- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-11
- Bylos Nr.
- 1-395-1100/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33356-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- A. M.
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė-Butvilienė
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas Utenos apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 60 MGL (3000 Eur) bauda (įsiteisėjo 2021 m. liepos 17 d.),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. M. 2021 m. rugsėjo 25 d. apie 15.11 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,37 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Žemesnės instancijos teismas
A. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Paaiškino, kad tikslios datos nepamena, rugsėjo mėn. važiavo nusipirkti alkoholio būdamas išgėręs. Nuo ryto vartojo alkoholį su T. Č. ir jo sugyventine. Išgėrė apie 8–9 butelius alaus, po litrą, 6 laipsnių stiprumo. Apie 15–16 val. pritrūkus alkoholio, važiavo automobiliu Mazda 3 nusipirkti dar alkoholio ir buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) g. Automobilis priklauso namo šeimininko giminaičiui D.. Neatsimena, ar buvo nuvažiavęs iki parduotuvės, bet atsitrenkė į pušeles. Pripūtė virš 2 promilių. Sutinka su nustatytu promilių kiekiu. Tuo metu neturėjo teisės vairuoti, berods, gegužės mėnesį buvo atimta, nes vairavo neblaivus. Pasak kaltinamojo, tiesiog nesusikontroliavo, todėl atsisėdo prie vairo išgėręs. Jis yra priklausomas nuo alkoholio, šiuo metu koduotas. Seniai lanko anoniminius alkoholikus, dabar pradėjo dažniau ten važinėti. Pastaruoju metu nevartoja alkoholio, nuo sausio 11 d. dirba prie elektros. Labai gailisi dėl įvykio ir prašo skirti didesnę baudą. Jeigu leistų baudą mokėti dalimis, tai susirastų dar vieną darbą. Prieš tai paskirtos baudos yra sumokėjęs apie 1000 Eur, atrodo, iki balandžio mėn. turi sumokėti visą baudą. Šiuo metu gyvena su mama (duomenys neskelbtini), šeimos ir vaikų neturi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo 25 d. apie 15 val., vedžiodamas šunį (duomenys neskelbtini), išgirdo didelį triukšmą ir garsą, panašų į automobilio ratų prasisukimą. Priėjęs arti pamatė, kad (duomenys neskelbtini) g. į medžius įvažiavęs oranžinės spalvos automobilis Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o šalia stovėjo vyras, kuris rankose laikė maišą su alkoholiniais buteliais. Automobilio vairuotojo pusėje sėdėjo vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų, vilkėjo džinsus, tamsios spalvos striukę, po kuria nieko nevilkėjo. Liudytojo teigimu, vairuotojas atrodė neblaivus, agresyviai šaukė ant šalia esančių žmonių. Kai minėtas vyras pradėjo šalintis iš įvykio vietos, jis iškart paskambino telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Paskui matė, kaip automobilis privažiavo prie namo įvažiavimo adresu (duomenys neskelbtini), ir iš jo išlipo minėtas asmuo, kuris pradėjo su kažkuo garsiai ginčytis rėkdamas, kad atlygins žalą. Pasak liudytojo, vairuotojas svirduliavo, sunkiai stovėjo ant kojų, jo kalba buvo nerišli, tada vairuotojas vėl įlipo į automobilį ir įvažiavo į kiemą, esantį ankščiau minėtu adresu, o likęs vyras, vilkintis tamsios spalvos striukę ir džinsus, pradėjo šlapintis toje vietoje, kurioje buvo įvažiavęs automobilis, tada apsisuko ir nuėjo į tą patį kiemą, kuriame buvo pastatytas automobilis. Jis vėliau matė, kaip minėti asmenys grįžo į įvykio vietą ir pradėjo rinkti automobilio detales, likusias po eismo įvykio. Po kurio laiko atvyko pareigūnai. Pamatęs, kaip policijos pareigūnai vedasi asmenį, jis patvirtino, kad būtent tas asmuo vairavo automobilį, kuris sukėlė eismo įvykį. Pats asmeniškai vairuotojo nepažįsta, matė pirmą kartą (b. l. 16–17).
