Kauno apygardos teismo nuosprendis

2014-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-479-582-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-19
Bylos Nr.
1A-479-582-2014
Teisminio proceso Nr.
1-55-1-00074-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dmitrijus Korsakovas (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
S. S.
Nukentėjusysis
V. S.
Advokatai
Juozas Šarka
Baudžiamoji byla Nr. 1A-479-582-2014Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00074-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.6.4.1.; 2.4.7
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Čivinskaitei, nuteistajam S. S., jo gynėjui advokatui Juozui Šarkai, nukentėjusiajam V. S., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl 2013 m. birželio 12 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo

S. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta žmogaus sveikata, o būtent: 2012-02-21, apie 18.15 val., Varėnos rajone, kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas, 45 km 800 m, vairuodamas transporto priemonę AUDI A4, v/n (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 134 punktų reikalavimus, nes privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tamsiu paros metu, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, kelio būklę, esant blogam matomumui, laiku nesulėtino greičio ir visiškai nesustabdė vairuojamos transporto priemonės iki traktoriaus MTZ 80, v/n (duomenys neskelbtini), su priekaba (duomenys neskelbtini), stovėjusio važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje, atsitrenkė į priekabos užpakalinę dalį, dėl to S. S. vairuojama transporto priemonė AUDI A4, v/n (duomenys neskelbtini) besisukanti ir slystanti šonu, iščiuožė į priešpriešinio eismo juostą, kur į ją atsitrenkė priešpriešiais važiavusi transporto priemonė „Subaru Impreza“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojama V. P., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl kairio blauzdikaulio kūno lūžimo buvo nesunkiai sutrikdyta transporto priemonės „Subaru Impreza“, v/n (duomenys neskelbtini) keleivės M. M. sveikata, dėl dešinio peties sumušimo buvo nežymiai sutrikdyta transporto priemonės „Subaru Impreza“, v/n (duomenys neskelbtini) keleivės A. P. sveikata, dėl kaklo raiščių patempimo buvo nežymiai sutrikdyta transporto priemonės „Subaru Impreza“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. P. sveikata, dėl abiejų gaktikaulių apatinės ir viršutinės šakų lūžimo, dešinio klubakaulio lūžimo, juosmeninių III ir IV slankstelių skersinių lūžimų, juosmeninių IV ir V slankstelių dyglinių ataugų lūžimų buvo nesunkiai sutrikdyta transporto priemonės AUDI A4, v/n (duomenys neskelbtini) keleivės D. S. sveikata, dėl odos nubrozdinimų veide, dešinės rankos II piršto sumušimo buvo nežymiai sutrikdyta transporto priemonės AUDI A4, v/n (duomenys neskelbtini) keleivio V. S. sveikata bei dėl krūtinės ląstos sumušimo buvo nežymiai sutrikdyta transporto priemonės AUDI A4, v/n (duomenys neskelbtini) keleivės A. L. sveikata.

Šalies argumentai

Nuteistasis S. S. skundžia Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendį, prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti bei perduoti bylą prokurorui imtis priemonių nustatyti kaltą dėl šio eismo įvykio asmenį. Skunde nuteistasis nurodo, jog teismas neįsigilino ir nenustatė, ar byloje buvo pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykio metu buvo visos sąlygos, kurias nustato Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 133 ir 134 punktai. Nuteistasis teigia, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo proceso metu nebuvo įrodyta ir konstatuota, kad jis viršijo leistiną greitį, teismas nenagrinėjo ir nenustatė, ar buvo aplinkybės, objektyviai įrodančios, kad realiai egzistavo itin svarbi sąlyga, numatyta KET 133 punkte: vairuotojas turi pasirinkti greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. KET 134 punktas nustato pareigą vairuotojui sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams ne besąlygiškai bet kuriuo atveju, bet tik tada, jeigu jis gali tai pastebėti. Tai reiškia, kad vairuotojui pareiga, nustatyta šiame punkte, atsiranda tik tada, kai jis kliūtį pastebi. Nuteistasis teigia buvusiomis sąlygomis kliūtį galėjęs pastebėti ir pastebėjęs per arti nuo jos (apie 20 m) ir tik tada sureagavęs į situaciją. Jis nurodo, jog pastebėjęs kliūtį elgėsi taip, kaip ir nustato KET 133, 134 punktai ir jokiais objektyviais duomenimis nebuvo įrodyta, kad jis turėjo galimybę kliūtį pastebėti saugiu atstumu ir nesiėmė priemonių, kurias numato šie KET punktai. Nuteistojo manymu, jis nei vieno iš jam inkriminuotų KET punktų reikalavimų nepažeidė, realių galimybių išvengti eismo įvykio neturėjo ir byloje tokių galimybių egzistavimas objektyviai nebuvo patvirtintas jokiais įrodymais, taigi teismo nuosprendis pagrįstas tik specialisto subjektyviais vertinimais bei nuomone.

