoves UAB „Vita Activa“ ir UAB „Rodima“ skola ieškovui sudaro 4 450 909,27 EUR.

Ieškovas ir atsakove 2009-03-31 pasiraše Laidavimo sutarti Nr. 05-059951-LA3/05-059958-LA3 (toliau – Laidavimo sutartis2), pagal kuria UAB „Vita Activa“ laidavo, kad UAB „Topolis1“ ivykdys visus savo isipareigojimus pagal 2005-09-12 Kredito sutarti Nr. 05-059951-IN/05-059951-AK. UAB „Topolis1“ isipareigojimu bankui ivykdymas taip pat buvo užtikrintas R. K. 2009-03-31 Laidavimo sutartimi Nr. 05-059951-IN/05-59958-LA2. UAB „Topolis1“ netinkamai vykde savo isipareigojimus, bendra skolos dalis sudaro 245 306,04 EUR.

UAB „Vita Activa“ ir ieškovas 2007-01-26 pasiraše Laidavimo sutarti Nr. 07-007229-LA1, kuria UAB „Vita Activa“ laidavo, kad atsakovas R. K. ivykdys savo isipareigojimus pagal 2007-01-26 Kredito sutarti Nr. 07-007229-FA. Bendra atsakovu skola pagal šia sutarti yra 226 806,87 EUR.

Visa UAB „Vita Activa“ skola ieškovui sudaro 7 533 243,47 EUR.

Ieškovo duomenimis, per laikotarpi nuo 2009-07-17 iki 2010-08-31 atsakovai UAB „Vita activa“ ir R. K. sudare ne mažiau kaip 18 sandoriu, kuriais iš UAB „Vita Activa“ saskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esancios SEB banke, atsakovui R. K. i saskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esancia „Swedbank“, AB, gražino paskolu, kuriu suma ne mažesne nei 122 400 Lt. Ieškovas prašo šiuo sandorius pripažinti negaliojanciais pagal CK 6.66 str. kadangi mineta suma galejo buti skirta atsakoves UAB „Vita Activa“ isiskolinimams ieškovui padengti.

Šalys teismo posedyje savo reikalavimus ir atsikirtimus i juos palaike.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, jog 2008-04-07 ieškovas ir atsakove UAB „Vita Activa“ pasiraše Kredito sutarti Nr. 08-026668-IN, pagal kuria atsakovei buvo suteiktas 985 287,30 EUR kreditas (t. 1, b.l. 12-34). Atsakove savo prievoliu pagal šia sutarti neivykde, jos skola pagal šia Sutarti yra 1 380 515,98 EUR. Šalys 2007-07-31 pasiraše Kredito sutarti Nr. 07-078178-IN (toliau – Sutartis2), pagal kuria atsakovei suteike 287 359 EUR kredita (t. 1, b. l. 35-54). Atsakove savo prievoliu pagal Sutarti2 neivykde, liko skolinga ieškovui 342 411,89 EUR. Ieškovas ir atsakove 2006-05-29 pasiraše Kredito sutarti Nr. 06-037519-IN (toliau – Sutartis3), pagal kuria atsakoves negražinto kredito dalis sudaro 776 006,12 EUR. Kadangi atsakove netinkamai vykde savo isipareigojimus pagal Sutarti3, ji ieškovo iniciatyva buvo nutraukta 2010-09-17 (t. 1, b. l. 55-125). Bendra atsakoves skola pagal Sutarti3 sudaro 887 293,42 EUR. 2008-01-16 šalys pasiraše Laidavimo sutarti Nr. 07-142226-IN/07-14227-AK-LA1(toliau – Laidavimo sutartis1), kuria UAB „Vita Activa“ laidavo, kad UAB „Rodima“ ivykdys visus savo isipareigojimus pagal 2007-12-18 Kredito sutarti Nr. 07-142226-IN/07-14227-IN (t. 1, b. l. 127-133). UAB „Rodima“ savo prievoliu bankui neivykde, todel bankas 2010-03-16 nutrauke sutarti. Atsakoves UAB „Vita Activa“ ir UAB „Rodima“ skola ieškovui sudaro 4 450 909,27 EUR. Ieškovas ir atsakove 2009-03-31 pasiraše Laidavimo sutarti Nr. 05-059951-LA3/05-059958-LA3 (toliau – Laidavimo sutartis2), pagal kuria UAB „Vita Activa“ laidavo, kad UAB „Topolis1“ ivykdys visus savo isipareigojimus pagal 2005-09-12 Kredito sutarti Nr. 05-059951-IN/05-059951-AK (t. 1, b. l. 179-181). UAB „Topolis1“ isipareigojimu bankui ivykdymas taip pat buvo užtikrintas R. K. 2009-03-31 Laidavimo sutartimi Nr. 05-059951-IN/05-59958-LA2. UAB „Topolis1“ netinkamai vykde savo isipareigojimus, bendra skolos dalis sudaro 245 306,04 EUR. UAB „Vita Activa“ ir ieškovas 2007-01-26 pasiraše Laidavimo sutarti Nr. 07-007229-LA1, kuria UAB „Vita Activa“ laidavo, kad atsakovas R. K. ivykdys savo isipareigojimus pagal 2007-01-26 Kredito sutarti Nr. 07-007229-FA (t. 2, b. l. 65). Bendra atsakovu skola pagal šia sutarti yra 226 806,87 EUR. Ginco del skolos dydžio byloje nera. Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojanciais nuo sudarymo momento 18 UAB „Vita Activa“ ir R. K. nuo 2009-07-17 iki 2010-09-17 sudarytu sandoriu, kuriais UAB „Vita Activa“ iš saskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esancios SEB banke, i R. K. saskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esancia „Swedbank“, AB nuo 2009-07-17 iki 2010-09-17 pervede 122 400 Lt, iš R. K. priteisti ieškovui 122 400 Lt, kurie turi buti panaudoti UAB „Vita Activa“ isipareigojimams „Swedbank“, AB dengti. Ieškovas šiuos sandorius gincija vadovaudamasis CK 6.66 straipsnio nuostatomis.

