- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-23
- Bylos Nr.
- 2A-51-357/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Birutė Simonaitienė, Petras Povilaitis
- Ieškovas
- G. D.
- Atsakovas
- A. V.
- Advokatai
- Mindaugas Kukaitis
- Kategorijos
- 42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja L. Muchtarovienė Procesinio sprendimo kategorija 42.11.3; 121.18
NUTARTIS
2008 m. rugsėjo 23 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo bei atsakovo A. V. priešieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. D. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti 27000 Lt atlyginimą, 9828 Lt delspinigių, 5 % metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško skolos išieškojimo, 1104,84 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 125,01 Lt už paskelbimą spaudoje apie procesinių dokumentų įteikimą atsakovui. Priešieškiniu atsakovas A. V. prašė 2005-04-29 sutartį pripažinti negaliojančia, priteisti 100 Lt žyminį mokestį ir 3100 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priešieškinį patenkino ir 2005-04-29 sudarytą sutartį tarp ieškovo G. D. ir atsakovo A. V. pripažino negaliojančia. Sprendime teismas nurodė, kad iš 2005-04-29 sudarytos tarp šalių sutarties matyti, kad šioje sutartyje atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti atlyginimą ieškovui už atliekamas paslaugas pagal 2005-04-29 notarinį įgaliojimą, taip pat ir tuo atveju, jei atsakovas minėtą įgaliojimą ar šią sutartį nutrauks. Pagal LR CK 1.90 str. suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas – tai neteisingas sandorio suvokimas, nesvarbu, kaip elgiasi kiti asmenys. Atsakovas tvirtino, kad jis norėjo parduoti ieškovui 14 arų savo turimos žemės, tuo tikslu 2005-04-29 sudarė įgaliojimą ir sutartį. Kad ieškovas ketino pirkti žemę iš atsakovo, patvirtina 2005-06-30 tarp šalių sudaryta sutartis. 2005-04-29 sutartyje ieškovas buvo įsipareigojęs paruošti dokumentus atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimui. Atsakovas neneigia, kad su ieškovu buvo sutarę, jog dokumentus ruoš ieškovas. Tačiau sutartyje numatytas atlyginimas ieškovui už tokias paslaugas yra akivaizdžiai neadekvatus numatytoms paslaugoms. Atlyginimas sutartyje ieškovui numatytas ir tuo atveju, jei atsakovas panaikins įgaliojimą ar nutrauks sutartį, neatsižvelgiant į ieškovo atliktų paslaugų apimtį. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, būdamas senyvo amžiaus ir teisiškai neišsilavinęs, suklydo pasirašydamas šį sau nenaudingą sandorį. 2005-04-29 įgaliojime yra aiškiai įvardinti veiksmai, kuriuos ieškovas buvo įgaliotas atlikti. Įgaliojimu ieškovui suteikta teisė atlikti veiksmus ruošiant situacinį planą, dalyvauti atmatuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įregistruoti šį žemės sklypą VĮ Registrų centre, gauti nuosavybės dokumentus. 2005-04-29 sutartyje ieškovas buvo įsipareigojęs tvarkyti bei paruošti dokumentus šio žemės sklypo pardavimui (perleidimui). Teismas pripažino, kad ieškovo atlikti veiksmai, susiję su detaliojo plano ruošimu padalijant žemės sklypą į 6 sklypus, nebuvo aptarti įgaliojime ir ieškovas nebuvo įgaliotas juos atlikti. Teismas 2005-04-29 sudarytą sutartį tarp ieškovo ir atsakovo panaikino, kaip sudarytą dėl suklydimo, LR CK 1.90 str. pagrindu. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad, pasirašant turto perdavimo aktą, atsakovas turėjo tikslą apgauti ieškovą. Apgaulė gali pasireikšti atliekant aktyvius veiksmus, teigiant tai, ko nėra, ar nuslepiant sandorio aplinkybes. Tuo tarpu atsakovas neneigia, jog skaitė sutarties tekstą ir jame išdėstytas sutarties sąlygas. Teismas nurodė, kad pripažinus 2005-04-29 sandorį negaliojančiu, ieškovo ieškinys atmestinas, atsakovo prišieškinys patenkintinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.