Liudytoja L. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo 25 d. apie 15 val., būdama namuose, pro atidarytus langus išgirdo didelį triukšmą: automobilio signalo garsą, taip pat garsą, panašų į automobilio ratų prasisukimą. Pasižiūrėjusi pro langą pamatė, kaip automobilis, važiuodamas adresu (duomenys neskelbtini), netinkamai atlikęs posūkį, įvažiavo į medžius, esančius šalia aptverto kiemo, ir atsitrenkęs sustojo. Ji iškart išbėgo į kiemą ten, kur įvyko eismo įvykis, ir pamatė, kad oranžinės spalvos automobilyje Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdi trys vyrai, kurie akivaizdžiai atrodė neblaivūs, jų kalba buvo nerišli, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Paklausė, ar jiems nėra reikalinga medicininė pagalba, jie atsakė, kad ne. Iš šalia esančio namo išbėgusi moteris pradėjo automobilio vairuotojui sakyti, kad iškvies policiją, vairuotojas nurodė, kad jam yra nesvarbu, jis pats yra pareigūnas ir nieko blogo nepadarė. Asmuo, sėdėjęs keleivio vietoje, išlipo iš automobilio, ant galinės sėdynės miegojo dar vienas asmuo, o vairuotojas bandė išvažiuoti iš įvykio vietos ir, išvažiavęs automobiliu, privažiavo prie namo įvažiavimo adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas asmuo, išlipęs iš automobilio, pradėjo su kažkuo garsiai ginčytis rėkdamas, kad atlygins žalą, vairuotojas svirduliavo, sunkiai stovėjo ant kojų, jo kalba buvo nerišli. Tada vairuotojas vėl įlipo į automobilį ir įvažiavo į kiemą, esantį ankščiau minėtu adresu, o likęs vyras, vilkintis tamsios spalvos striukę ir džinsus, pradėjo rinkti automobilio detales. Tuomet ji nuėjo į namus ir pamačiusi, kad atvyko policija, išėjo į kiemą, norėdama nurodyti, kuris vyras vairavo automobilį. Paties vairuotojo nepažįsta, matė pirmą kartą, vairuotojas buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, vilkėjo džinsus, tamsios spalvos striukę. Pamačiusi, kaip policijos pareigūnai vedasi asmenį, patvirtino, kad būtent tas asmuo vairavo automobilį, kuris sukėlė eismo įvykį. Ji šiek tiek filmavo įvykį ir jei reiks, vaizdo įrašą pateiks prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (b. l. 20–21).
Liudytoja D. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo 25 d. apie 15 val., būdama namuose, išgirdo didelį triukšmą, lyg automobilis į kažką atsitrenkė, taip pat išgirdo automobilio signalo garsą ir garsą, panašų į automobilio ratų prasisukimą. Pasižiūrėjusi pro langą pamatė, kaip automobilis Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į medžius, esančius šalia jos aptverto kiemo. Liudytojos teigimu, išbėgusi į kiemą telefonu iškart nufotografavo eismo įvykį ir iškvietė policiją. Pamatė, kad minėtame automobilyje Mazda 3 sėdi du vyrai, kurie akivaizdžiai atrodė neblaivūs, jų kalba buvo nerišli, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Jiems bandant išlipti iš automobilio, ji pradėjo sakyti, kad iškvies policiją, vairuotojas sakė „gerai, kviesk“. Asmuo, sėdėjęs keleivio vietoje, išlipo iš automobilio su maišu, o vairuotojas bandė išvažiuoti iš įvykio vietos. Išvažiavęs vyras automobiliu nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) g. Šalia stovėjusi mergina nurodė, kad automobilis nuvažiavo adresu (duomenys neskelbtini). Vairuotojas, kuris buvo išlipęs iš automobilio, svirduliavo, sunkiai stovėjo ant kojų, jo kalba buvo nerišli. Paskui abu vyrai grįžo į įvykio vietą ir pradėjo rinkti automobilio detales, vienas iš jų pradėjo šlapintis ten, kur įvykio eismo įvykis. Keleivio vietoje sėdėjęs vyras vilkėjo tamsios spalvos striukę ir džinsus, o vairuotojas buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, vilkėjo džinsus, tamsios spalvos striukę, avėjo sportinius juodos spalvos batus su balta juostele. Jei reikės, galės nurodyti, kuris asmuo vairavo automobilį, nes jį taip pat nufotografavo, kai atėjo į įvykio vietą. Savo darytas nuotraukas prideda prie apklausos protokolo (b. l. 24–28).