CK 6.66 str. 1 d. suteikia teise kreditoriui gincyti skolininko sudarytus sandorius, kuriu pastarasis sudaryti neprivalejo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turejo žinoti. Visu pirma sprendžiant del actio Pauliana taikymo byloje, actio Pauliana siekiamu tikslu bei CK 6.66 straipsnyje nustatytu actio Pauliana taikymo salygu viseto kontekste butina ivertinti, ar šis institutas taikytinas ginco santykiams.

Actio Pauliana - tai teise gincyti skolininko sudarytus sandorius, kuriu jis sudaryti neprivalejo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turejo žinoti. Tiek teismu praktikoje, tiek teises doktrinoje pripažistama, kad actio Pauliana institutas skirtas kreditoriaus teisems apginti nuo tokio nesažiningo skolininko, kuris, perleides savo turta treciajam asmeniui, tampa nemokus, todel negali vykdyti savo prievoles kreditoriui ir taip pažeidžia kreditoriaus teises. Kreditorius, reikšdamas actio Pauliano ieškini, pirmiausia siekia atkurti pažeista skolininko mokuma sugražinant tai, ka skolininkas nesažiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Atkurus pažeista skolininko mokuma, padideja kreditoriaus šansai, kad skolininkas visiškai arba bent iš dalies ivykdys savo prievole. CK 6.66 str. 3 d. nustato, kad šio straipsnio 1 d. numatytu pagrindu ieškini del sandorio pripažinimo negaliojanciu kreditorius turi teise pareikšti per vieneriu metu ieškinio senaties termina, kuris pradedamas skaiciuoti nuo tos dienos, kuria kreditorius sužinojo arba turejo sužinoti apie jo teises pažeidžianti sandori.

