Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui A. A. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Luminor Bank AB, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam praneša CPK 121str. 2 dalies tvarka.

Išvadą teikianti institucija pateikė 2022 m. vasario 8 d. išvadą, kurioje nurodė, kad Skyrius jokios informacijos apie ieškovės šeimą neturi. Vaiko teisių apsaugos skyrius palaiko ieškovės reikalavimus pilna apimtimi ir prašo bylą teismo posėdyje nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Teismas nustato:

Ieškovė M. K., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas A. A., a.k. (duomenys neskelbtini), turi sūnų N. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusį (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą L. A., a.k. (duomenys neskelbtini). Atsakovas A. A., vadovaudamasis LR CK 3.142 str. nuostatomis pripažino tėvystę ir buvo įrašytas nepilnamečių vaikų gimimo liudijimuose vaikų tėvų bei vaikams buvo suteikta tėvo pavardė. Tačiau nuo (duomenys neskelbtini) ieškovės santykiai su atsakovu pasikeitė, 2021 m. birželio mėnesį ieškovė kartu su abiem vaikais grįžo į Lietuvą. Nuo grįžimo į Lietuvą, vaikai gyvena su motina. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nesirūpina vaikais, neteikia išlaikymo jiems nuo 2021 m. spalio mėn.- paskutinis mokėjimas atliktas 2021 m. rugsėjo 6 d. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. kovo 28 d. ji iš Luminor Bank paėmė 45180,72Eur paskolą buto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimui, kurios mokėjimo terminas iki 2027-03-31 su sutuoktiniu Ž. K., tačiau šis mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovas A. A. įsigijęs turtą (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėjęs apie 50000 Eur. Taikytis ieškovė atsisako, prašo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį išlaikymui periodines išmokas iš atsakovo bei priteisti 3000Eur išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti su ja vaikų gyvenamąją vietą. Ieškovė gavo išmokas už vieną vaiką 70 Eur išmoką, viso 373,34Eur iš Kauno miesto savivaldybės, pati ieškovė nuo 2021-08-01 registruota Užimtumo tarnyboje. Ieškovė nurodo, kad ji turi vieną automobilį Volvo valts. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas turi taip pat automobilį (duomenys neskelbtini). Abu nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) nuo pačios ieškovės atvykimo į Lietuvą, todėl vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja.

Atsakovas A. A. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta CPK 121str.2 dalies tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Remiantis suformuota teismų praktika ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (LR CK 3.174 straipsnio 2 dalis), taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), ir teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Šiuo konkrečiu atveju, akivaizdu, kad ieškovei 2021m. birželio atvykus į Lietuvą su vaikais, nepilnamečiai vaikai yra prisirišę prie ieškovės M. K., kuri geba sukurti saugią aplinką nepilnamečiams vaikams ir tenkinti jų poreikius.

Remiantis suformuota teismų praktika, nustatant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą yra būtina išsiaiškinti nepilnamečio vaiko tėvų (tai yra ieškovės bei atsakovo požiūrį į vaikų auginimą bei auklėjimą, darbą, vaikų išlaikymo pareigą ir šios pareigos nevykdymą, šalių gyvenimo būdą, o pastovumą ir/ar nepastovumą). Kadangi nepilnamečių vaikų gyvenamoji aplinka geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkanti jų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, yra būtent su ieškove M. K., todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su nepilnamečių vaikų motina, nes pati ieškovė nepateikė jokių kitų, išskyrus ieškinyje nurodytų, atsakovo kontaktinių duomenų, nors nurodė, kad skaitė jo pateiktus dokumentus dėl turto įsigijimo Bulgarijoje. Todėl darytina išvada, kad abu tėvai tiek ieškovė, tiek atsakovas pasirinko tokį vaikų auginimo modelį, nes, kaip nurodė pati ieškovė, atsakovas teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki 2021 m. rugsėjo mėn.6 d.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamo šalių ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Dėl šios atitikties sprendžiama, įvertinant kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį, vaiko norus ir kt. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko įgyvenamoji vieta. Be to, pažymėtina, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pagal šalių pateiktus duomenis būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas - tiek tas, kuriose vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, tiek tas, kuriose jam tektų gyventi, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su kitu tėvu. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika taip pat orientuoja teismus nagrinėjant bylą vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti.

Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su motina ieškove nustatytina nepilnametės dukters L. A., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio sūnaus N. A., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su motina M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ( Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

LR Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaikų teisių, taigi ir išlaikymo, užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga. Šis principas įtvirtintas Vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d., numatančioje, kad tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Sutuoktinių atsakomybė vaikų atžvilgiu išlieka tiek santuoką sudarius, tiek ją nutraukus. Be to, abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus ir išlaikyti juos yra lygios (CK 3.192 str.).

LR CK 3.192 str. 1 d. yra nustatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. LR CK 3.192 str. 2 d. įtvirtina nuostatą, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymas turi patenkinti vaikų poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai ir padengti kitas būtinas protingas vaikų auginimo išlaidas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (LR CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (LR CK 3.192 str. 2 d.), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į LR CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant j faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jo gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.

Vaiko poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str.). Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, tai yra teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 str.), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14 str., 35 str.), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.) ir kt. įgyvendinimą. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimą, sudaro: tinkamo būsto išlaikymo ir priežiūros, remonto, šildymo komunalinių patarnavimų ir kitos paslaugos tenkančios vaiko daliai. Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir avalynės komplektus metų sezonams (žiemos, pavasario, vasaros, rudens), sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Ieškovė pateikė įrodymus – Swedbank išrašą , kad jai padeda brolis E. V., kuris pervedė 6800 Eur., iš jų -2000Eur automobiliui įsigyti ir 4800Eur šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovė nurodė, kad jai draugė iš Swedbank pervedė 1500Eur sumą šeimos poreikių tenkinimui, tačiau jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, išskyrus tai, kad į jos sąskaitoje yra 1500Eur suma.

Taigi, įvertinus įprastus būtinus mūsų nepilnamečių vaikų N. A., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametės dukters L. A., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), poreikius, nepilnamečių vaikų išlaikymui tenkančios išlaidos sudaro iki 485,00 , o ne iki 515,00 Eurų per mėnesį kiekvienam. Iš pateiktos išlaidų sąmatos matyti, kad vaistams skiriam 85,03 Eur, tačiau iš pateiktos sąmatos nėra aišku, kad tuo metu šios išlaidos skiriamos būtent vaikų sveikatos stiprinimui.

Nepilnametei šalių L. A. 2020 metais buvo diagnozuota - egzostozė, tai yra daugybinės kaulo išaugos. Nepilnametis sūnus N. A. yra tiriamas dėl elgesio, lankosi pas neurologus, jis yra tiriamas dėl galimų alergijų, nes jam nuolat kemšasi nosis.

Teismų praktikoje teigiama, jog nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Taipogi turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

Šalys sveikos, jauno, darbingo amžiaus asmenys, verčiasi nekilnojamojo turto remonto ir restauravimo darbais, atsakovas yra asmuo gaunantis pastovias pajamas, susijusias su darbo santykiais. Abi šalys turi nekilnojamojo turto, tai yra atsakovas A. A. turi nekilnojamojo turto Bulgarijos Respublikoje, o ieškovė - Lietuvos Respublikoje. Taip pat abudu su atsakovu turi po transporto priemonę, tai yra ieškovė turi Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę, kuria ir naudojasi, o atsakovas A. A. turi transporto priemonę, kuria naudojasi (duomenys neskelbtini). Taigi akivaizdu, kad atsakovas A. A. turi visas galimybes teikti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Teismų praktikoje teigiam, jog nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (LR CK 3.3 str.).

Gausioje teismų praktikoje yra nustatyta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą -tėvų sveikatą, jų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamų vaikams išlaikyti, išlaikytinių skaičių ir kt.. Pažymėtina, kad, pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo.

Išlaikymas turėtų būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus, nes tėvų teikiamas išlaikymas yra nepilnamečių vaikų pragyvenimo šaltinis. Visas abejones dėl išlaikymo priteisimojo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Tokios vieningos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pažymėdamas, kad pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaikus išnyksta tik vaikui sulaukus pilnametystės (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaikų interesus, jų poreikius. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės duotus paaiškinimus teismo posėdyje, priteistinas iš atsakovo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters L. A., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), bei nepilnamečio sūnaus N. A., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250,00 Eurų kasmėnesinėmis išmokomis mokamomis nuo ieškinio pateikimo dienos,2021 m. spalio 25 d. iki nepilnamečių vaikų pilnametystės.

