Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. N. skundą institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - Klaipėdos teritorinei muitinei dėl 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnas 2009 m. rugsėjo 5 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad A.N. 2009 m. rugsėjo 5 d., 22.00 val. keliu A1 Vilnius – Klaipėda, 300 kilometre, važiavo nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio, vairuodamas N3 kategorijos transporto priemonę „MAN TGA 460“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Šio protokolo pagrindu 2009 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas nutarimu konstatavo, kad A.N. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčių dydžių apmokėjimo administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo 2–ojo punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. 3-97 „Dėl vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 7-ojo punkto reikalavimus. A.N. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 148 straipsnio 2 dalį.

Prašydamas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta minimali sankcijos riba, prašymą grindžia sunkia finansine padėtimi. Nurodo, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, darbo užmokestis 562,17 lt., sutuoktinė bedarbė, registruota Telšių darbo biržoje, duktė mokosi M.Romerio universitete I kurse ir yra jo išlaikoma, todėl paskirta 1200 litų bauda yra labai didelė. Šiais ir kitais skunde išdėstytais motyvais teismo prašoma:

- Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.018734/RŽ51-939 pakeisti ir sušvelninti paskirtąją baudą.

A.N. ir institucijai, kurios pareigūnas priėmė ginčijamą nutarimą apie bylos nagrinėjimą vietą ir laiką pranešta laikantis ABTĮ 123 straipsnio 1 dalies nuostatų (b.l.19), jiems neatvykus kliūčių bylos nagrinėjimui nėra (ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis) ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

ATPK 148 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar vairuotojams už važiavimą aukščiausios kategorijos automobilių keliais (magistraliniais ir krašto) M3, N2 ir N3 kategorijų kelių transporto priemonėmis nesumokėjus transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 15-16) duomenų nustatyta, kad A.N. 2009 m. rugsėjo 5 d. važiavo aukščiausios kategorijos keliu A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, N3 kategorijos transporto priemone MAN TGA 460, valstybinio ženklo numeris(duomenys neskelbtini) (b.l.15), nesumokėję transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 patvirtinto Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų Europos sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio dydžių, mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo 2 punktą ir Susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr.3-97 patvirtino Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo 7 –ojo punkto nuostatas.

Transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio mokėjimą reglamentuoja Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas. Įstatymo 7 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkai ar valdytojai moka naudotojo mokestį už važiavimą magistraliniais keliais. Mokesčio dydžius, mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 patvirtinto Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų Europos sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio dydžių, mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašą, kurio 8 ir 14 punktai numato, kad transporto priemonių savininkai ar valdytojai turi teisę naudotojo mokestį mokėti bet kuriuo metu įvairiais atsiskaitymo būdais (grynais pinigais, mokėjimo pavedimu ar kitomis įstatymų nustatytomis mokėjimo priemonėmis ar būdais). Sumokėjus mokestį, išduodami mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai - vinjetės. Vinječių formą, jų reikalavimus, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašą tvirtina susisiekimo ministras. Susisiekimo ministras 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr.3-97 patvirtino Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašą, kuris apibrėžė vinjetę kaip naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, suteikiantį teisę važiuoti Lietuvos Respublikos aukščiausios kategorijos keliais. Apraše nurodyta, jog vinjetės gali būti įsigyjamos degalinėse ir kitose vietose, pažymėtose specialiais ženklais, jos turi būti tinkamai užpildomos ir priklijuojamos ant automobilio priekinio stiklo. Vinjetė galioja tik tada, kai ji tinkamai užpildyta, pažymėta, jos pagrindinė dalis priklijuota prie transporto priemonės priekinio stiklo, kaip nurodyta naudojimosi instrukcijoje, bei kartu pateikus kontrolinį kuponą. Tais atvejais, kai įvažiavus į Lietuvos valstybės teritoriją arba išvykstant iš krovinių krovos ar įmonės buveinės (nuolatinės transporto priemonės stovėjimo vietos) nėra degalinės ar kitos vietos, kurioje galima sumokėti naudotojo mokestį bei įsigyti vinjetę (-es), transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) tai padaryti privalo artimiausioje degalinėje ar kitoje vietoje, prekiaujančioje vinjetėmis. Tai, kad A.N. nebuvo sumokėję transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio nurodo ir savo skunde. A.N. teiginys, kad neturėdamas grynųjų pinigų negalėjo įsigyti vinjetės ir ją ketino įsigyti apmokėdamas banko mokėjimo kortele artimiausioje „Lukoil“ degalinėje, nėra aktuali sprendžiant atsakomybės klausimą. A.N. savo paaiškinime nurodo, kad grįžo iš Vokietijos keltu ir vyko iš tarptautinės jūrų perkėlos į Telšius kai buvo sustabdytas kelio A1 300 –ajame kilometre. Taigi prieš įvažiuodamas į minimą kelią A1 Klaipėda – Kaunas – Vilnius vairuotojas pravažiavo visą pietinę Klaipėdos miesto dalį, kurioje yra išsidėsčiusios ne tik jo įvardinamo degalinių tinklo „Lukoil“ degalinės, bet ir eilė kitų degalinių tinklų degalinių, ties išvažiavimu į kelią A1 yra degalinių tinklo „Statoil“ degalinė, kurioje taip pat galima sumokėti naudotojo mokestį ir įsigyti vinjetę. Degalinių tinklai ir atskiros degalinės rodomos ir tolimųjų pervežimų transporto priemonėse įprastai naudojamuose navigacinėse paieškos sistemose, todėl tokia informacija transporto priemonių vairuotojų gali būti lengvai randama. Todėl skunde išdėstyti teiginiai dėl ketinimo sumokėti kelių naudotojo mokestį yra tikėtino pobūdžio ir vertintina kaip aplinkybė, kuria buvo siekiama išvengti griežtesnės atsakomybės taikymo.

ATPK 148 straipsnio 2 dalies sankcija numato baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių šešių šimtų litų. Sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija nei veikos kvalifikavimo, nei pačio pažeidimo įvykdymo fakto, tačiau dėl sunkios materialinės padėties, vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, prašo skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta administracinė nuobauda.

Mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas, t.y. ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 31 straipsnyje numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės nei numatyta sankcijoje nuobaudos skyrimo, arba jos neskyrimo. Mažesnės nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. ATPK 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numato, kad skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-827/2007, 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N5-542/2007, 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-331/2007, 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1900/2006).

A.N. kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Toks jo elgesys Institucijos įvertintas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir atsižvelgta skiriant administracinę nuobaudą. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog A.N. dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir jo atlyginimas yra 562,14 Lt (atskaičius mokesčius) (b.l. 7), nurodoma, kad kito pajamų šaltinio A.N. neturi. Sutuoktinė L. N. bedarbė (b.l.8). Skunde nurodė, kad dukra mokosi M.Romerio universitete I kurse ir yra išlaikoma tėvų, todėl paskirtosios 1200 litų baudos sumokėjimas labai pakenktų šeimos interesams.

ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima taikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, nelaikytinos rūpinimasis vaikais ir artimaisiais, jų išlaikymas, bloga šeimos materialinė padėtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinė byla Nr.N16-595/2006). Todėl įvertinus visas bylos aplinkybes, suformuotą teisminę praktiką, darytina išvada, kad A.N. administracinė nuobauda skirta įvertinus padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, paskirtoji nuobauda yra minimali, todėl institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį pakeisti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Taigi būtina sąlyga tam, kad būtų galima spręsti dėl paskirtos baudos išdėstymo yra administracinėn atsakomybėn traukiamo ar patraukto asmens rašytinis prašymas. Tokio prašymo šioje byloje nėra, todėl teismas negali svarstyti baudos mokėjimo išdėstymo, tačiau tokį prašymą A.N. gali pareikšti Klaipėdos teritorinei muitinei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutarė:

Klaipėdos teritorinės muitinės 2009 m. rugsėjo 17 d nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 018734/RŽ51-939 palikti nepakeistu ir A. N. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.