Atsižvelgiant i tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijes su sutarciu laisves ribojimu, pripažinti sandori negaliojanciu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytu salygu visetui, kad butu užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagristam skolininko teisiu suvaržymui. Actio Pauliana instituto taikymo salygos yra šios: 1) kreditorius turi tureti neabejotina ir galiojancia reikalavimo teise; 2) gincijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nera suejes vieneriu metu ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalejo sudaryti gincijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesažiningas, nes žinojo ar turejo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) treciasis asmuo, sudares su skolininku atlygintini sandori, buvo nesažiningas. Taigi:

1. Actio Pauliana institutui taikyti butina, kad kreditorius turetu neabejotina ir galiojancia reikalavimo teise skolininkui, t. y. jis taikomas, kai skolininkas nera ivykdes visos ar dalies prievoles kreditoriui arba ivykdes ja netinkamai.

Teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotina ir galiojancia reikalavimo teise skolininkui, butina tureti omenyje tai, kad actio Pauliana taikymo atveju svarbus yra prievoles tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas, nes kreditorius, prievoles pagrindu igydamas reikalavimo teise skolininkui, taip pat igyja teise naudotis istatymo suteikiama jo reikalavimo teises apsauga bei gynimo budais. Teismu praktikoje pripažistama, kad naudoti actio Pauliana ieškini, kaip teisiu gynimo buda, kreditorius gali per visa savo reikalavimo teises galiojimo laikotarpi, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievoles ivykdymo. Taigi tik tie sandoriai, kurie yra sudaryti po prievoles atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti busimos prievoles, priešingu atveju netektu prasmes istatymo nustatyta salyga del skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisiu pažeidima (pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilineje byloje, E. N. v. I. D., R. D., Nr. 3K-3-575/2004). Taciau sprendžiant del to, kada atsirado skolininko prievole kreditoriui, taip pat butina ivertinti tai, kad pagal CK itvirtinta actio Pauliana instituto reglamentavima tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teise butu vykdytina, t. y. neturetu buti atsižvelgiama i terminuotos prievoles termino suejimo fakta. Tai kreditoriui suteikia galimybe operatyviai reaguoti i skolininko nesažiningus veiksmus, kai del su treciuoju asmeniu sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, bankrutuoja ar sumažina (sunaikina) prievoles ivykdymo užtikrinima, nes del tokiu veiksmu skolininkas netenka termino teikiamu lengvatu. Teises doktrinoje taip pat pripažistama, kad terminai pagal bendra prezumpcija yra nustatomi skolininko naudai, todel, skolininkui elgiantis nesažiningai, jis neturetu buti ginamas terminu. Tokiu atveju kreditorius igyja teise reikalauti iš skolininko nedelsiant ivykdyti prievole, t. y. igyja teise pasinaudoti Actio Pauliana kaip specialiu gynybos budu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2008-04-07 Kredito sutarties Nr. 08-026668-IN pabaiga numatyta 2009-04-16, 2007-07-31 Kredito sutarties Nr. 07-078178-IN pabaiga numatyta 2009-07-31, 2006-05-29 Kredito sutartis Nr. 06-037519-IN nutraukta 2010-09-17, 2008-01-16 Laidavimo sutartis Nr. 07-142226-IN/07-14227-AK-LA1, kuria UAB „Vita Activa“ laidavo, kad UAB „Rodima“ ivykdys visus savo isipareigojimus pagal 2007-12-18 Kredito sutarti Nr. 07-142226-IN/07-14227-IN nutraukta 2010-03-16. 