Liudytoja E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo 25 d. apie 15 val., būdama namuose, išgirdo didelį triukšmą: automobilio stabdymo garsą ir garsą, panašų į automobilio ratų prasisukimą. Pasižiūrėjusi pro langą pamatė, kaip automobilis, važiuodamas adresu (duomenys neskelbtini), neišėmęs posūkio, įvažiavo į medžius, esančius šalia aptverto kiemo ir atsitrenkęs sustojo. Ji iškart telefonu padarė nuotraukas, ir pamačiusi, kad kaimynė išbėgo į kiemą, ji taip pat nubėgo prie tos vietos, kur įvyko eismo įvykis. Atėjusi pamatė, kad oranžinės spalvos automobilyje Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvažiavo į medžius, sėdi du vyrai, kurie akivaizdžiai atrodė neblaivūs, jų kalba buvo nerišli, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Vyrai bandė išlipti iš automobilio, o kaimynė jiems pradėjo sakyti, kad iškvies policiją, vairuotojas sakė „gerai, kviesk“. Asmuo, sėdėjęs keleivio vietoje, išlipo iš automobilio su maišu, o vairuotojas bandė išvažiuoti iš įvykio vietos, ir išvažiavęs automobiliu nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) g. Šalia stovėjusi mergina nurodė, kad automobilis nuvažiavo adresu (duomenys neskelbtini). Vairuotojas, kuris buvo išlipęs iš automobilio svirduliavo, sunkiai stovėjo ant kojų, jo kalba buvo nerišli. Paskui abu vyrai grįžo į įvykio vietą ir pradėjo rinkti automobilio detales, vienas iš jų pradėjo šlapintis ten, kur įvyko eismo įvykis. Keleivio vietoje sėdėjęs vyras vilkėjo tamsios spalvos striukę ir džinsus, o vairuotojas buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, vilkėjo džinsus, tamsios spalvos striukę, avėjo sportinius juodos spalvos batus su balta juostele. Jei reikės, galės nurodyti, kuris asmuo vairavo automobilį, nes jį nufotografavo kaimynė. Savo darytas nuotraukas prideda prie apklausos protokolo (b. l. 31–34).
Liudytojas D. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo 8 d. paliko savo automobilį Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), giminaičiui T. Č., kadangi automobilį reikėjo patvarkyti prieš techninę apžiūrą. Dieną prieš, paskambinus T. Č. pasiteirauti apie automobilio remontą, šis prisipažino, kad automobilis yra sudaužytas ir paimtas policijos pareigūnų. Automobilį jis įsigijo 2019 m. rudenį, mokėjo 1600 Eur. Transporto priemonė yra jo nuosavybė. Prašo jam grąžinti automobilį. Kas įvyko su jo automobiliu, žino tik iš pasakojimų, pats nieko nematė (b. l. 37).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2021 m. rugsėjo 25 d., apie 15.11 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas pranešėjos D. L. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), automobilis Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvažiavo ant žalios vejos, išvertė pušaites, vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 10–13).
2021 m. rugsėjo 25 d. tyrėjos G. B. tarnybiniame pranešime dėl girto vairuotojo nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 25 d. apie 15.15 val., dirbant kartu su tyrėju E. A., gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), automobilis Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant žalios vejos, išvertė pušeles, vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus nurodytu adresu, kieme pastebėjo apgadintą stovintį automobilį Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Užėjus į namą iš jo išėjo A. M., kuris vos pastovėjo ant kojų. Paklausus, kas vairavo automobilį, asmuo teigė, kad niekas nevairavo automobilio, pastarasis dalinės apžiūros metu pats atidavė automobilio raktelius. Automobilio variklis buvo dar šiltas, ant kelio stovėję liudininkai nurodė, kad matė eismo įvykį ir, kad automobilį vairavo A. M., kuris apgadinęs pušeles išvažiavo ir automobilį pastatė kieme adresu (duomenys neskelbtini). Vairuotojas pasirodė neblaivus, sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paklausus vairuotojo, ar vartojo šiandien alkoholį, jis nurodė, kad alkoholį vartojo maždaug prieš pusvalandį. Patikrinus A. M. blaivumą pirmuoju pūtimu apie 15.45 val. nustatyta – 2,84 promilių girtumas, antru pūtimu 16.03 val. – 2,37 promilių girtumas. 15.45 val. A. M. buvo sulaikytas. Naudojantis policijos sistemomis, nustatyta, kad A. M. yra atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones, o minėtas automobilis priklauso D. A. (b. l. 14).
Alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKL–0741 2021 m. rugsėjo 25 d. 15.45 val. patikrinus A. M. blaivumą, nustatytas 2,84 promilių neblaivumas, o 16.03 val. – 2,37 promilės (patikros sertifikatas Nr. 1487044). 2021 m. rugsėjo 25 d. neblaivumo nustatymo akte A. M. užfiksuoti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 39–42).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra D. A., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 50).
