Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2012-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-142-743/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-06-27
Bylos Nr.
1-142-743/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-142-743/2012Teisminio proceso Nr. 1-72-2-00006-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6.; 1.1.8.6.2. (S) 1.1.8.13.; 1.2.28.1.; 2.1.8. 2.10.1.; 2.10.1.3.; 2.10.1.4.
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 27 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, susipažinusi su baudžiamąja by­la, ku­rioje

G. T., gim. (duomenys neskelbtini) Gruzijoje, Rustavi, Gruzijos pilietis, vi­du­rinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis Gruzijoje, Tbilisyje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, kal­tinamas pagal Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­likos baudžiamojo kodekso (to­liau – LR BK) 291 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. T. 2012 m. gegužės 16 d., ikiteisminio tyrimo me­tu tiksliai ne­­nustatytu laiku ir tiksliai ne­nustatytoje vietoje, pažeisdamas Lietuvos Res­­­publikos valstybės sie­nos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus, neturėdamas as­mens dokumento, su­teikiančio teisę pereiti valstybės sieną, neteisėtai, nenustatytoje valstybės sie­nos kirtimui vietoje, eid­amas mišku ir laukais, perėjo Lie­tu­vos Respub­li­kos valstybės sieną iš Bal­ta­­rusijos Respublikos į Lie­­tu­vos Respub­li­ką.

Kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

Kaltinamojo G. T. parodymais (b. l. 31-32, 33-35), kad jis Gruzijoje yra as­muo be pastovios gyvenamosios vietos, nes savo namą pardavė. Paskutiniu metu gyveno Tbilisyje nuo­mojamame bute. 2012 m. gegužės 13 d. iš Tbilisio atskrido į Maskvą, o iš ten taksi automobiliu a­tvyko iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kurioje vietoje negali nurodyti, nes buvo naktis. Tak­si vairuotojas pasakė, kad tai yra valstybės siena su Lietuva ir pats tai suprato, kadangi matė di­de­lę automobilių eilę. Gegužės 16 d. pėsčiomis mišku perėjo valstybės sieną. Per pasienio postą nė­jo, kadangi neturėjo vizos. Dėl vizos gavimo nesikreipė, nes gruzinams jas labai sunkiai išduoda ir bran­giai kainuoja. Savo pasą pametė Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, kai pėsčiomis ėjo per vals­ty­bės sieną. Jo kelionės tikslas buvo Varšuva, todėl keliavo per Lietuvą į Lenkiją, kur buvo su­lai­ky­tas Lenkijos pareigūnų.

Liudytojo T. R. parody­mais (b. l. 10), iš kurių matyti, kad 2012-05-19 jam dir­bant Kal­varijos užkardoje pamainos vyresniuoju, Lenkijos Respublikos Podlasko rinktinės Augu­s­ta­vo už­­kardos pareigūnai perdavė Lazdijų rinktinės pareigūnams keturis Gruzijos piliečius, tarp jų ir G. T., kurie buvo sulaikyti Lenkijos Res­­publikos Augustavo mieste. Sulaikyti asme­nys paaiškino, kad jie susitiko Lenkijoje, į Lietuvą at­vyko iš Bal­ta­ru­si­jos neteisėtai, eidami pėsčio­mis miškingomis vietovėmis, tikslios valstybės sie­nos perėjimo vietos n­u­rodyti negalėjo.

Susitikimo prie valstybės sienos protokolu (b. l. 5), iš kurio ma­ty­ti, kad 2012-05-19 10.30 val. prie valstybės sienos ženklo Nr. 140 Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos Kontaktinio punkto tar­nybinėse patalpose įvyko susitikimas dėl 4 Gruzijos piliečių: G. T., M. I., G. G. ir A. S. perdavimo Lietuvos Respublikos pusei. Susiti­ki­mo metu konstatuota, kad minėti užsieniečiai neturi teisėto dokumento atvykti ir būti Lenkijos Res­publikoje bei neteisėtai kirto valstybės sieną iš Lietuvos į Lenkiją.

Asmenų perdavimo/priėmimo be išankstinio pranešimo protokolu (b. l. 6), iš kurio ma­ty­ti, kad 2012-05-19 10.30 val. Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos Kontaktinio punkto tarnybinėse pa­talpose Lietuvos Respublikai perduotas G. T., gim. (duomenys neskelbtini).

Pažyma apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus (b. l. 7), iš kurios ma­ty­ti, kad nėra duo­me­nų apie tai, kad G. T. teisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad G. T. kaltė pa­da­­rius jam in­­kri­mi­nuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis neteisėtai perėjo Lietuvos Respub­li­kos valstybės sieną, todėl jo padaryta nu­si­kal­stama vei­ka teisingai kvalifi­kuota pagal LR BK 291 straipsnio 1 dalį.

Už LR BK 291 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti ski­ria­­ma bauda arba areštas, ar­ba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojin­gumo laip­­s­­­­­­­­nį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis G. T. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę leng­vi­­nančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įs­ta­­ty­­­mo numatytą veiką ir nuo­širdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). At­sa­ko­my­bę sunkinančių ap­lin­ky­bių nėra. Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje ne­teis­tas (b. l. 52).

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama kaltinamajam skir­­­­­­­­­­ti 50 parų arešto bausmę. Kaltina­masis sutinka, kad procesas būtų už­­baigtas teismo bau­džia­muo­­­­ju įsakymu, sutinka, kad jam būtų skirtas areštas, prašo sušvelninti bausmės terminą (b. l. 53).

Pirmą kartą teisiamam kaltinamajam nėra pagrindo skirti griežčiausią sankcijoje numatytą lais­­­vės atėmimo bausmę, todėl, atsižvelgiant į tai, kad jis yra užsienio valstybės pilietis, nedirba, pa­ja­mų neturi, jam skirtina švelnesnė iš sankcijoje numatytų bausmių, kurią siūlo ir pro­­kurorė, – areš­tas. Teisėja nėra saistoma pro­ku­ro­rės siūlomu ar kaltinamojo pageidaujamu baus­­­­mės dydžiu. Paren­kant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos vei­kos pobū­dį, pavo­jin­gu­mą, kal­ti­na­mojo as­­­­me­­­­nybę, atsakomybę leng­vi­nan­čią aplin­ky­bę ir sunkinan­čių aplinky­bių ne­­­bu­vi­mą. Įvertinus šias aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina artima vidurkiui arešto baus­mė, nes pripažintina, kad tokia bausmė bus pa­­kan­kama pa­siek­­ti baus­­­mės tiks­­lams – su­laikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei už­­­tikrinti tei­sin­gu­mo prin­­­cipo įgy­ven­­di­nimą (LR BK 41, 61 straipsniai).

G. T. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. gegužės 19 d. (b. l. 12) įskaitytinas į bausmę.

Kardomoji priemonė – suėmimas G. T. paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsi­­teisėjimo, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis užtikrinti kardomosios priemonės tikslo – nuo­sprendžio įvykdymo, nėra galimybės, bet ne ilgiau nei iki bausmės pabaigos (BPK 119 straips­nis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

G. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 291 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 50 (penkiasdešimčia) parų arešto.

Remiantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką G. T. įskaityti laiką, išbūtą laiki­na­jame sulaikyme ir suėmime nuo 2012 m. gegužės 19 d. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki baus­mės pabaigos.

Išaiškinti G. T., jog:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą rei­ka­­­lau­da­­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsa­ky­­­mas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsi­­­­teisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo pro­ce­so kodekso nustatyta tvar­ka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Asta Vailionienė