2009-03-31 Laidavimo sutarties Nr. 05-059951-LA3/05-059958-LA3, pagal kuria UAB „Vita Activa“ laidavo, kad UAB „Topolis1“ ivykdys visus savo isipareigojimus pagal 2005-09-12 Kredito sutarti Nr. 05-059951-IN/05-059951-AK pabaiga numatyta 2009-09-30, 2009-03-31 Laidavimo sutarties Nr. 05-059951-IN/05-59958-LA2 pabaiga numatyta 2009-03-30, 2007-01-26 Laidavimo sutarties Nr. 07-007229-LA1, kuria UAB „Vita Activa“ laidavo, kad atsakovas R. K. ivykdys savo isipareigojimus pagal 2007-01-26 Kredito sutarti Nr. 07-007229-FA pabaiga numatyta 2008-01-26. Taigi, kaip matyti iš šiu sutarciu terminu, visos jos laikytinos pasibaigusiomis, o tuo paciu suteikianciomis kreditoriui teise reikalauti iš šiu sutarciu kylanciu prievoliu vykdymo. Taciau kaip matyti iš vieningos teismu sistemos LITEKO duomenu, Kauno miesto apylinkes teisme yra nagrinejami ieškovo ir UAB „Vita Activa“ bei UAB „Topolis1“ gincai, kuriais skolininkai prašo teismo pakeisti šioje byloje minimas kredito sutartis, modifikuoti teisinius santykius ir atideti paskolu gražinimo terminus. Taigi del kreditu mokejimo suejimo terminu tarp šaliu yra kiles gincas, kuris dar šiuo metu nera išsprestas. Be to, pažymetina, jog Kauno apygardos teismas 2010-06-22 nutartimi atsisake iškelti UAB „Vita Activa“ bankroto byla, kuri buvo inicijuojama ieškovo, nurodydamas, jog teisme yra nagrinejami gincai del sutarties salygu ir iki šie gincai nera išnagrineti negalima laikyti, jog ieškovas turi negincytina reikalavimo iš atsakoves teise reikalauti šiuo metu gražinti 10.328.375,49 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-09-23 nutartimi Kauno apygardos teismo 2010-06-22 nutarti paliko nepakeista. Teismas nustate, jog ieškovas savo reikalavima atsakovui kildina iš 2006 m. gegužes 29 d., 2007 m. liepos 31 d. ir 2008 m. balandžio 7 d. kredito sutarciu bei 2007 m. sausio 26 d. ir 2009 m. kovo 31 d. laidavimo sutarciu, taciau atsakove pateike teismui duomenis, kad yra pareiškes ieškinius del visu kredito sutarciu, sudarytu su ieškovu, salygu pakeitimo, prašydamas teismo pakeisti sutartis, modifikuoti teisinius santykius ir atideti kreditu gražinimo terminus. Teismas konstatavo, jog nors atsakove iš esmes negincija reikalavimo pagristumo (t. y. dydžio), taciau teismuose gincija jo ivykdymo termina, todel ieškovo reikalavimas negali buti iskaiciuojamas i bendra atsakovo pradelstu isipareigojimu mase. Taigi, teismu sprendimais yra pripažinta, jog ieškovas, neišsprendus gincu del kredito mokejimu terminu, neturi realios reikalavimo teises i šiu kreditu patenkinima, o tuo paciu, teismo nuomone, tai itakoja šioje byloje sprendžiama klausima. Taigi, atsižvelgiant i tai, kad tarp šaliu yra kile gincai del mokejimo terminu, teismas daro išvada, kad kreditorius (ieškovas) neturi neabejotinos reikalavimo teises i atsakovus pagal gincijamas sutartis.