Žemesnės instancijos teismas
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Mazda 3, 2004 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 1650 Eur (b. l. 51).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. M. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Mazda 3, kai jo iškvėptame ore yra 2,37 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina A. M. pareikštą kaltinimą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę būdamas neblaivus. Tai, kad A. M. vairavo automobilį būdamas neblaivus, patvirtina liudytojų V. K., L. P., D. L. ir E. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais teismas nenustatė pagrindo abejoti. Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys 2021 m. rugsėjo 25 d. tyrėjos G. B. tarnybinis pranešimas, 2021 m. rugsėjo 25 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkoholio matuoklio „Drager Alcotest 7510“ rodmenys. Teismas pažymi, kad minėtas A. M. neblaivumo laipsnis nustatytas neabejotinu įrodymu – alkoholio matuoklio „Drager Alcotest 7510“ rodmenimis (šio alkoholio matuoklio patikra galioja iki 2021 m. gruodžio 16 d. (b. l. 39). Taigi teismas neturi pagrindo abejoti šiuo alkoholio matuokliu ir juo nustatytu kaltinamojo neblaivumo laipsniu (2,37 promilės), be to, su tuo sutiko ir kaltinamasis A. M.. Taigi darytina išvada, kad A. M. savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. M. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – A. M. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).
A. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pastebėtina, kad vien naujo tyčinio nusikaltimo padarymo, kai asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, o teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, pakanka pripažinti, kad asmuo yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 100–101), jam teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 85–99). Jis šiuo metu dirba. Bylos duomenimis, A. M. praeityje gydytas (duomenys neskelbtini) 10 kartų dėl (duomenys neskelbtini), iš jų – 6 kartus gydytas 2021 m. (b. l. 158). Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. M. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnis nuteisimas jam teigiamos įtakos nepadarė ir jis vėl nusikalto, t. y. praėjus vos 3 mėnesiams po to, kai A. M. buvo nuteistas Utenos apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, jis vėl vairavo būdamas neblaivus. Toks kaltinamojo elgesys rodo, kad jis linkęs ignoruoti visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. M. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis 6 mėnesiai (mažesnis, nei sankcijos vidurkis). Teismo vertinimu, baudos skyrimas kaltinamajam už šios nusikalstamos veikos padarymą būtų netikslingas, nes Utenos apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda už analogiško nusikaltimo padarymą nebuvo efektyvi kaltinamojo elgesiui. Teismas taip pat pripažįsta, kad A. M. arešto bausmė būtų per švelni valstybės reakcija į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką. Tokia išvada darytina į tai, kad kaltinamasis praėjus vos 3 mėnesiams po to, kai A. M. buvo nuteistas Utenos apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, vėl vairavo būdamas neblaivus. Pagal bylos aplinkybes jis vairavo neblaivus, kai tuo metu automobilyje buvo dar vienas asmuo, taip pat sukėlė eismo įvykį (atsitrenkė į medžius). Tik dėl atsitiktinumo buvo išvengta sunkių padarinių. Tai patvirtina, kad kaltinamasis savo veiksmais kėlė realią grėsmę kitų asmenų gyvybei ir sveikatai, jų turtui. Antrą kartą analogiškos nusikalstamos veikos padarymas per trumpą laiką rodo A. M. įžūlų požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jų visišką ignoravimą. Todėl, teismo vertinimu, arešto bausme taip pat nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Byloje taip pat nustatyta, kad, A. M. darant šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką, jam Utenos apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kuris įsiteisėjęs, paskirta 60 MGL (3000 Eur) bauda. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis savanoriškai sumokėjo 600 Eur, o antstolis šiuo metu išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (b. l. 184–185). Taigi likusi nesumokėta baudos dalis yra 48 MGL (2400 Eur) dydžio. Atsižvelgiant į tai, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė bendrinama su nesumokėta baudos bausme pagal BK 64 straipsnio taisykles.