Atsakovas A. V. 2005-04-29 pasirašant įgaliojimą reg. Nr.2-4935 Šiaulių miesto 1-ajame notarų biure įgaliojime atspausdintą tekstą perskaitė, po notarinio įgaliojimo pasirašymo A. V. pasirašė ir sutartį dėl atlygio už paslaugas. 2005-04-29 sutarties visuose punktuose nurodoma, kad ši sutartis sudaroma notarinio įgaliojimo pagrindu. Sutarties 7 punkte aiškiai pasakyta, kad šalys sutartį perskaitė, turinį suprato, o sutarties nesilaikymo pasekmės suprantamos abejoms pusėms. Atsakovas sklypą paruoštų dokumentų pagrindu vėliau galutinai padalino, 5 atidalintus sklypus pardavė, todėl šių sutarčių pasirašymas įrodo loginę grandinę, kad ieškovas tinkamai vykdė notarinio įgaliojimo pagrindu prisiimtas prievoles. Atsakovas negalėjo suklysti pasirašydamas 2005-04-29 sutartį dėl atlygio, nes prieš tai buvo pasirašytas notarinės formos įgaliojimas, kuris logiškai sieja abu veiksmus į vientisą darinį ir teisinės pasekmės yra išplaukiančios viena iš kitos. LR CK 1.90 str. 2 d. aiškiai sako, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Atsakovas niekaip negalėjo klysti, nes tą pačią dieną pasirašinėjo tiek įgaliojimą, tiek sutartį ir visos sutarties nevykdymo bei įgaliojimo nutraukimo pasekmės buvo išaiškintos. Be to, CK 1.90 str. 5 d. nurodo, kad suklydimas (jei toks ir būtų buvęs) negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl didelio neatsargumo arba aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Atsakovas galėjo išsikviesti savo giminaičius, pažįstamus, kurie jam galėjo kitaip patarti ar dar kitaip išaiškinti tas pasekmes, kurios atsiras, jei jis nesilaikys savo prisiimtų įsipareigojimų. Vadovaujantis to pačio CK straipsnio 7 dalimi, suklydusi šalis neturi teisės reikalauti pripažinti sutartį negaliojančia, jeigu ji savo teises ir interesus adekvačiai gali apginti kitais gynimo būdais, ką ji sėkmingai gali daryti, įrodinėdama ar buvo vykdomos ieškovo prisiimtos prievolės pagal sutartį ir įgaliojimą, ar ne. Pirmosios instancijos teismas per dideles netesybas galėjo mažinti ar kitaip išspręsti šį klausimą, o ne nusišalinti nuo ginčo sumos išsprendimo, tik nurodant šią aplinkybę kaip vieną iš ieškinio atmetimo priežasčių. Teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė tiek procesinės teisės normas, tiek materialinės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. V. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas su ieškovu niekada nesitarė ir ieškovo neprašė padalinti sklypus, daryti detalų planą, mokėti ieškovui atlyginimą. Atsakovas sutiko ieškovui parduoti dalį sklypo, todėl ieškovas tą dieną atsakovą nusivežė pas notarą ir liepė pasirašyti įgaliojimą, o po to ir sutartį. Atsakovas nesuprato, po kuo pasirašė. 2005-06-30 ieškovas atsakovui atvežė pasirašyti sutartį dėl ne mažiau kaip 80 arų žemės sklypo (esančio (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo už 114000 litų sumą. Ši sutartis pagal savo esmę yra laikytina preliminaria pirkimo-pardavimo sutartimi. Šios sutarties 7 punkte yra nurodyta, kad visos iki tol abiejų šalių sudarytos sutartys ar kiti dokumentai galioja tiek, kiek neprieštarauja šiai sutarčiai. Minėta 2005-06-30 sutartis pilnai įrodo, kad apie jokį atlyginimą už žemės sklypo pardavimą