2. Actio Pauliana pagrindu gincijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sarašas atveju, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus: jei del sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas budamas nemokus suteikia pirmenybe kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teises. Vertinant, ar konkreciu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, butina ivertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartiniu santykiu nuostatos, bet ir nustatyti, ar del šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažeja ir del to kreditorius praranda galimybe patenkinti savo reikalavima visiškai ar iš dalies. Tai reiškia, kad šioje byloje teismas turi vertinti, ar atsakove del sudarytu nekilnojamojo turto perleidimo sandoriu nebeturi realios galimybes atsiskaityti su ieškove.

Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu nurodo, jog ieškovo reikalavimai neatitinka šios Actio Pauliana taikymo salygos, kadangi del sudarytu sandoriu atsakove UAB „Vita Activa“ netapo nemokia, pinigu pervedimas R. K. nelaikytina kaip pirmenybes suteikimas kitam kreditoriui, niekaip nebuvo pažeistos kreditoriaus teises. Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog 2007-12-12 UAB „Vita Activa“ ir R. K. sudare Paskolos sutarti Nr. 2007-12-12 (t. 2, b. l. 163-164), pagal kuria R. K. paskolino UAB „Vita Activa“ 81 500 Lt, paskolos gražinimo terminas – 2008-01-31. 2008-02-15 šalys pasiraše paskolos sutarti Nr. 2008-02-15 (t. 2, b. l. 167-170), pagal kuria R. K. paskolino atsakovei UAB „Vita Activa“ 752 000 Lt, paskolos gražinimo terminas – 2009-03-18. 2007-12-31 šalys pasiraše Paskolos sutarti Nr. 2007-12-31 (t. 2, b. l. 171-174), pagal kuria R. K. paskolino UAB „Vita Activa“ 216 213,03 Lt, paskolos gražinimo terminas – 2009-03-18. 2008-07-25 šalys pasiraše Paskolos sutarti Nr. 2008-07-25 (t. 2, b. l. 175-178), pagal kuria R. K. paskolino UAB „Vita Activa“ 810 000 Lt, paskolos gražinimo terminas – 2009-12-21. 2008-03-14 šalys pasiraše Paskolos sutarti Nr. 08-03-14 (t. 2, b. l. 179), pagal kuria R. K. paskolino UAB „Vita Activa“ 1 470 000 Lt, paskolos gražinimo terminas – 2008-09-30. 2008-09-19 šalys pasiraše Paskolos sutarti Nr. 2008-09-19 (t. 2, b. l. 180-181), pagal kuria R. K. paskolino UAB „Vita Activa“ 103-000 Lt, paskolos gražinimo terminas – 2009-10-20. Taigi, per visa ieškovo nurodyta laikotarpi, per kuri buvo sudaryti gincijami sandoriai, t.y. nuo 2009-07-17 iki 2010-09-17, atsakove UAB „Vita Activa“ taip pat turejo pareiga gražinti paskolas atsakovui R. K. pagal minetas sutartis. Atsižvelgiant i tai, laikytina, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas R. K. turejo reikalavimo teise i UAB „Vita Activa“ per visa gincijamu sandoriu sudarymo laikotarpi. Kaip matyti iš bylos duomenu, per gincijama laikotarpi atsakove UAB „Vita Activa“ pervede R. K. gincijama 122 400 Lt suma. Kaip nurodo atsakovas, per gincijamu sandoriu sudarymo laikotarpi, atsakove ieškovui taip pat gražino kreditu už 46 000 Lt. Ieškovas šiu aplinkybiu negincija. Taigi, teismo nuomone, atsakove UAB „Vita Activa“ vykde prievoles pagal savo galimybes tiek kreditoriui bankui, tiek kreditoriui R. K., todel negalima daryti išvados, jog gincytinais sandoriais UAB „Vita Activa“ suteike pirmenybe tik atsakovui R. K.. Kaip jau buvo mineta, vienas iš šios salygos taikymo aspektu yra tai, jog sandorius galima butu pripažinti pažeidžianciais kreditoriaus interesus tik tokiu atveju, jeigu del šiu sandoriu UAB „Vita Activa“ taptu nemokia. Kaip jau nustatyta byloje, Lietuvos apeliacinis teismas 2010-09-23 nutartyje nurode, jog neišsprendus ginco del ieškovo 4 485 014,87 Lt reikalavimo ivykdymo termino, nera pagrindo konstatuoti, kad UAB „Vita Activa“ yra nemoki. Taigi, laikytina, jog dar 2010-09-23 atsakoves nemokumas nebuvo nustatytas, todel, teismo nuomone, nera pagrindo teigti, jog del ieškovo gincijamu sandoriu atsakove tapo nemokia. Tokia išvada patvirtina ir tai, jog minetoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje yra konstatuota, jog atsakove tai dienai turejo turto už 12 140 455 Lt. Toks atsakoves turimo turto ir atliktu gincijamu sandoriu santykis neleidžia teismui daryti išvados, jog del atliktu gincijamu sandoriu atsakove galejo tapti nemokia.

3. Gincijamas sandoris gali buti pripažintas negaliojanciu, jeigu nera suejes vieneriu metu ieškinio senaties terminas.

Gincijami sandoriai šioje byloje buvo sudaryti atitinkamai nuo 2009-07-17 iki 2010-09-17. Ieškinys teisme pareikštas 2010 m. rugsejo 22 d. (t. 1, b. l. 3-11). Atsakovai prašo taikyti ieškinio senati sandoriams, sudarytiems 2009-08-12, 2009-09-11, 2009-08-27. Akivaizdu, jog ieškovas yra praleides ieškinio senaties termina sandoriams, ivykusiems nuo 2009-07-17 iki 2009-09-22, todel ieškinys del sandoriu, ivykusiu šiuo laikotarpiu atmestinas del ieškinio senaties termino praleidimo. Kitu gincijamu sandoriu vieneriu metu ieškinio senaties terminas nera suejes.

