Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Grigonienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), Dovilų mstl., Klaipėdos r. sav., skundą dėl Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4245-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2025 m. balandžio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4245-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) L. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 489 straipsnio 2 dalį 100 Eur bauda už tai, kad jis 2025 m. kovo 31 d., 11.18 val., Klaipėdos rajono sav., Gargžduose, (duomenys neskelbtini), nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. 0725000006157 (ROIK: (duomenys neskelbtini)), galiojančio nuo 2025 m. kovo 31 d. 05.33 val. iki 2025 m. balandžio 14 d. 23.59 val., skirtų įpareigojimų: laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, adresu Klaipėdos rajono sav., Gargždai, (duomenys neskelbtini), nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje minėtu adresu, nesiartinti 100 metrų atstumu prie pavojų patiriančiu asmens V. J., nebendrauti ir neieškoti ryšių su pavojų patiriančiu asmeniu.

2025 m. gegužės 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas pareiškėjo L. K. skundas, kuriuo prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, pakeisti nutarimą ir administracinio nuobaudos – baudos – visai neskirti arba paskirti švelnesnę. Skundą motyvuoja tuo, jog turi invalidumą, po įvykio nuvykus į Gargždų nakvynės namus ten pasilikti negalėjo, nes buvo per šalta, kadangi dėl kojų pirštų traumos, kojos itin reaguoja į šaltį. Kai grįžo namo, pasirodė pareigūnams ir buvo nuvežtas į Klaipėdos ligoninę. Šiuo metu su mama nesipyksta, gyvena taikiai. Jo turimos pajamos yra labai kuklios, pragyvena iš invalidumo pašalpos, todėl paskirta bauda jam yra labai didelė.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Pažymima, jog smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. 0725000006157 pareiškėjui buvo įteiktas 2025 m. kovo 31 d. 05.33 val.; tuo metu jam buvo nustatytas 2,64 promilių neblaivumas. Pažeidimas buvo fiksuotas 2025 m. kovo 31 d. 11.18 val.; tuo metu pareiškėjui buvo nustatytas 2,74 promilių neblaivumas. Akivaizdu, kad pareiškėjas pasišalino iš Gargždų nakvynės namų dėl to, nes vartojo alkoholinius gėrimus, o ne dėl skunde nurodytų aplinkybių. Nutarimas buvo priimtas pareiškėjui nedalyvaujant, nes Institucijoje nebuvo gauta jokia informacija apie tai, kad jis negali dalyvauti bylos nagrinėjime ar, kad dėl tam tikrų priežasčių prašo atidėti bylos nagrinėjimo terminą.

Pareiškėjas L. K. ir Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį proceso dalyviams pranešta. Pareiškėjas prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, Institucija prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Iš apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio nustatyta, jog skyrimo data 2025 m. kovo 31 d. 05.33 val., galioja iki 2025 m. balandžio 14 d. 23.59 val. L. K. skirti įpareigojimai laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti 100 metrų atstumu prie pavojų patiriančio asmens V. J., nebendrauti, neieškoti ryšių su pavojų patiriančiu asmeniu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 489 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo 80 iki 320 Eur.

Teismas, patikrinęs skundžiamo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 15 d. nutarimo pagrįstumą, konstatuoja, jog ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo nėra, pareiškėjas iš esmės neneigia faktinių bylos aplinkybių ir pripažįsta, kad jam buvo išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis, kurio galiojimo laikotarpiu jam buvo skirti įpareigojimai: laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos Klaipėdos rajono sav., Gargždai, (duomenys neskelbtini), nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje minėtu adresu, nesiartinti 100 metrų atstumu prie pavojų patiriančiu asmens V. J., nebendrauti ir neieškoti ryšių su pavojų patiriančiu asmeniu, tačiau teigė, jog paskirtų įsipareigojimų nesilaikė, nes dėl sveikatos problemų negalėjo pasilikti nakvynės namuose, dėl ko grįžo namo, po ko policijos pareigūnų buvo nuvežtas į gydymo įstaigą.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų; už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.

Teismo vertinimu, L. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 489 straipsnio 2 dalyje, padarymą administracinė nuobauda – sankcijos minimumui artimo dydžio bauda – buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, t. y., buvo neginčijamai nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas ir formaliai tinkamai įvertintos bylos aplinkybės bei L. K. charakterizuojanti medžiaga. Teismas daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti skundo reikalavimus ir L. K. skirti švelnesnę nuobaudą – baudą – arba visai jos neskirti, nes būtent tokia nuobauda už tokius nusižengimus numatyta kaip privaloma, nenustatyta tokių išimtinių, ypatingų aplinkybių, kurios leistų iš esmės pakeisti nuobaudos dydį, o visai jos neskyrus, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Jau bylos nagrinėjimo Institucijoje metu buvo pripažinta viena pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; pareiškėjas į bylos nagrinėjimą teisme neatvyko, o iš pateikto skundo matyti, jog pareiškėjas net skundu nuoširdaus gailėjimosi dėl padaryto administracinio nusižengimo neišreiškė. Skunde pateikti argumentai vertintini kritiškai, kadangi nėra pagrįsti jokiais įrodymais, tuo tarpu faktas, kad L. K. iš nakvynės namų pasišalino ir namo grįžo būdamas dar labiau apsvaigęs nuo alkoholio, yra akivaizdus :pareiškėjui smurto artimoje aplinkoje orderis buvo įteiktas 2025 m. kovo 31 d. 05.33 val., kai jam buvo nustatytas 2,64 promilių neblaivumas, o administracinis nusižengimas buvo fiksuotas 2025 m. kovo 31 d. 11.18 val., kai pareiškėjui buvo nustatytas 2,74 promilių neblaivumas. Tai įgalina teismą daryti išvadą, jog jis savo elgesiui stokoja kritiškumo, neprisiima kylančios atsakomybės ir toliau elgiasi lengvabūdiškai, grįždamas namo jam uždraustu laikotarpiu ir keldamas grėsmę pavojų patiriančiam asmeniui. Teismo vertinimu, L. K. nepateikė jokių reikšmingų ir išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti minimalią ar švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta įstatyme. Išties išskirtinių gyvenimiškų aplinkybių ar didelių finansinių sunkumų, dėl kurių pareiškėjas negalėtų sumokėti jam paskirtos baudos ar ši suma jam būtų per didelė, jis nenurodė ir nepagrindė, o paskirta nuobauda – sankcijos minimumui artimo dydžio bauda - nėra akivaizdžiai per griežta, atitinka nustatytų veiksmų, kuriais padarytas pažeidimas, apimtį ir pavojingumą, todėl pripažįstama kaip parinkta teisėtai ir pagrįstai.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Institucijos 2025 m. balandžio 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4245-2025 yra pagrįstas, priimtas teisėtai, keisti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistu, o pareiškėjo L. K. skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo L. K. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANRN-4245-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.