Savanorišką 48 MGL (2400 Eur) baudos sumokėjimo terminą palikti iki 2022 m. gegužės 17 d., kai sueis 10 mėnesių terminas, nustatytas Utenos apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. teismo baudžiamajame įsakyme. Atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, Utenos apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. teismo baudžiamajame įsakyme nustatytą savanorišką baudos sumokėjimo terminą, teismas nemano, kad yra tikslinga dar prailginti šį terminą, juolab A. M. buvo žinoma, per kiek laiko jis savanoriškai turi sumokėti paskirtą baudą.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismas, vertindamas, ar yra teisinis pagrindas atidėti A. M. laisvės atėmimo bausmės vykdymą, atsižvelgia į tai, kad nors jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas, tačiau tik vieną kartą (anksčiau nepaskirta laisvės atėmimo bausmė), po nagrinėjamo įvykio dėl jo nebuvo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų (b. l. 187–188). Jis taip pat po nagrinėjamo įvykio nebaustas administracine tvarka (b. l. 189–196). Kaltinamasis šiuo metu dirba. Pasak A. M., jis koduotas nuo alkoholizmo, dažniau lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus. A. M. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti A. M. ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, A. M. bausmės vykdymas atidedamas 1 metams ir 9 mėnesiams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:
1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba, netekus darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);
2) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);
3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė paskirti A. M. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Mazda 3 vertės konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
A. M. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,37 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį dienos metu, (duomenys neskelbtini) mieste, kur eismas yra pakankamai intensyvus. Taigi nėra abejonių, kad A. M. savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tokią išvadą sustiprina ir ta aplinkybė, kad jis vairavo neblaivus, kai tuo metu automobilyje buvo dar vienas asmuo, taip pat sukėlė eismo įvykį (atsitrenkė į medžius). Tik dėl atsitiktinumo buvo išvengta sunkių padarinių. Pažymėtina ir tai, kad A. M. vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes tokia teisė jam jau buvo atimta už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Tai didina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, yra būtinas. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).
Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, A. M. nustatytą neblaivumo laipsnį, bet ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau kartą teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, nustatyta jo viena atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė ir kt.
Taigi A. M. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams ir 9 mėnesiams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2021 m. rugsėjo 26 d. Skirti šios specialios teisės draudimo maksimalų terminą (5 metams), kaip prašė prokurorė baigiamosios kalbos metu, šiuo atveju įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes, neatitiktų proporcingumo principo.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).
A. M. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Mazda 3, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė D. A. (b. l. 50). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – D. A., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (1650 Eur) išieškojimas iš A. M. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. M. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo A. M. išieškotina konfiskuotino turto vertė su PVM – 1650 Eur.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
A. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 68–71). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
A. M. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. rugsėjo 25 d. 15.45 val. iki 2021 m. rugsėjo 26 d. 11.49 val. (viena diena) (b. l. 65–66, 67). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą proceso išlaidas, be kita ko, sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos (BPK 103 straipsnio 5 punktas), taip pat kitos išlaidos, kurias turi proceso dalyviai ar teismas ir kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (to paties straipsnio 6 punktas). Šioje byloje prašoma priteisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai proceso išlaidas – 18 Eur su PVM už transporto priemonės Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje nuo 2021 m. rugsėjo 25 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Atsižvelgiant į pirmiau minėto įstatymo nuostatas bei į tai, jog A. M. padarė veiką naudodamasis transporto priemone, byloje turėtos transporto priemonės transportavimo ir saugojimo išlaidos – 18 Eur pripažintinos proceso išlaidomis ir BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 4 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu su Utenos apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. teismo baudžiamuoju paskirta ir nesumokėta baudos dalimi – 48 MGL (2400 Eur) dydžio – bei A. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę su 48 MGL (2400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų)) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti A. M. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugsėjo 25 d. 15.45 val. iki 2021 m. rugsėjo 26 d. 11.49 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmei.
Savanorišką 48 MGL (2400 Eur) baudos sumokėjimo terminą palikti iki 2022 m. gegužės 17 d., kai sueis 10 mėnesių terminas, nustatytas Utenos apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. teismo baudžiamajame įsakyme.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:
1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba, netekus darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);
2) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);
3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Paskirti A. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2021 m. rugsėjo 26 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 1650 Eur (vieno tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.
Priteisti iš A. M. 18 Eur (aštuoniolikos eurų) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, lėšas pervedant į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT327044060001188548, AB „SEB“ bankas, mokėjimo grafoje „mokėjimo paskirtis“ nurodant automobilio valstybinį numerį, mokėtojo vardą, pavardę.
1) bauda privalo būti sumokėta nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki 2022 m. gegužės 17 d., kai sueis 10 mėnesių terminas, nustatytas Utenos apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. teismo baudžiamajame įsakyme, sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;
5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti bylos numerį.
2) sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;
3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1) automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;
5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį;
2) sumokėjęs automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.