- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-19
- Bylos Nr.
- 1-472-899/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00051-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Nukentėjusysis
- G. D.
- Kaltinamasis
- E. D.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.2.4.8.1Fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Telšiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajonas, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajonas, teistas: 1) 2011-08-11 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 253 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2012-05-28 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 dalimis, bausmę subendrinus su 2011-08-11 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė skirta 9 mėnesiai laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. D. smurtavo artimoje aplinkoje, o būtent: 2013-01-18 apie 11.00 val. Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), šeimyninio konflikto su žmona G. D. metu vieną kartą delnu sudavė nukentėjusiajai G. D. į veidą, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą.
Kaltinamasis E. D. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su žmona vedę 6 metus, turi keturis vaikus. Konfliktai tarp jų vyksta dėl vaikų, namų ruošos, žmona jį provokuoja „išeik iš namų“. Sausio 18 dieną dukra išėjo į mokyklą, jie liko namie. Jis atsikėlė, sakė žmonai keltis, tačiau žmona liko gulėti lovoje. Jis norėjo vaikams paruošti valgyti, bet ji sakė „baik elgtis kaip merga“, varė jį iš namų. Žmona atsikėlė ir jie apsižodžiavo, tuomet ji vėl nuėjusi atsigulė. Po to jis paėmė mokesčių už elektrą knygelę pasižiūrėti, ar sumokėti mokesčiai. Žmona atėjusi griebė knygelę iš rankų, su nagais perbrėžė ausį, nosį. Po to pasiėmė keptuvę ir puolė ant jo, jis užsidengė rankomis galvą, tuomet ji metė puodą į jį, tačiau nepateikė, tarp jų įvyko grumtynės, jis jai iš rankos pataikė į veidą. Ji nubėgo į kambarį ir šaukė „kviesiu policiją“, jis sakė kviesti. Paskutiniu laikotarpiu su žmona nesutaria, jį varo iš namų. Per metus du kartus išeina gyventi pas brolį. Įvykio metu buvo blaivus. Kaltinime nurodyti data ir laikas yra teisingi. Jai sudavė susistumdymo metu. Ji tuo metu bandė kažką dar nuo stalo paimti, bet rankose nieko neturėjo. Galbūt galėjo sulaikyti jos ranką, bet iš pykčio taip gavosi. Pareigūnai pas kviečiami buvo ne kartą, atvykę iš jų juokiasi. Atsiprašo nukentėjusiosios, kad jai sudavė. Yra teistas dėl fizinio smurto panaudojimo. Gal ir būtų išėjęs, jei žmona nebūtų puolusi. Sudavė, nes ji norėjo toliau draskyti veidą. Mano, kad ji skausmo justi neturėjo. Žmona pareigūnams sakė, kad neturi problemų dėl skausmo. Jis norėjo pareigūnams papasakoti tiesą. Žmona duodama parodymus verkė. Žmonai sudavė vieną kartą delnu.
Nukentėjusioji G. D. teisme parodė, kad viskas įvyko ryte. Kilo konfliktas, nes vyras pradėjo jai priekaištauti, kad guli lovoje. Paskui paėmė mokesčių knygelę, kurią ji norėjo atimti, tuomet jis sudavė. Tuomet ant jo puolė su keptuve ir puodu. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Jai sudavė į kairę veido pusę. Vyras šaukė ant vaikų „invalidai“. Į medikus ji nesikreipė. Vyrui suduodant pajuto skausmą, tai truko kelias minutes. Taip pat pajuto išgąstį. Jų konfliktas tęsiasi seniai. Dažniausiai tai nutinka, kai vyras grįžta girtas, jis būna agresyvus. Nuo sudavimo jai skaudėjo. Juos apklausė atskirai. Mano, kad gal ir galėjo vyras pasielgti kitaip. Policija buvo kviečiama dažnai, nes vyras smurtavo. Smurtas buvo tris kartus.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios G. D. teisme duotų parodymų, E. D. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal LR BK 140 str. 1 d. įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai, o būtent:
- G. D. 2013-01-18 protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2013-01-18 apie 11 val. namuose (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone ją sumušė vyras E. D., suduodamas delnu vieną smūgį į veidą (3 b. l.);
- 2013-01-18 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone (5-6 b. l.);
- 2013-01-18 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniojo patrulio G. Ž. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad jis įvykio vietoje nustatė, jog 2013-01-18 apie 10 val. 30 min. tarp G. D. ir jos vyro E. D. įvyko konfliktas. Konflikto priežastis įvardinta kaip vyro priekaištavimas, jog G. D. guli lovoje, nieko nesitvarko. Po konflikto sutuoktiniai vienas kitą apspjovė ir E. D. delnu sudavė G. D. per veidą, sukeldamas fizinį skausmą (8-10 b. l.);
- 2013-01-23 akistatos tarp nukentėjusiosios G. D. ir įtariamojo E. D. protokolas, kuriame nurodyta, kad G. D. paaiškino, jog 2013-01-18 apie 11 val. kilo konfliktas tarp G. D. ir E. D., kurio metu E. D. sudavė vieną kartą G. D. į veidą. Įtariamasis E. D. pripažįsta sudavęs G. D. į veidą, tačiau, jo teigimu, jis jai sudavė po to, kai G. D. jam nagais apdraskė jo veidą, bandė jam suduoti keptuve (32-34 b. l.).
