- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-14
- Bylos Nr.
- A-756-1050-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02378-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- UAB „VAATC“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „VAATC“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „VAATC“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „VAATC“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5), kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) direktoriaus 2013 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. T1-91 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/012 „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. T1-91).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu (b. l. 137–142) pareiškėjo UAB „VAATC“ skundą atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „VAATC“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 145–149), kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
II.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2014 m. sausio 10 d. gautas UAB „VAATC“ prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kuriuo pareiškėjas prašo sustabdyti Agentūros direktoriaus 2013 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. T1-91 galiojimą bei uždrausti atsakovui perduoti skolos išieškojimą (57 286,48 Lt lėšų, 690,76 Lt PVM išlaidų ir 2 988,77 Lt delspinigių) AB „Turto bankas“.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškina, kad 2014 m. sausio 6 d. iš Agentūros gavo raštą, kuriame UAB „VAATC“ raginamas sumokėti 57 286,48 Lt lėšų, 690,76 Lt PVM išlaidų ir 2 988,77 Lt delspinigių, kitu atveju, atsakovas ketina skolos išieškojimą perduoti AB „Turto bankas“. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones UAB „VAATC“ grindžia tuo, kad jo pateiktas apeliacinis skundas dar bus nagrinėjamas netrumpą laiko tarpą, o pagal ginčijamą Įsakymą Nr. T1-91 skaičiuojami delspinigiai. Be to, pareiškėjas įgyvendina viešąjį interesą atliekų tvarkymo srityje ir jo finansinė padėtis yra itin sunki, UAB „VAATC“ neturi pinigų delspinigių mokėjimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Nagrinėjamos bylos dalykas – reikalavimo užtikrinimo priemonių – laikino Agentūros direktoriaus 2013 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. T1-91 galiojimo sustabdymo bei uždraudimo atsakovui perduoti skolos išieškojimą AB „Turto bankas“– taikymas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą pažymėjęs, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 21 d. nutartį adm. byloje Nr. AS5-155/2005, 2010 m. spalio 11 d. nutartį adm. byloje Nr. AS143-612/2010; 2011 m. gegužės 27 d. nutartį adm. byloje Nr. AS63-416/2011). Be to, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, atsižvelgiama ir į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį adm. byloje Nr. AS15-622/2006).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal pateiktus į bylą duomenis nėra pagrindo daryti išvadą, kad nepritaikius pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, pasunkėtų arba pasidarytų negalimas būsimo teismo sprendimo įvykdymas.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotos taisyklės, pagal kurias asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., LVAT 2008 m. balandžio 24 d. nutartis adm. byloje Nr. AS63-277/2008; 2011 m. balandžio 1 d. nutartis adm. byloje Nr. AS525-295/2011). LVAT taip pat ne kartą yra konstatavęs, jog reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ar pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (LVAT 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis adm. byloje Nr. AS858-440/2010; 2011 m. sausio 10 d. nutartis adm. byloje Nr. AS858-13/2011). Aktuali LVAT praktika patvirtina ir tai, kad teismas, analizuodamas asmenų, prašančių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, finansinę padėtį, privalo įvertinti jų apyvartinių lėšų kiekį, pajamas, šių pajamų pokyčius, turimus įsiskolinimus, kreditorinius reikalavimus, vykdomą ūkinę veiklą, skirtų baudų dydžius, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis adm. byloje Nr. AS438-527/2009; 2011 m. balandžio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. AS146-310/2011). Šiuo atveju pareiškėjas tokių duomenų nepateikė. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad Įsakymo Nr. T1-91 nesustabdymas ar išieškojimo neuždraudimas sukeltų (ar tikėtina, kad sukels) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas. Be to, iš pareiškėjo teismui pateiktų duomenų matyti, jog išieškojimo procedūros dar net nėra pradėtos (Agentūra 2014 m. sausio 6 d. raštu Nr. APVA-20 tik paragino pareiškėją sumokėti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas).
Įvertinus pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turinį, su prašymu pateiktus, taip pat byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip sudarančios prielaidas manyti, kad būsimo teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomas, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė, jog šioje byloje priimto sprendimo įvykdymas iš tiesų bus apsunkintas ar pasidarys negalimas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taip pat 133 straipsniu teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo UAB „VAATC“ prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.