LR CK 3.200 str. nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės j išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsižvelgtina į tai, kad jau nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė atvyko gyventi į Lietuvą, atsakovas gyvendamas (duomenys neskelbtini) prisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo iki 2021 m. rugsėjo 6 d.,- sumokėjo 1000Eur ( vieną tūkstantį Eur) , ieškovė su ieškiniu kreipėsi 2021-10-25, atsakovas po 2021m. rugsėjo 6 d. išlaikymo mokėjimą nutraukė. Todėl iš atsakovo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini), priteistinas išlaikymo įsiskolinimą sudarantį 3000 Eurų (skaičiuojant išlaikymą kiekvienam vaikui po 250 Eurų už laikotarpį nuo 2021-03-01 iki 2021-10-31, tai yra 8 mėnesiai, minusuojant teiktą 1000,00 Eurų išlaikymą.

Vadovaujantis LR CK 3.185 str. nuostatomis, ieškovė paskirtina nepilnamečių vaikų turto tvarkytoju uzufrukto teisėmis.

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkos nustatymo

Pažymėtina, jog vaiko bendravimas tiek su motina, tiek su tėvu yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika visais atvejais turi būti siekiama užtikrinti, kad nepilnametis vaikas galėtų palaikyti glaudžius ryšius ne tik su motina, bet ir su tėvu. Kaip jau minėjau, šiuo ieškiniu, teismo prašau nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą nustatyti su motina, o tuo tarpu tėvui, gyvenant skyrium, ši teisė yra nebus apribota. LR Konstitucijos 38 str. yra nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. LR CK 3.156 str. 1 d. nustato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. LR CK 3.170 str. nuostatos nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena nepilnametis vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Taigi įstatymo normos siekia abiem tėvams, nepriklausomai nuo to ar jie gyvena kartu su nepilnamečiu vaiku ar atskirai, sudaryti sąlygas įgyvendinti teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Juo labiau LR CK 3.159 str. 2 d, yra nustatyta, kad už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, o to paties straipsnio 3 d. yra nustatyta, jog tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teisė matytis su vaiku yra garantuojama įstatymo tam, kad vaikas neprarastų ryšio su tėvu (motina). Tuo tarpu teisė bendrauti yra platesnė už galimybę matytis su vaiku, kadangi yra tiesioginė prielaida bei tikslas dalyvauti vaiko auklėjime. Todėl suteikti galimybę bendrauti su vaiku yra to iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, pareiga.

Kadangi LR CK 3.3 str. ld. įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, tėvai, įgyvendindami savo teises ir pareigas vaikams, privalo vadovautis vaikų interesais ir nepiktnaudžiauti įstatymo suteiktomis teisėmis. Todėl ginčo objektu tokiose bylose, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, yra ne bendravimo ir auklėjimo būdas, bet sąlygų, kurioms esant tėvai turėtų galimybę bendrauti su vaiku bei jį auklėti, nustatymas. Teismas kiekvieną kartą privalo nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo tvarką remdamasis maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principu. Įgyvendinant maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principą, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, išskyrus atvejus, kai jie būtini vaiko interesams. Vadinasi, kol neįrodytas vieno iš tėvų ir vaiko susitikimų žalingumas, bendravimo vieta neturi būti apibrėžiama.

Šiame kontekste pažymėtina, kad abiejų tėvų tikslas turi būti vienas - užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, tačiau šiai dienai mums su atsakovo pavyksta susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais, todėl jokių reikalavimų susijusių su konkrečios bendravimo tvarkos nustatymu nereiškia.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

Ieškovė ir jos atstovė advokatė prašo remtis paskutine 2022-04-14 pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Pateikti į bylą rašytiniai įrodymai, kad patirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma -326,25 Eur., todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo – valstybei bei priteistinos pašto išlaidos -12,70 Eur – valstybei (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nepilnametės dukters L. A., gimusios (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio sūnaus N. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove M. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini):

priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai L. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. A., gimusio kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), po 250 Eur ( du šimtus penkiasdešimt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos 2021m. spalio 25d. iki nepilnametės dukters pilnametystės; 4) išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo A. A., gimusio kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), po 250 Eur( du šimtus penkiasdešimt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki nepilnametės dukters pilnametystės;

priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo A. A., gimusio kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sudarantį 3 000 Eur ( tris tūkstančius Eur) ieškovei M. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini):

paskirti ieškovę M. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų turto tvarkytoja uzufrukto teise ;

priteisti iš atsakovo A. A., gimusio (duomenys neskelbtini) - 326,30Eur ( tris šimtus dvidešimt šešis Eur 30 ct.) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.