Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2016-03-09 · Byla Nr. A2.6.-59-834/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-03-09
Bylos Nr.
A2.6.-59-834/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-17120-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Pažeidėjas
E. P.
Advokatai
Saulius Zakarevičius
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A.2.6.-59-834/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-17120-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2; 2.7.4.4.; 2.14.3
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. kovo 9 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant R. Čerečkaitei,dalyvaujant E. P., jos atstovui advokatui Sauliui Zakarevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, netekėjusios, nedirbančios, administracine tvarka baustos, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. 2015 m. spalio 27 d., apie 9:20 val., Šeškinės g. 61, Vilniuje, vairuodama automobilį T. R. 4 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei važiuodama atbula nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį Mazda 6 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 9 punkto reikalavimus,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

E. P. posėdžio metu paaiškino, kad mano jog nepadarė pažeidimo. Kaip kiekvieną rytą išvažinėjo iš kiemo, kieme buvo daug automobilių. Norint išsisukti, reikėjo padaryti keletą manevrų, važiavo atbuline eiga, automobilyje yra „parkingo“ sistema, radijo paprastai neklauso. Negirdėjo „parkingo“ sistemos, stebėjo galinius veidrodėlius, išgirdo įsijungusią signalizaciją, išlipo, pasižiūrėjo, atstumas kažkoks yra, kodėl signalizacija įsijungė – nežino, nematė, kad galėjo padaryti kontaktą, akivaizdžių sužeidimų nematė. Signalizacija veikė, palaukė, apsidairė. Signalizacijai nustojus veikti, pažeidimų nemačius, nesijautė kažką blogo padariusi. 15 metų tame name gyvena, visi pažįstami, jei kažką padarytų, negalėtų pabėgti, logiška net negrįžtų į kiemą, susitvarkytų automobilį. Taisykles žino, kad jei padarai įvykį, nesvarbu, atsitiko, neatsitiko, turi išsikviesti policiją. Kontakto nejuto, išlipo tik dėl signalizacijos.

Liudytoja A. Š. parodė, kad buvo eismo įvykis, kaltininkė arba parkavosi, arba išvažinėjo, išgirdo, kad suveikė šalia stovėjusio automobilio signalizacija, išlipo, apsižiūrėjo, apgadinimų nepastebėjo ir išvažiavo. Nustatė, kad ji yra kaltininkė, nes pats nukentėjusiosios vyras per balkono langą matė tą automobilį, nurodė, kad ne pirmą kartą jį kieme matęs. Apžiūrėjo abi mašinas, buvo nustatyta, kad pagal aukštį ir pobūdį galėjo tokie apgadinimai atsirasti. Dėl aukščio pobūdžio yra žiūrima, ar tam tikromis dalimis, kampais galėjo tokie apgadinimai atsirasti. Nepasakytų, kad sugadinimai buvo gerai matomi, jie buvo nedideli nukentėjusiojo automobiliui: priekinis bamperis buvo prabrauktas, prie grotelių kažkiek buvo nubraukta. E. P. automobiliui - nežymūs prabraukymai buvo ant galinio kairės pusės bamperio, tai buvo nedideli sugadinimai. Nukentėjusiojo mašinos apgadinimų išlipęs žmogus galėjo nepamatyti nežinodamas, kurie apgadinimai seni, kurie nauji. Ant nukentėjusiojo mašinos buvo prabraukta dažai, prie grotelių lapelis, žibintas buvo prabrauktas, daugiau jokių apgadinimų nenurodė. Nukentėjusysis pamatė automobilį, tada parodė apgadinimus patruliams. Pagal sužalojimo pobūdį nelabai turėtų justi asmuo, tik atkreipė dėmesį, kad signalizacija suveikė. Gali būti skirtumas tarp aukščių sugretinimų, jei kiemo danga nėra lygi, duobėta. Nukentėjusiojo automobiliui buvo tik vienas dažų įbraukimas prie grotelių čiuožtinio pobūdžio ir lempos kamputis labai paviršutiniškai prabrauktas. E. P., išgirdusi signalizaciją, išlipo, apžiūrėjo.

Liudytojas A. K. parodė, kad buvo įvykio vietoje, apžiūrėjo „Mazdą“ 6, kreipėsi vyriškis, davė parašyti paaiškinimą, koks automobilis apgadino. Ant „Mazdos“ neprisimena, kokie apgadinimai buvo, kolega fotografavo, atrodo, jis įkėlė nuotraukas į duomenų bazę. Pats kiemas nelabai lygus buvo.

L. N. B. parodė, kad paties važiavimo į įvykio vietą neatsimena. Neatsimena ar fotografavo ar apžiūrėjo „Mazdą“, įvykių daug to eismo įvykio neprisimena.

L. M. A. parodė, kad gavo iškvietimą jog apgadintas automobilis. Atvykus į įvykio vietą pasitiko „Mazda“ vairuotojas, kurio automobilis tos dienos rytą buvo apgadintas, kaltininko automobilio jis nežinojo. Pareigūnai užfiksavo patį įvykį, berods vakare ant džipo kažką pastebėjo dėl to išsikvietė, žinodamas konkretų įtariamo automobilio numerį. Atvyko, apžiūrėjo, sunku pasakyti, kokio pobūdžio sugadinimai buvo, iš to, ką matė jie buvo nauji. Purvas buvo nubrauktas, pagal aukštį ir mechanizmą atitiko apgadinimai. Nežymūs apgadinimai buvo, matosi, kad kontaktuota, nes nubrauktas purvo sluoksnio vientisumas.