nėra kalbos. Ieškovas buvo atsakovo įgaliotas asmuo, kuris privalėjo atsakovo vardu atlikti visus būtinus veiksmus, kad atsakovas galėtų pagal sutartį iki 2005-08-01 sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas, pasirašydamas įgaliojimą ir sutartį tikėjosi, kad ieškovas įvykdys susitarimą iki 2005-08-01 sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau negalėjo tikėtis, kad už įgaliojimo suteikimą, nieko nepadarymą tam, kad būtų laiku sudarytas sandoris, atsakovas turės besąlygiškai mokėti ieškovui kokį nors atlygį, juo labiau 10 % atlygį. Atsakovas suklydo dėl sandorio esmės. Sutarties sąlygas ir tekstą atsakovui pateikė ieškovas, kuris į sutartį įrašė nesąžiningas sutarties sąlygas. Ieškovo paruošta sutartis yra vienašališkas, nenaudingas sandoris, kuris prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Vienas iš esminių sandorių sudarymo pagrindų yra sandorį sudarančio asmens laisvos valios išraiška (LR CK 1.64 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą, ar tam tikras sandoris buvo sudarytas dėl suklydimo, svarbu nustatyti tikruosius sandorio šalies ketinimus sukurti, pakeisti arba panaikinti konkrečias civilines teises ir pareigas sudaromu sandoriu, t. y. nustatyti, ko siekė ir kokių pasekmių sandorio šalis tikėjosi sudarydama sandorį.
Bylos nagrinėjimo metu ir byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodė, kad ieškovas siūlė pirkti, o jis ketino parduoti ieškovui dalį žemės sklypo. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog buvo sudaryti šie sandoriai: atsakovo A. V. 2005 m. balandžio 29 d. įgaliojimas, įgaliotiniu paskiriant ieškovą G. D., bei dvi (2005 m. balandžio 29 d. ir 2005 m. birželio 30 d.) tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos sutartys (b. l. 4, 5, 48). Šių sandorių analizė iš esmės pagrindžia atsakovo tvirtinimą, kad tikrasis jo ketinimas sudarant šiuos sandorius buvo parduoti ieškovui dalį nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Tai patvirtina tarp bylos šalių 2005 m. birželio 30 d. sudaryta sutartis, kurioje nurodyta, kad atsakovas A. V. įsipareigoja iki 2005-08-01 parduoti ieškovui G. D. (ar jo raštu nurodytam asmeniui) ne mažiau 80 arų žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Be to, ši sutartis nurodyta esanti prioritetine 2005 m. balandžio 29 d. sudarytos sutarties atžvilgiu (sutarties 7 punktu nustatyta, jog „Visos iki tol abiejų šalių pasirašytos sutartys ar kiti dokumentai galioja tiek, kiek neprieštarauja šiai sutarčiai“). Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2006 m. gegužės 19 d. sprendimu konstatavo, jog tarp bylos šalių 2005 m. birželio 30 d. sudaryta sutartis yra preliminari žemės pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 45). Taigi, logiška manyti, jog atsakovas A. V., sudarydamas su ieškovu aukščiau nurodytas sutartis bei suteikdamas ieškovui tam tikrus įgaliojimus notarine tvarka sudarytu įgaliojimu, veikė siekdamas parduoti jam nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalį. Šių aplinkybių pagrindu pripažintina, kad tarp atsakovo ir ieškovo iš esmės klostėsi preliminarūs pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, kurių atžvilgiu atsakovas A. V. laikytinas pardavėju.
