Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-10-05 · Civilinė byla Nr. 2YT-19945-217/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-05
Bylos Nr.
2YT-19945-217/2021
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01240-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romaldas Šuliokas
Pareiškėjas
V. K.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonei Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-19945-217/2021Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01240-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; 3.2.6.5. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 5 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjas Romaldas Šuliokas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja palikimo įgijimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) , mirties palikimą priėmė duktė V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi valdyti jos turtą.

Pareiškime nurodė, kad mama D. D. iki savo mirties gyveno kartu su ja gyvenamajame name unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)adresu (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas tėvo J. D. vardu. Namas yra J. D. asmeninė nuosavybė, įgytas (duomenys neskelbtini) paveldėjimu, o 0,0935 ha. namų valdos žemės sklypas yra tėvų bendroji jungtinė santuokinė nuosavybė. J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Po J. D. mirties kreipėsi į Jonavos rajono 3-iąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą. Mirus mamai liko gyventi minėtame name, pradėjo naudotis mamai priklausančiais namų apyvokos daiktais ir baldais bei kitais jos asmeniniais daiktais. Iki šiol tvarko ir prižiūri namo aplinką ir sklypą, iki šiol moka mokesčius už komunalinius ir kitus patarnavimus, perka kurą namo apšildymui ir savo lėšomis padarė namo remontą.

Po mamos mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, būdama įsitikinusi, kad gyvenamąjį namą su 0,0935 ha žemės sklypu kuris registruotas tėvo J. D. vardu jau paveldėjo pagal testamentą. Buvo įsitikinusi, kad palikimą po mamos mirties faktiškai jau priėmė, pradėjusi valdyti jos turtą kaip vienintelė likusi įstatyminė paveldėtoja. Šiuo metu nori įregistruoti daiktines teises į namą su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini)savo vardu, tačiau notaras pareikalavo paveldėjimo liudijimo po mamos mirties. Po D. D. mirties palikimo niekas nepriėmė. Brolis ir D. D. sūnus, R. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Ji yra vienintelis D. D. vaikas, kitų paveldėtojų nėra.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos rašytiniais paaiškinimais, pateiktais rašytiniais įrodymais (kopijomis): 2020 m. kovo 10 d. išduotu medicininiu D. D. mirties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), J. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) 2019 m. lapkričio 22 d. išduotu medicininiu mirties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras Gyventojų registro išrašu apie D. D., Jonavos rajono 3-ojo notaro biuro 2020 m. lapkričio 6 d. ir 2021 m. sausio 21 d. išduotais liudijimais, Testamentų registro išrašu, pažyma apie pareiškėjos deklaruotą gyvenamąją vietą, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, mokesčių už komunalines ir kitas paslaugas išrašais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), būdama našle, mirė pareiškėjos mama D. D., kurios gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini)buvo adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja tuo pačiu adresu gyvenamąją vietą deklaruoja nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. ir tai patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjos mama gyveno kartu. Gyvenamasis namas su kitais priklausiniais nuosavybės teise priklauso J. D., 0,0935 ha. namų valdos žemės sklypas yra pareiškėjos tėvų bendroji jungtinė santuokinė nuosavybė. Po J. D. mirties per įstatymo nustatytą terminą dėl paveldėjimo kreipėsi duktė V. K.. Po D. D. mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta, pareiškimų apie palikimo priėmimą negauta. Iš suinteresuoto asmens prieštaravimų negauta.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Teismas pažymi, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti – likus gyventi tame pačiame name, kuriame kartu gyveno ir jos mirusi mama D. D., naudojosi mamai priklausančiais namų apyvokos daiktais, baldais bei kitais jos asmeniniais daiktais, mokėjo mokesčius už namo komunalines ir kitas paslaugas, perka kurą namo apšildymui ir savo lėšomis atliko namo remontą, t. y. elgėsi kaip paveldėto turto savininkė, rūpinosi nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, todėl laikoma įrodyta, jog V. K. priėmė visą palikimą, atsiradusį po mamos mirties.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

Tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė duktė V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi valdyti jos turtą.

Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444 ir 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jos duktė –V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi valdyti jos turtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėjas Romaldas Šuliokas