Skunde taip pat nurodoma, jog nuosprendyje teismo padaryta išvada, kad iš fotonuotraukų matyti, jog buvo vežamas šienas, kuris buvo suvyniotas ritiniais ir nebuvo išsibarstęs ar uždengęs avarinio ženklo, neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi nei vienoje nuotraukoje nesimato ant priekabos avarinio ženklo, įskaitant ir nuteistojo užfiksuotą priekabos galo vaizdą tuoj po įvykio iki dar nebuvo atvykę policijos pareigūnai. Dėl avarinio ženklo buvimo teismas rėmėsi liudytojų J. J., R. J., V. P., V. Ž. parodymais, nors V. P. teismo posėdyje nurodė, kad avarinis ženklas matėsi tik kelių metrų atstumu, o V. Ž. apskritai ženklų nematė. Taigi teismas rėmėsi tik suinteresuotų asmenų, tėvo ir sūnaus, J. J. ir R. J., parodymais, kad ženklas buvo teisingai pritvirtintas ir matėsi, ir teismui to pakako konstatuoti teisingą priekabos pažymėjimą avariniu ženklu. Apeliantas taip pat teigia, kad, kitaip nei konstatuota nuosprendyje, jokių provėžų eismo įvykio metu ant kelio nebuvo, todėl jis važiavo arčiau dešiniojo krašto, kaip reikalauja KET.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad specialisto išvada prieštarauja keleto KET punktų reikalavimams: eismo įvykio dalyvis, traktoriaus vairuotojas J. J., vairavo faktiškai techniškai netvarkingą traktorių, kuriam neatlikta techninė apžiūra, taip pažeisdamas KET 15 punkto reikalavimus ir išprovokuodamas pavojingos eismui kliūties suformavimą, nes sustojo magistralinio kelio važiuojamojoje dalyje tamsiu paros metu. Traktorius tempė priekabą, kuriai techninė apžiūra taip pat neatlikta, taigi nei traktorius, nei priekaba negalėjo važiuoti magistraliniu keliu. Nuteistasis pažymi, kad buvo padaryta ir daugiau KET pažeidimų: nesilaikyta priekabos ženklinimo reikalavimų, traktoriaus savininkas nevykdė KET reikalavimų vilkėti ryškiaspalvę liemenę arba būti prisisegusiam atšvaitą, traktoriaus su priekaba sudaryta kliūtis kelyje nebuvo pažymėta taip, kaip to reikalaujama KET. Tačiau, nepaisant to, teismas vieninteliu tinkamu įrodymu pripažino specialisto nuomonę, o kiti teismo motyvai yra tik šalutiniai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. S. apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai, privalo kruopščiai patikrinti kiekvieno apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą ir po to daryti apibendrinančias išvadas.

Teisėjų kolegija, išsamiai susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė. Skundžiamas nuosprendis neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi jame padarytos išvados dėl S. S. kaltės nepagrįstos išsamia ištirtų įrodymų analize, teismo išvados padarytos neatsižvelgus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo sprendimo priėmimui.

S. S. pirmosios instancijos teisme buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė KET 9, 133, 134 punktų reikalavimus, privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tamsiu paros metu, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, kelio būklę, esant blogam matomumui, laiku nesulėtino greičio ir visiškai nesustabdė vairuojamos transporto priemonės iki traktoriaus su priekaba, stovėjusio važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje, atsitrenkė į priekabos užpakalinę dalį, dėl to eismo įvykio metu buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta žmonių sveikata.

2012-10-31 ekspertizės akte Nr. 11-975 (12) nurodyta, kad vairuotojas S. S. laiku nemažino vairuojamos transporto priemonės greičio ir visiškai nesustabdė jos iki transporto priemonių junginio ir atsitrenkė į priekabos užpakalinę dalį (t. 1, b. l. 109).

Esant tokiai eksperto išvadai, būtina nustatyti, ar S. S., esant tam tikrom kelio ir oro sąlygom, matomumui, apšvietimui ir kitoms aplinkybėms, turėjo realią galimybę laiku pamatyti traktorių su priekaba ir sustabdyti savo vairuojamą autotransporto priemonę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, šių aplinkybių teismas nesiaiškino, o pripažindamas, kad eismo įvykį lėmė S. S. padaryti KET pažeidimai, iš esmės rėmėsi specialisto išvados 11 punkte nurodyta išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog traktoriaus MTZ 80 vairuotojo J. J. veiksmai buvusioje kelio eismo situacijoje techniniu požiūriu būtų buvę nepriimtini ir būtų turėję priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad specialisto išvadoje esantys duomenys, turi būti vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Nuosprendį grindžiant specialisto išvada ar ekspertizės aktu, šie procesiniai dokumentai neturi kelti jokių abejonių dėl savo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-245/2012).

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad 2012-02-21 traktoriaus savininkas R. J. pas kaimyną pasiskolino priekabą, prikabino ją prie traktoriaus, priekabos gale pritvirtino trikampio formos avarinį ženklą, kadangi ant šios priekabos nėra jokių žibintų. Traktorių su priekaba vairavo R. J. tėvas J. J., o R. J. kitu automobiliu važiavo priekyje. Apie 18 val. Varėnos rajone, kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas, 45 km 800 m, traktorius sugedo ir J. J. automobiliu nuvažiavo atvežti vandens. Tuo metu labai stipriai snigo ir matomumas buvo labai blogas. R. J. pasiėmė avarinį ženklą ir ėjo už traktoriaus su priekaba pastatyti avarinį ženklą. Jam einant ties priekabos viduriu, jis pamatė atvažiuojantį automobilį, kuris trenkėsi į priekabos galą.

