Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Akcentuoja, kad Alytaus kalėjimo administracija užregistravo tik 2024 m. vasario 12 d. skundą, kuriame jis nurodė neteisingą kratos datą, o kiti skundai ir jų papildymai registruoti nebuvo ir kratos metu dingusių daiktų niekas neieškojo. Be akinių jam pavargsta akys, sausėja, niežti, skauda, kartais skauda galva. Netekus USB laido negali pasikrauti savo grotuvą. Virdulys ir stalinis šviestuvas yra užregistruoti ant jo, todėl jis negalės įsigyti naujų daiktų, kol nebus grąžinti seni. Dėl televizoriaus neatitikimų niekas nieko nepaaiškino. Prašo priteisti turtinę žalą. Vertina, kad 2024 m. sausio 26 d. padaryta 500 Eur turtinė žala (akiniai 250 Eur, prailgintuvas 50 Eur, USB laidas 50 Eur, keptuvė 100 Eur), 2024 m. vasario 29 d. padaryta taip pat 500 Eur turtinė žala (virdulys 100 Eur, stalinis šviestuvas 200 Eur, keptuvė 100 Eur, plastikiniai dubenėliai 50 Eur).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl netinkamų atsakovės atstovo veiksmų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą anksčiau minėtų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Pagal teisminėje praktikoje suformuotą bendrosios įrodinėjimo taisyklės aiškinimą, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Pagal LVAT formuojamą praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, o laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Pareiškėjas teigia, kad 2024 m. sausio 26 d. ir 2024 m. vasario 29 d. pareigūnams atlikus bendrąsias kratas kamerų tipo patalpoje Nr. 34 jis pasigedo jam priklausančių daiktų sumai už 1000, 00 Eur, todėl jis patyrė piniginių nuostolių, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės atstovo.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. gegužės 5 d. iki 2024 m. gegužės 14 d.) 5 straipsnio 1 dalį bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais. BVK 50 straipsnis numato specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigas, tame tarpe laikytis nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos (50 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal BVK 38 straipsnio 1 dalį nuteistieji, atsižvelgiant į bausmės atlikimo vietos tipą ir grupę, kurioje yra laikomi, turi teisę bausmės atlikimo vietoje turėti asmeninių daiktų, kurių jie gali įsigyti arba gauti perduodamų. Bausmės atlikimo vietose nuteistiesiems leidžiamų turėti asmenių daiktų sąrašus, daiktų kiekį ir bendrą masę nustato teisingumo ministras. Pagal BVK 50 straipsnio 2 dalies 11 punktą nuteistiesiems draudžiama su savimi turėti asmeninių daiktų, nenurodytų šio kodekso 25 straipsnio 1 dalyje, 38 straipsnio 1 dalyje ir 81 straipsnio 1 dalyje nurodytuose sąrašuose.

Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – ir Taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. gruodžio 12 d. iki 2024 m. liepos 13 d.) 25 punkte numatyta, kad suimtojo ar nuteistojo, jo asmeninių ar jam perduodamų daiktų, jog gyvenamosios ir kitų bendrojo naudojimo patalpų kratų ir apžiūrų tikslas – užtikrinti laisvės atėmimo vietų įstaigos saugumą, surandant ir paimant daiktus, kurių suimtasis ar nuteistasis negali turėti laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Taisyklių 33 punkte numatyta, kad suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamųjų (kameros) ir kitų bendrojo naudojimo patalpų kratos ir apžiūros yra planinės ir neplaninės. Atvejus, kada atliekamos planinės ir neplaninės suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamųjų (kamerų) ir kitų bendrojo naudojimo patalpų kratos ir apžiūros, nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Atlikdamas kratą ar apžiūrą laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas turi vengti nereikalingo suimtojo ar nuteistojo asmeninių ar jam perduodamų daiktų, taip pat jo gyvenamųjų ir kitų bendrojo naudojimo patalpų ir juose esančių daiktų gadinimo (35 punktas). Suimtojo ar nuteistojo asmeninių ar jam perduodamų daiktų, jų gyvenamųjų ir kitų bendrojo naudojimo patalpų krata ar apžiūra fiksuojama vaizdo registratoriumi (36 punktas). Suimtojo ar nuteistojo, jo asmeninių ar jam perduodamų daiktų, jo gyvenamosios ir kitų bendrojo naudojimo patalpų kratų ir apžiūrų metodiką tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (37 punktas).

Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-1070 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija) (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. gruodžio 29 d. iki 2024 m. birželio 15 d.). Instrukcijos 183 punkte nurodyta, kad siekiant rasti ir paimti neleistinus daiktus, aptikti pabėgimui įvykdyti rengiamas vietas, rasti kalėjimo teritorijoje besislapstančius kalinamuosius, atliekamos kalinamųjų kratos, tikrinami ir sveriami jų daiktai, apžiūrimos kalėjimo patalpos ir jo prieigos. Pagal Instrukcijos 189 punktą bendroji planinė krata atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius, patikrinant kiekvieną kalėjimo patalpą, neplaninė – kilus įtarimui, kad kalinamieji disponuoja neleistinais daiktais arba ruošiasi pabėgti iš kalėjimo. Bendrųjų kratų metu tikrinami kalinamieji, jų asmeniniai daiktai ir turimų daiktų svoris, atliekama kalėjimo patalpų ir jo prieigų apžiūra. Siekiant rasti ir paimti neleistinus turėti daiktus, aptikti pabėgti rengiamas vietas, ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį nustatytu grafiku kalinamųjų gyvenamosiose patalpose atliekamos kratos (Instrukcijos 203 punktas).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas bausmę atliko kameroje Nr. 34, kurioje 2024 m. sausio 26 d. ir 2024 m. vasario 29 d. buvo atliktos neplaninės bendrosios kratos.

Iš LKT Alytaus kalėjimo 2024 m. sausio 26 d. įstaigos patalpų kratos ir teritorijos apžiūros protokolo Nr. 7.31-1/4410 (b. l. 29) nustatyta, kad tą pačią dieną 10.30 val. KTP Nr. 34 buvo atlikta neplaninė bendroji krata, kurios metu pareiškėjo gyvenamojoje kameroje draudžiamų daiktų nerasta.

Iš LKT Alytaus kalėjimo Saugumo valdybos skyriaus (toliau – ir SVS) 2024 m. vasario 29 d. įstaigos patalpų kratos ir teritorijos apžiūros protokolo Nr. 7.31-1/4599 (b. l. 30) nustatyta, kad tą pačią dieną 9.15 val. KTP Nr. 34 buvo atlikta neplaninė bendroji krata, kurios metu pareiškėjo gyvenamojoje kameroje rasti nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų sąraše nenumatyti daiktai, kurių tarpe keptuvė, techniškai netvarkingas elektrinis virdulys, stalinė lempa ir televizoriai. Nurodyta, kad kratos ir apžiūros metu naudojami vaizdo registratoriai.

LKT Alytaus kalėjimo SVS specialistas M. K. 2024 m. gegužės 16 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 31-32) patikslino aplinkybes susijusias su 2024 m. vasario 29 d. atlikta neplanine krata kamerų tipo patalpoje Nr. 34. Nurodė, kad kameroje bausmę atlikinėjo keli lengvajai grupei nepriskirti nuteistieji (jų tarpe ir pareiškėjas), todėl buvo išimta keptuvė ir miltai. Kadangi nebuvo galimybės identifikuoti elektrinio virdulio ir šviestuvo, nes nebuvo Alytaus kalėjimo SVS antspaudų, todėl jie buvo paimti patikrinimui ir saugomi SVS. Taip pat patikrinimui buvo paimti pareiškėjo ir kitų nuteistųjų televizoriai, nes buvo pažeisti Alytaus kalėjimo SVS antspaudai. Pareiškėjui televizorius grąžintas nebuvo, nes drausmės grupės nuteistiesiems šis daiktas nėra numatytas leistinų daiktų sąraše. Nurodė, kad yra atsakingas už kamerų tipo patalpas, tačiau pareiškėjas dėl virdulio, šviestuvo ir keptuvės nesikreipė.