L. R. M. parodė, kad atvyko su M. A. pagal iškvietimą jog apgadintas automobilis „Mazda“. Buvo įformintas įvykis, tada nukentėjęs asmuo pamatė automobilį, kuris galimai apgadino. Atvykę apžiūrėjo apgadintąjį automobilį, nurodė miesto visureigį. Abu automobilius apžiūrėjo, nepasakys kokie apgadinimai buvo „Toyotai“, „Mazdai“ buvo bamperio sugadinimai. Jei reljefas lygus, galima pajausti kontaktą, jei duobėtas – nesuprasi, ar į duobę, ar prisilietei prie kito automobilio. Buvo liečiamasis braukiamasis kontaktas, stipraus kontakto, kad sukrėstų nebuvo. Kelias toje vietoje nekoks: ir plytelės, ir purvo bala, asfaltas nelygus.

Liudytojas E. P. parodė, kad ryte rūkė balkone ir pamatė apačioje, kaip automobilis atsitrenkė į jo žmonos automobilį. Žmonos automobilis stovėjo, o kitas automobilis, važiuojant atgal, išsukinėjant atsitrenkė į šį, vairuotoja išlipo, apžiūrėjo, nes suveikė signalizacija. Nustojo signalizacija veikti ši įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo, bandė šaukti iš 14 aukšto, nieko nesigirdėjo. Suprato, kad yra atsitrenkta, nes puikiai matėsi ir garsas girdėjosi. Išlipusi vairuotoja, nuėjo prie savo automobilio galo apsižiūrėjo, sėdo į automobilį, galbūt nepamatė sugadinimų, nes jie menki. Juodas automobilis, tie nubraižymai iš tolo nesimatė, arčiau priėjus matosi. Vairuotoja, išlipusi iš automobilio, pažiūrėjo tiek į jų, tiek į savo automobilį, prie savo automobilio galo nuėjo, prie jų automobilio priekio priėjo. „Toyotos“ vairuotoja išlipo iš savo automobilio, pakankamai ramiai pasižiūrėjo ir išvažiavo, nebuvo kaip bėgimas kažkoks ar bandymas kuo greičiau palikti stovėjimo aikštelę. Pažeidimai yra grotelės, numeris, žibintas su buferiu. Grotelės buvo sustumtos į vidų, laikikliai nulūžę ant valstybinio numerio irgi kažkokie pabraižymai, jam nieko nenutikę. Bamperiui apibrozdinimai, žibinto kampas subraižytas. Kontaktas buvo kampu.

Išklausius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. P., jos atstovo paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyrus administracinės bylos medžiagą: administracinio teisės pažeidimo protokolą, eismo įvykio vietos schemą, Vilniaus AVPK kelių policijos valdybos transporto priemonės techninės apžiūros aktą, Vilniaus AVPK kelių policijos valdybos transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolą su fotonuotraukomis, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad E. P. vairuojamas automobilis eismo įvykio metu apgadino automobilį Mazda 6 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) E. P. nurodė, kad matė įvykį iš balkono, jog automobiliai susilietė, o moteris išlipo apžiūrėjo ir neskubėdama išvažiavo, apgadinimai buvo nežymus, todėl ji jų galėjo nematyti, pats tik įdėmiai apžiūrėjęs juos pastebėjo. Pareigūnai apžiūrėję automobilius nustatė, jog jie kontaktavo, tačiau nurodė jog pažeidimai buvo nežymūs, sunkiai pastebimi. E. P. teigia eismo įvykio metu nepastebėjusi kito automobilio apgadinimų, todėl ir išvykusi. E. P. patvirtino, kad važiuodama atbula eiga nepajuto jog atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau suveikus kito automobilio signalizacijai, išlipusi jį apžiūrėjo, tačiau automobilis buvo nešvarus ir ji nepastebėjo jokių sugadinimų ar įbrėžimų. Liudytojais apklausti pareigūnai patvirtinimo, jog pagal sugadinimo aukštį ir pobūdį, automobiliams padaryti sugadinimai atitiko padarymo mechanizmą. Liudytojas A. P. patvirtino, jog automobiliai kontaktavo. Taigi bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Mazda 6 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Todėl E. P. veiksmai atitinka LR (duomenys neskelbtini) str. 2d.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas pripažįsta neįrodyta, kad žinodama apie padarytą pažeidimą (svetimo turto sugadinimą eismo įvykio metu) E. P. pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Nors byloje pateikti duomenys apie kito automobilio sugadinimą, tačiau E. P. tiek teisme, tiek duodama paaiškinimą nurodė, kad suveikus kito automobilio signalizacijai išlipo pažiūrėti, tačiau išlipusi nepastebėjo jokių sugadinimų. E. P. nurodė, kad matė įvykį iš balkono, jog moteris važiavusi atbuline eiga atsirėmė į automobilį, išlipusi apžiūrėjo ir neskubėdama išvažiavo. Pateiktos nuotraukos patvirtina nežymų automobilio Mazda 6 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimą, kuris esant automobiliui švariam vos matyti. Todėl darytina išvada, kad apie tai, jog svetimas turtas įvykio metu buvo sugadintas, E. P. negalėjo žinoti. Todėl pripažintina, kad asmuo, kuris nematydamas ir nežinodamas jog neatsargaus ir nežymaus eismo įvykio metu padarė kam nors žalą, nuvažiavo iš to įvykio vietos, negali būti laikomas padaręs (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą, nes nėra šio pažeidimo sudėties. Todėl bylos teisena pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nutrauktina ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.).

E. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes ir pobūdį, į E. P. asmenybę, kuri bausta administracine tvarka, į tai jog nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jai skirtina minimali sankcijose už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 ir 2 p.

nutaria:

E. P. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje ir skirti 28 eurų baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą E. P. pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nutraukti, nesant jos veikoje šio pažeidimo sudėties.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 15053076137.

Išaiškinti E. P., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Sinkevičienė