Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė

veikdama Kauno apylinkės teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 441 straipsniu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei A. A. dėl skolos, palūkanų, negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymų nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė neprašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ieškinio suma neviršija CPK 441 str. 1 d. nustatytos sumos iki kurios ieškinio suma laikoma maža. Atsižvelgiant į tai, teismas bylą nagrinėja iš esmės rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) BnP Finance (toliau – pradinis kreditorius) ir atsakovė A. A. 2023-02-07 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo suteiktas 250 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui, pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą iki 2026-02-07 (mokėjimo grafike nurodyta paskutinės įmokos data) bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 157,52 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 35,10 proc. pritaikius nuolaidą), 67,68 Eur sutarties sudarymo mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovei nevykdant prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartyje sulygtas sąlygas ir nereaguojant į pradinio kreditoriaus siųstą įspėjimą, pradinis kreditorius su atsakove sudarytą sutartį nutraukė 2024-01-10

2021-05-19 tarp pradinio kreditoriaus UAB BnP Finance ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau- UAB) „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-05/01 kurios pagrindu ieškovė iš pradinio kreditoriaus perėmė reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, taip pat yra nurodęs, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka (kaip ieškinys) laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti įstatymo nustatyta tvarka, taigi, atsakovei įteiktas ieškinys, kuriame taip pat nurodoma apie reikalavimo perleidimo sutartį. Laikytina, jog nagrinėjamu atveju reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš atsakovę.

Tarp šalių susiklostė sutartiniai vartojimo kredito santykiai. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas, paskolos suteikimo faktą ar sutarties nutraukimo teisėtumą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai atsiskaičiusi su pradiniu kreditoriumi ar su ieškove (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė sutarties sąlygas, nemokėjo periodinių įmokų nustatytų pagal sutartį ir laiku neatsiskaitė su ieškove, ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės 224,11 Eur negrąžinto kredito sumą, 37,13 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2024-01-10), 56,40 Eur sutarties sudarymo mokestį, vertintini kaip pagrįsti, todėl tenkinami.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 35,10 proc. negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 224,11 Eur, nuo sutarties nutraukimo dienos (2024-01-10) iki visiško kredito gražinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2026-02-07) ir neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos 78,36 Eur.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog: i) tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai; ii) apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nutarties 52 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Šalys sutartyje susitarė dėl atsakovės ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos, kurios metinė palūkanų norma pritaikius nuolaidą 35,10 proc. ir kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartyje vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2026-02-07. Aptariamu atveju (pradinė kreditorė) ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikusi atsakovei vartojimo kreditą ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi sutartį, neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutarties mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Teismo vertinimu, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma, todėl yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.

Apibendrinant tai kas išdėstyta aukščiau, ieškovės reikalavimas dėl 35,10 procentų negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą 224,11 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties nutraukimo 2024-01-10 dienos iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2026-02-07 neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos 78,36 Eur, kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 396 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024-09-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė, kreipdamasi į teismą patyrė 264 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 22 Eur žyminis mokestis, 242 Eur advokato teisinei pagalbai. Patenkinus ieškinį visiškai iš atsakovės ieškovei priteistina 264 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 224,11 Eur skolą (negrąžintą kreditą), 37,13 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 56,40 Eur sutarties sudarymo mokestį, 35,10 proc. negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą 224,11 Eur vartojimo kredito sumą nuo sutarties nutraukimo 2024-01-10 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2026-02-07, neviršijant pagal sutarties grafiką tą laikotarpį turėjusios būti mokėjimo (pelno) palūkanų sumos 78,36 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 396 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024-09-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 264 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono aplinkės teismo Trakų rūmus.

Įteikti atsakovei A. A. skirtus procesinius dokumentus – 2024-11-11 sprendimo kopiją, viešo paskelbimo būdu, paskelbiant tokį pranešimą specialiame interneto tinklalapyje:

„Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2024 m. lapkričio 11 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-14914-424/2024 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl skolos, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo nuspręsta ieškovės ieškinį tenkinti. Atsakovė šį sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali skųsti apeliaciniu skundu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 306 straipsnio reikalavimus, Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono aplinkės teismo Trakų rūmus. Atsakovei procesiniai dokumentai (2024-11-11 sprendimas) laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną.

Informacijos teirautis tel. Nr. 0 528 55418 arba el. p. traku.rumai@teismas.lt“.