Iš byloje esančio 2024 m. vasario 12 d. pareiškėjo prašymo Alytaus kalėjimo viršininkui (b. l. 33-34) nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi dėl kratos metu dingusių receptinių akinių. Į šį pareiškėjo prašymą atsakyta LKT Alytaus kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 28 d. raštu Nr. SN-18-372 (b. l. 35-36), kuriuo pareiškėjas informuotas, jog kratos metu nebuvo paimti akiniai, todėl prašymas dėl jų atpirkimo netenkinamas. Minėtas sprendimas galėjo būti skundžiamas, tačiau Liteko duomenis pareiškėjas šia teise nepasinaudojo.

2024 m. balandžio 4 d. skunde LKT Alytaus kalėjimo viršininkui (b. l. 37-38) pareiškėjas teigia, kad 2024 m. sausio 26 d. atliktos kratos metu iš jo paimtas USB krovimo laidas, kuris buvo registruotas jo vardu, bei televizorius. LKT Alytaus kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 15 d. raštu Nr. SN-18-669 (b. l. 39-40) pareiškėjas informuotas, kad vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 39.7. punktu suimtieji ir nuteistieji privalo vykdyti Suėmimo vykdymo įstatyme ir Bausmių vykdymo kodekse jiems nustatytas pareigas bei laikytis jiems taikomų draudimų ir šių elgesio taisyklių, naudotis tik techniškai tvarkingais elektros prietaisais. Televizorius neatitiko šio punkto reikalavimų, todėl pareiškėjo naudotas televizorius padėtas sandėlyje ir apie tai pareiškėjas raštu (sandėlio lapu) yra informuotas. Minėtas sprendimas galėjo būti skundžiamas, tačiau Liteko duomenis pareiškėjas šia teise taip pat nepasinaudojo.

Pareiškėjas 2024 m. kovo 19 d. skunde Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui dėl pareigūnų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi (b. l. 41- 44) nurodė, kad 2024 m. sausio 29 d. kreipėsi į Alytaus kalėjimo viršininką su skundu dėl 2024 m. sausio 26 d. atliktos kratos procedūrų, patirtos turtines žalos ir sukelto fizinio skausmo. Skundą padavė rytinio patikrinimo metu, tačiau jis nebuvo užregistruotas. Vasario 12 d. vėl padavė skundą, tačiau suklydęs nurodė klaidingą datą, dėl ko kitą dieną pateikė skundo patikslinimą, nurodant teisingą datą. Minimas papildymas irgi nebuvo užregistruotas, o atsakymas pateiktas tik į pirminį skundą su klaidingai nurodyta kratos data. Teigė, kad sausio 26 d. apie 10.45 val. prisistatė Alytaus kalėjimo pareigūnas ir liepė per 3 min. susiruošti ir palikti gyvenamąją patalpą. Kratos metu buvo paimti daiktai: tarka, receptiniai akiniai, laidas, elektrinis vandens šildytuvas, prailgintuvas, keptuvė, USB krovimo laidas, peleninė. 2024 m. vasario 29 d. dar kartą buvo atlikta krata, kurios metu paimti daiktai: trys televizoriai, virdulys, stalinis šviestuvas, dubenėliai ir pora virtų kiaušinių.

Minėtas pareiškėjo skundas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės 2024 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 4D-2024/1-198/3D-679 (b. l. 45-47) persiųstas Tarnybai, kuri 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu nustatė, kad pareiškėjo skundas dėl atliktos kratos ir prašymų (skundų) nenagrinėjimo yra nepagrįstas. Sprendimas galėjo būti skundžiamas, tačiau Liteko duomenis pareiškėjas šia teise taip pat nepasinaudojo.

Pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą kildina iš kratos metu neteisėtai paimtų daiktų.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Taigi, turtinei žalai pagrįsti pareiškėjas turėtų įrodyti, kad turėjo t. t. daiktus (turtą) bei tai, kad nurodytus daiktus neteisėtai paėmė pareigūnai.

Byloje nėra rašytinių duomenų, patvirtinančių, kad 2024 m. sausio 26 d. atliktos kratos metu pareigūnai iš pareiškėjo paėmė t. t. daiktus. Pareiškėjas skunde remiasi tik savo teiginiais. Nurodo, jog 2024 m. vasario 12 d. pateikė naują skundą dėl kratos metu dingusių daiktų, šis skundas buvo užregistruotas, tačiau jis jame sumaišė datas. Teismas pažymi, kad byloje esančiame 2024 m. vasario 12 d. pareiškėjo skunde (prašyme) nėra nurodyta jokia kratos atlikimo data. Taip pat pažymėtina, kad 2024 m. vasario 12 d. pareiškėjas kreipėsi tik dėl akinių ir nekėlė pretenzijų dėl kitų kratos metu dingusių daiktų.

Nors pareiškėjas į bylą pateikė 2021 m. gruodžio 21 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą (b. l. 71), iš kuriuo matyti, kad kreipiantis dėl akinių recepto jam išrašyti akiniai toliui, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių akinių įsigijimą (pvz. čekis). 2024 m. vasario 12 d. prašyme pareiškėjas nurodo, kad akiniai po atliktos kratos dingo. Skunde teismui teigia, kad kalėjimo viršininkui parodė tai, kas liko iš akinių (dėkliukas ir kojelės).

Iš pareiškėjo pasakojimo galima daryti prielaidą, kad jis turėjo akinius, kurie, tikėtina, kratos metu buvo sugadinti, tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių tai, kad akinius sugadino pareigūnai. Nors 2024 m. sausio 26 d. įstaigos patalpų kratos ir teritorijos apžiūros protokolas surašytas su trūkumais, tačiau esant prieštaringiems ir nenuosekliems pareiškėjo parodymams dėl akinių dingimo/sugadinimo bei nesant jokiems jo teiginius patvirtinantiems rašytiniams įrodymams, pareiškėjo teiginiai dėl patirtos turtinės žalos kratos metu ir dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų netekus akinių atmestini kaip nepagrįsti.

Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl kitų skunde nurodytų daiktų dingimo po 2024 m. sausio 26 d. bei 2024 m. vasario 29 d. atliktų kratų jo gyvenamojoje vietoje kreipėsi į Tarnybos administraciją (tik 2024 m. balandžio 4 d. dėl USB krovimo laido ir televizoriaus). Pareiškėjas neneigia, jog gavo raštą dėl to, kad jo televizorius yra saugomas sandėlyje. Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas dėl virdulio, šviestuvo ir keptuvės kreipėsi į Alytaus kalėjimo administraciją, nelaikytina, kad jis patyrė turtinę žalą. Vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai nesudaro pagrindo abejoti institucijos rašytiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais, todėl nėra galimybės nustatyti, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės nulėmė realų pareiškėjo teisių pažeidimą. Pareiškėjas neįrodė, kad turėjo USB krovimo laidą (pvz. pirkimo čekis) bei kitus daiktus, kurie, jo teigimu, kratos metu buvo paimti, todėl jo argumentai dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.

Įvertinus nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatuojama, kad byloje nenustatyta, jog valstybės valdžios institucija atliko pareiškėjo atžvilgiu neteisėtus veiksmus. Nustačius, kad nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (Alytaus kalėjimo pareigūnų neteisėtų veiksmų), valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti pareiškėjui žalą pagal CK 6.271 straipsnį, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. prieš Suomiją, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. prieš Ispaniją ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.