Bendru pirkimo-pardavimo sandorių principu laikytina tai, jog pardavėjas gauna iš pirkėjo tam tikrą pinigų sumą už parduodamą daiktą, o ne atvirkščiai – kad pardavėjas moka pinigus pirkėjui. Šiuo požiūriu, atsakovui siekiant parduoti žemės sklypą, pripažintina, jog 2005 m. balandžio 29 d. sudarytos sutarties sąlygos, jog atsakovas bet kokiu atveju (įvykus ar neįvykus žemės perleidimo sandoriams) privalo sumokėti ieškovui 10 procentų žemės vertės dydžio pinigų sumą, iš esmės neatitinka tikrųjų atsakovo, kaip pardavėjo, ketinimų ir laikytinos priešingomis pirkimo-pardavimo santykių esmei. Šiuo atveju gali būti pagrįstai vadovaujamasi įstatymo nuostata, jog normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (LR CK 1.90 str. 4 d.). Taip pat pažymėtina, jog atsakovas nurodė, kad 2005 m. balandžio 29 d. ir 2005 m. birželio 30 d. sutartis sudarė ieškovas, o atsakovui buvo pateikti pasirašyti tik šių sutarčių tekstai. Šios aplinkybės nebuvo paneigtos, todėl šiuo atveju gali būti atsižvelgiama ir į LR CK 6.193 str. 4 d. nuostatas, numatančias, jog abejojant dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.
Nustatytų aplinkybių pagrindu pripažintina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas suklydo pasirašydamas sau nenaudingą sandorį, yra pagrįsta byloje surinktais įrodymais ir tinkamu jų įvertinimu. Be to, teismas pripažindamas sandorį sudarytu dėl suklydimo įvertino ir tai, jog atsakovas yra senyvo amžiaus, teisiškai neišsilavinęs, kas taip pat yra reikšminga sprendžiant suklydimo sudarant sandorį klausimą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2005 m. balandžio 29 d. sutartis buvo sudaroma 2005 m. balandžio 29 d. notarinio įgaliojimo pagrindu ir visas sutarties nevykdymo pasekmes atsakovui išaiškino ne tik ieškovas, bet ir notarė, taip pat ieškovas ir notarė išaiškino, kad sutartis ir įgaliojimas yra sietini vienas su kitu. Šie apeliacinio skundo motyvai laikytini nepagrįstais. Iš byloje esančio 2005 m. balandžio 29 d. notarine tvarka patvirtinto įgaliojimo turinio nustatyta, kad jis su jokiomis papildomomis sutartimis dėl atlyginimo mokėjimo nesiejamas ir jokių nuorodų į tokias sutartis nėra, įgaliojime tik nurodoma, kokius veiksmus įgaliojama atlikti ieškovą G. D.. Taip pat byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad atsakovui notaras išaiškino 2005 m. balandžio 29 d. sutarties nevykdymo pasekmes ar kitas sutarties sąlygas ir nurodė, kad ši sutartis yra susijusi su įgaliojimu. Apeliantas taip pat nurodo, jog atsakovas niekaip negalėjo klysti, nes tą pačią dieną pasirašinėjo tiek įgaliojimą, tiek sutartį. Tačiau šios aplinkybės, jog atsakovas sutartį pasirašė tą pačią dieną kaip ir įgaliojimą, nelaikytinos įrodymu, galinčiu paneigti atsakovo suklydimą. Šie dokumentai ir jų turinys yra skirtingo pobūdžio, ir vien tai, kad atsakovas juos pasirašė tą pačią dieną, nesudaro jokio pagrindo ginčyti galimą suklydimą.
Pažymėtina, jog pripažinus pačią sutartį dėl atlyginimo sumokėjimo negaliojančia, netesybų, kylančių iš šio atlyginimo, klausimas nebespręstinas.
Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nenustatyta materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo panaikinti teismo sprendimą.
Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo A. V. teisių perėmėjai S. B. iš ieškovo G. D. priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 900 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje, o valstybei iš ieškovo priteistinos 16,52 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo G. D. atsakovo teisių perėmėjai S. B. 900 Lt (devynis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo G. D. valstybei 16,52 Lt (šešiolika litų, 52 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.