4. Gincijamas sandoris gali buti pripažintas negaliojanciu, jei skolininkas jo neprivalejo sudaryti.

Privalejimas sudaryti sandori yra vienas iš imperatyvu, apribojanciu sutarciu sudarymo laisve. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas privalejima sudaryti sandori traktuoja kaip viena iš imperatyviu reikalavimu, ribojanciu sutarciu sudarymo laisve. Tokios butinybes sudaryti sandori pavyzdžiais gali buti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš istatymu ar kitu pagrindu atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilineje byloje, V. B. v. G. B., E. B., Nr. 3K-3-425/2002).

Kaip jau byloje buvo nustatyta, atsakovai UAB „Vita Activa“ ir R. K. buvo sudare eile Paskolos sutarciu, kuriu mokejimo terminai gincijamu sandoriu sudarymo laikotarpiu buvo sueje. Tai reiškia, jog tiek pagal su ieškovu sudarytas sutartis, tiek ir pagal atsakovu sudarytas Paskolos sutartis, atsakove UAB „Vita Activa“ turejo prievole atsiskaityti su abiem kreditoriais. Del šios aplinkybes negalima daryti išvados, jog gincijami sandoriai neprivalejo buti sudaryti.

5. Kad sandoris butu pripažintas negaliojanciu Actio Pauliana pagrindu, turi buti nustatomas tiek skolininko, tiek treciojo asmens nesažiningumas, jei sandoris atlygintinis.

CK yra itvirtinta, jog gincijamas atlygintinis dvišalis sandoris gali buti pripažintas negaliojanciu tik tuo atveju, jeigu sandorio kita šalis (treciasis asmuo) buvo nesažininga. Neatlygintinis sandoris gali buti pripažintas negaliojanciu nepaisant treciojo asmens sažiningumo ar nesažiningumo. Taikant CK 6.66 straipsni svarbu laikytis kreditoriaus ir skolininko interesu balanso principo, todel kreditoriaus teises neturetu buti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturetu buti suteikiamos privilegijos skolininko ir treciojo asmens atžvilgiu. Del šios priežasties CK ir yra itvirtinta imperatyvioji nuostata del treciojo asmens nesažiningumo.

Šioje byloje gincytini sandoriai yra sudaryti tarp imones ir jos direktoriaus. Pagal CK 6.67 straipsnio, kuris nustato atvejus, kai yra preziumuojama, kad treciasis asmuo buvo nesažiningas, 1 dalies 3 punkta preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesažiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudare sandori su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys. Taigi, pagal CK 6.67 str. šaliu nesažiningumas preziumuojamas tuo atveju, jeigu sandorio šalys savo veiksmais atliko sandorius, kurie pažeide kreditoriaus interesus. Šios bylos kontekste teismas jau yra nurodes, jog teismo nuomone, ieškovo gincijami sandoriai nepažeide kreditoriaus interesu, todel nesažiningumo prezumpcijos taikymas netenka prasmes.

Atsižvelgiant i tai, jog teismas nenustate visu butinu salygu ginco sandoriams pagal CK 6.66 straipsni pripažinti negaliojanciais, ieškovo ieškinys laikytinas nepagristu, todel atmestinas.

Iš ieškovo „Swedbank“, AB valstybei priteistina 52,27 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškini atmesti.

Priteisti iš ieškovo „Swedbank“, AB (i. k. 112029651, reg. Vilniuje, Konstitucijos pr. 20A) valstybei 52,27 Lt (penkiasdešimt dvieju litu 27 ct) išlaidas, susijusias su procesiniu dokumentu iteikimu.

Sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo gali buti apskustas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacini skunda paduodant per Kauno apygardos teisma.