2012-02-21 apžiūros protokole nurodyta, kad traktoriaus priekaba be valstybinių numerių, jos galinėje dalyje apšvietimo įrenginių – lempų, nesimato, įvykio vietos apžiūros metu stipriai snigo (t. 1, b. l. 8-9). Prie apžiūros protokolo pridėta fotolentelė ir iš nuotraukų Nr. 10-12 matosi, kad oro sąlygos prastos, matomumas blogas, o traktoriaus priekaba, pakrauta šienu, stovi kelkraštyje, sunkiai matoma, be galinių apšvietimo žibintų (t. 1, b. l. 16-17, 206).

2012-10-31 ekspertizės akte Nr. 11-975 (12) nurodyta, kad prie traktoriaus prikabintas mechanizmas skirtas šieno vežimui, apžiūrint mechanizmą ant jo jokių žibintų ir šviesą atspindinčių atšvaitų nėra (t. 1, b. l. 105). 2012-02-22 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint mechanizmą, skirtą šieno vežimui ant jo jokių žibintų ir šviesą atspindinčių atšvaitų nėra (t. 1, b. l. 119).

Byloje esančių duomenų pagrindu galima daryti išvadą, kad traktoriaus vilkta priekaba nebuvo paženklinta pagal KET 4 priedo 13 punkte numatytus reikalavimus; R. J., būdamas prie sustojusios transporto priemonės (traktoriaus su priekaba), nevykdė KET 25 punkto reikalavimo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prisisegęs atšvaitą, taip pat neįvykdė KET 98 punkto reikalavimo pastatyti avarinį ženklą ne mažiau 50 metrų iki kliūties. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad traktoriaus priekaba buvo paženklinta taip, kaip to reikalauja KET nuostatos, visiškai nepagrįsta ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

Pažymėtina, kad KET 98 punkto reikalavimas pastatyti avarinį ženklą ne mažiau 50 metrų iki kliūties numatytas būtent tam, kad vairuotojas, pamatęs avarinį ženklą, turėtų realią galimybę sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonę ar, esant galimybei, kliūtį aplenkti. Šiuo atveju avarinis ženklas 50 m atstumu iki traktoriaus priekabos pastatytas nebuvo, dėl ko S. S. laiku priekabos nepamatė ir neturėjo 50 m atstumo susidūrimui išvengti. Neatmetama galimybė, kad prie priekabos pritvirtintas avarinis ženklas buvo be visų šviesą atspindinčių juostelių, ką patvirtina 2012-03-05 avarinio ženklo apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 20-21) ar buvo pridengtas sniegu, ką patvirtina oro sąlygos (stipriai snigo), ir dėl to šis ženklas buvo visai nematomas ar blogai matomas.

Taigi nustatyta, kad nuteistasis S. S. laiku nepamatė traktoriaus su priekaba ir laiku nesustabdė savo vairuojamos autotransporto priemonės, dėl ko įvyko eismo įvykis, esant tokiom sąlygoms ir aplinkybėms: S. S. tamsiu paros metu (2012-02-21 apie 18.15 val.), stipriai sningant, esant blogam matomumui, laiku nepamatė priekabos, kuri buvo be veikiančių galinių žibintų; 50 m atstumu nuo priekabos avarinis ženklas pastatytas nebuvo; traktoriaus valdytojas R. J., eidamas pastatyti avarinį ženklą, ryškiaspalvės liemenės ar atšvaito neturėjo, ženklo pastatyti nespėjo. Duomenų, kad S. S. viršijo greitį, byloje nėra. Šios patikimai nustatytos aplinkybės rodo, jog pats traktoriaus vairuotojas neatliko visų būtinų ir KET nustatytų pareigų, užtikrinančių kitų eismo dalyvių galimybę tamsiu paros metu ir esant blogoms oro sąlygoms laiku pastebėti traktorių su priekaba.

Neginčytina, kad asmuo, valdydamas automobilį, turi būti ypač atidus ir apdairus bei elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams – pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas, tačiau vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus reaguojant į netikėtai kelyje atsiradusią kliūtį, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada šias kliūtis numatytų.

Kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje S. S. buvo pakankamai atsargus, apdairus, saugaus greičio neviršijo ir jo vairuojamos transporto priemonės laiku nesustabdė ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, nes negalėjo numatyti, kad esant blogam matomumui kelyje atsiras kliūtis – traktoriaus priekaba be veikiančių žibintų, be 50 m atstumu pastatyto avarinio ženklo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių, 305 straipsnio nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 2 straipsnio 3 dalis) ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo S. S. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo S. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendį panaikinti ir S. S., kuris pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kolegijos primininkas Dmitrijus KorsakovasTeisėjai: Svetlana JurgaitienėOlegas Šibkovas