LR BK 140 str. 1 d. numatyta atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Remiantis faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetu, nagrinėjamos bylos kontekste nustatyta, kad 2013-01-18 apie 11.00 val. Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui tarp E. D. ir G. D., buvo panaudotas fizinis smurtas – G. D. delnu buvo suduota į veidą. Tai patvirtina kaltinamojo E. D. prisipažinimas, nukentėjusiosios G. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai apie E. D. prieš ją panaudotą fizinį smurtą, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, 2013-01-18 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniojo patrulio G. Ž. tarnybinis pranešimas ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Šiuo atveju kilus konfliktui šeimoje, E. D. pasielgė neadekvačiai, t. y. būdamas akivaizdžiai stipresnis, panaudojo fizinį smurtą savo sutuoktinės atžvilgiu, nors buvo realios galimybės kilusį konfliktą išspręsti civilizuotu būdu – kreipiantis į policiją ar pan. Kaip ikiteisminio tyrimo metu (29, 33 b. l.) ir teisme patvirtino E. D., jis smurtavo iš pykčio, o ne gindamasis, kas tik dar kartą patvirtina kaltinamojo elgesio neadekvatumą. Nukentėjusioji G. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu (15 b. l.), tiek teisme nuosekliai parodė, kad dėl sudavimo delnu į veidą ji juto fizinį skausmą. Kaltinamasis E. D., suduodamas vieną kartą delnu nukentėjusiajai į veidą, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo E. D. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti kaip fizinio skausmo sukėlimas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.
Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 str. 2 d. yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas E. D. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
E. D., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką (veika baigta), kurio priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.). E. D. teistas du kartus, 2013-01-17 jo atžvilgiu priimtą nuosprendį yra apskundęs Šiaulių apygardos teismui, sprendimas dar nėra priimtas. Visas nusikalstamas veikas įvykdęs per neilgą laiko tarpą, nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas. Linkęs daryti smurtinius nusikaltimus (teistas pagal LR BK 284 str. 1 d., 140 str. 1 d.). Prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. 6-is kartus baustas administracine tvarka (5 pažeidimai susiję su alkoholio vartojimu), tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (64-66 b. l.), nedirbantis (69 b. l.), registruotas darbo biržoje (70 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato K. policijos nuovados charakteristikoje nurodyta, kad nuovadoje iš gyventojų nusiskundimų dėl E. D. nėra gauta; pakalbėjus su D. kaimo gyventojais, E. D. kaimo gyventojų charakterizuojamas patenkinamai (63 b. l.), K. k. seniūnija nurodo, kad pastaruoju metu nėra gavusi nusiskundimų dėl E. D.; šeima nėra įrašyta į rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (68 b. l.). Kaip matyti, E. D. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos nepadarė, jis įvykdė naują nusikalstamą veiką, susijusią su smurto panaudojimu. Nėra pagrindo pripažinti, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusios elgesys (LR BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė), nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp E. D. ir G. D. pastoviai vyksta konfliktai (vienas jų jau buvo pasiekęs teismą; 2012-05-28 priimtas apkaltinamasis nuosprendis), todėl iš esmės eilinį kartą kilęs konfliktas su G. D. kaltinamajam neturėjo sukelti netikėtų emocijų. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad konfliktas kilo praėjus tik vienai dienai po to, kai kaltinamojo atžvilgiu buvo priimtas teismo nuosprendis, kuriuo jam buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiajai buvo suduotas vienas smūgis, bei į sudavimo sritį – veidas. Esant šioms aplinkybėms, siekiant bausmės tikslų (LR BK 41 str.) už nusikalstamos veikos padarymą E. D., kaip recidyvistui, skirtina būtent laisvės atėmimo bausmė (LR BK 56 str. 1 d.). Bausmės dydis nustatytinas kaip itin artimas minimaliam.
Kadangi E. D. 2013-01-17 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį yra apskundęs Šiaulių apygardos teismui, teismas šiuo nuosprendžiu bausmių bendrinimo klausimų nesprendžia.
E. D. paskirtos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės – įpareigojimas nuo 2013-01-19 iki bylos išnagrinėjimo pabaigos išsikelti iš gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajonas, ir įpareigojimas nuo 2013-01-19 iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nesiartinti prie nukentėjusiosios G. D., nebendrauti, neieškoti ryšio su ja (37-38 b. l.) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos.
E. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (39-40 b. l.) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
Į bausmę įskaitytinas E. D. laikinajame sulaikyme nuo 2013-01-18, 11.30 val. iki 2013-01-19, 11.25 val. išbūtas laikas (1 para, 19-20 b. l.).
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Nuosavybės teisės laikinai neapribotos.
Daiktinių įrodymų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
E. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmę E. D. paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. D. faktinio sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti E. D. laikinajame sulaikyme nuo 2013-01-18, 11.30 val. iki 2013-01-19, 11.25 val. išbūtą laiką, prilyginant jį 1 (vienai) atliktai laisvės atėmimo dienai.
E. D. paskirtų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių – įpareigojimo nuo 2013-01-19 iki bylos išnagrinėjimo pabaigos išsikelti iš gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajonas, ir įpareigojimo nuo 2013-01-19 iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nesiartinti prie nukentėjusiosios G. D., nebendrauti, neieškoti ryšio su ja - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
E. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.