Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. 2014-08-06 apie 20.50 val. Kaune, Eivenių g. 9, automobiliu Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti ir keisti važiavimo kryptų, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kliudė ir apgadino stovintį automobilį, po eismo įvykio nesustojo, nepažymėjo įvykio vietos kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka, iš eismo įvykio nuvažiavo. Tuo pažeidė KET 9, 106, 231.1 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B. kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad vairuodamas automobilį rugpjūčio 6 d. apie 8 val. ryto susidūrė su kitu automobiliu. Pripažįsta, kad turėjo praleisti kitą transporto priemonę, bet buvo pavargęs. Abu stabtelėjo, tačiau išgirdęs necenzūrinius žodžius, supyko ir nuvažiavo. Po kiek laiko tą pačią dieną antrą kartą važiavo pro tą vietą, matė , kad stovėjo ta pati mašina Audi. Tik policijoje sužinojo, kad apgadino kitą automobilį. Kaltę pripažįsta iš dalies, nes pasišalino ne piktybiškai. Jo automobilis draustas kasko draudimu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad M. B. padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str.1d.

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. K. parodė, kad Tvirtovės al. susidūrė du automobiliai. Iš pradžių buvo ginčas tarp vairuotojų, po ginčo vienas vairuotojas nuvažiuodamas kliudė kitą transporto priemonę. Po kontakto vienas iš automobilių susiūbavo. Šias aplinkybes nurodė eismo įvykio vietoje buvusi liudytoja. Ant vieno automobilio buvo žymios braukimo žymės, todėl nusprendė, kad vairuotojas kontaktą turėjo pajausti. Kaltą asmenį nustatė pagal valstybinį numerį. Eismo įvykio vietoje buvo kiti policijos patruliai. Apžiūrint transporto priemones, nustatyta, kad automobilio Opel Zafira apgadinimų pobūdis atitinka apgadinimų pobūdį, esantį ant automobilio Audi 100 .

Administracinio teisės pažeidimo duomenis pagrindžia ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Kaip matyti iš P.A. G. 2014-08-06 (gyvenantis JAV, į teismo posėdį nebuvo kviečiamas) paaiškinime dėl eismo įvykio, jis sustojo praleisti atbuline eiga važiuojantį sunkvežimį. Priešpriešinėje kelio juostoje kitas automobilis, nelaukdamas kada sunkvežimis pabaigs manevrą, jį apvažiavo ir skverbėsi kelią per jo stovintį automobilį. Vairuotojui liepė sustoti ir neskubėti, tačiau vairuotojas padidino greitį ir nuvažiuodamas kliudė jo automobilio galinį kairijį bamperį. Kitų automobilių vairuotojai pranešė jam nuvažiavusio vairuotojo transporto priemonės valstybinį numerį. Liudytoja, vardu G., stebėjusi įvykį, atvykusiems policijos pareigūnams tai pat nurodė valstybinį numerį (b.l.7). J. G. 2014-08-06 (gyvenanti JAV, į teismo posėdį nebuvo kviečiama) paaiškino analogiškai kaip ir P.A. G., paaiškino, kad po eismo įvykio priėjo moteris, kuri matė eismo įvykį(b.l.8). Eismo įvykio aplinkybes patvirtina G. P. (kviečiama liudytoja išvykusi į užsienį b.l.29) 2014-08-18 paaiškinime nurodytos aplinkybės. Ji patvirtino, kad Opel Zefira markės automobilis kliudė Audi 100 markės automobilio kairę galinę pusę, automobilis nuo smūgio sujudėjo (b.l.9). Šių apklaustų asmenų dėstomos įvykio aplinkybės buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, jų parodymai papildo vieni kitus, todėl teismas netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Kiekvienas liudytojas nurodė tai, ką pats matė. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių ar objektyvių pagrindų, dėl kurių minėti asmenys būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. 2014-08-06 eismo įvykio vietoje nustatyti automobilio Audi100 apgadinimai, t.y. ant galinio bamperio kairės pusės matyti kontakto žymė (b.l.2) atitinka transporto priemonės techninės apžiūros akto išvadoms (b.l.10-15).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nuoširdžiai gailisi, sunkinančio aplinkybės - per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį buvo skirta administracinė nuobauda.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma labai skirtingose situacijose. Pagal šią dalį administracinė atsakomybė gali būti taikoma tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejai, kai žala yra nežymi, o vairuotojas sąžiningai klysta vertindamas įvykio aplinkybes. Tik parenkant nuobaudų rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. B. baustas administracine tvarka, tačiau eismo įvykio metu didelė žala nepadaryta. Teismas, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad M. B. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtinas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, M. B. asmenybę, teismas sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą M. B. dėl nusižengimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir sumažinti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo laiką. Galutinai asmeniui parenkant nuobaudą taikytinos ATPK 33 str. numatytos taisyklės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 100 (vieno šimto) litų bauda;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir nubausti 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutines administracines nuobaudas paskirti 3000 (trijų tūkstančių) litų (868 EUR) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.