- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-16
- Bylos Nr.
- 2S-997-781/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-02525-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas sustabdyti vykdymo veiksmus, civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo pagal pareiškėjo A. P. skundą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. antstoliui I. G. pateikė 2012-02-13 ir 2012-02-14 skundus dėl antstolio veiksmų apskundimo, kurių antstolis I. G. 2012-02-23 netenkino ir, vadovaudamasis CPK 510 str. 2 d., skundus persiuntė Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui.
Pareiškėjas 2012-02-13 ir 2012-02-14 pateiktais skundais taip pat prašė priimti sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones- sustabdyti antstolio vykdymo veiksmus pagal vykdomąją bylą Nr. 0008/11/03651, kol jis galės realizuoti savo teisę į gynybą, privalomą teikti jam pagal įstatymą ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos jam priskirtą, kad jam būtų suteikta galimybė tinkamai suruošti teismui ieškinį (procesinius dokumentus) ir iki tol, kol nebus priimtas sprendimas byloje dėl sutarties nutraukimo neteisėtumo.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. vasario 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjo A. P. prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės - stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje iki kol bus priimtas teismo sprendimas ginčo teisena inicijuojamoje kitoje byloje, nėra susijusios su teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo galimumu šioje civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas antstolio veiksmų teisėtumas priimant skundžiamus 2012-01-19 ir 2012-02-08 patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0008/11/03651, kad pareiškėjas neįrodė, kad jo 2012-02-13 ir 2012-02-14 skundų dėl antstolio veiksmų tenkinimo atveju, antstoliui kiltų kliūčių įvykdyti teismo nutartį, kad pareiškėjas tik formaliai nurodė prašymą stabdyti vykdymo veiksmus, tačiau nepateikė jokių argumentų, kodėl konkrečiu atveju yra būtina taikyti išimtį iš bendros taisyklės- padavus skundą dėl antstolio veiksmų, stabdyti ir vykdymo veiksmus, kad teismui nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0008/11/03651 priiminėja patvarkymus, kurie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, protingumo ar sąžiningumo principams, kad pareiškėjo prašymas stabdyti vykdymo veiksmus atitolina vykdymo proceso veiksmų pabaigą bei sudaro prielaidas situacijai, kai išieškojimo procese ima dominuoti ne išieškotojo, o skolininko interesai, sprendė, jog pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkintinas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir priimti sprendimą taikyti jo 2012-02-13 ir 2012-02-14 skunduose prašytas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl antstolio I. G. veiksmų. Nurodo, kad nesutinka su atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvais, kadangi 2012-02-13 ir 2012-02-14 skunduose jis pažymėjo, kad ginčo teisenos tvarka yra inicijuojamas procesas dėl kreditavimo sutarties, kurios vykdymas užtikrintas hipotekos prievole, nutraukimo neteisėtumo. Jis savo 2012-02-13 skunde atkreipė dėmesį, kad proceso dėl minėtos kreditavimo sutarties, kurios vykdymas užtikrintas hipotekos prievole, nutraukimo neteisėtumo inicijavimas vilkinamas ne dėl jo, o dėl valstybės institucijų ir advokato neveikimo ir nesuteikimo jam priskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, nors jis imasi veiksmų, kad jo konstitucinė teisė į teisminę gynybą būtų tinkamai užtikrinta tokios teisinės pagalbos suteikimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Byloje nenustatyta CPK 329 str. nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, todėl teismas pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Apeliacinės instancijos teismo teisėja, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, civilinės bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdė vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0008/11/03651.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis I. G. vykdo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 891V/2010 dėl skolos išieškojimo, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nuosavybės teise pareiškėjui ir jo sutuoktinei I. D. P. priklausantį nekilnojamąjį daiktą- butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas antstoliui pateikė 2012-02-13 ir 2012-02-14 rašytus skundus dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas 2012-02-13 skundu skundžia antstolio 2012-01-19 patvarkymą, kuriuo antstolis atsisakė sustabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/11/03651. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu inicijuojamas teisminis procesas dėl 2007-06-07 būsto kreditavimo sutarties, kurios vykdymas užtikrintas hipotekos prievole, nutraukimo nepagrįstumo. Pareiškėjas 2012-01-09 raštu kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo siekiant inicijuoti procesą civilinėje byloje dėl kreditavimo sutarties nutraukimo nepagrįstumo. 2011-12-02 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu pareiškėjui buvo suteikta skubi antrinė teisinė pagalba, paskirtas advokatas V. G., tačiau paskirtas advokatas visą laikotarpį nuo 2012-12-02 iki skundo pateikimo net nepradėjo teikti pareiškėjui skubios teisinės pagalbos. Pareiškėjas prašė sustabdyti antstolio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0008/11/03651, kol galės realizuoti savo teisę į gynybą, tinkamai paruošti ieškinį ir kol bus priimtas sprendimas byloje dėl sutarties nutraukimo. 2012-02-14 skundu pareiškėjas skundžia antstolio 2012-02-08 patvarkymą skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti, nurodydamas, kad nėra pagrindo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti ir kad jis prieštarauja, kad ekspertizė būtų paskirta ar turtas būtų pakartotinai vertinamas. Pareiškėjas minėtais skundais taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti antstolio vykdymo veiksmus pagal vykdomąją bylą Nr. 0008/11/03651, kol jis galės realizuoti savo teisę į gynybą, privalomą teikti jam pagal įstatymą ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priskirtą, kad jam būtų suteikta galimybė tinkamai suruošti teismui ieškinį (procesinius dokumentus) ir iki tol, kol nebus priimtas sprendimas byloje dėl sutarties nutraukimo neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas 2012-02-27 nutartimi pareiškėjo A. P. prašymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo netenkino. Dėl šios teismo nutarties pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kurį grindžia tuo, kad 2012-02-13 ir 2012-02-14 skunduose jis pažymėjo, kad ginčo teisenos tvarka yra inicijuojamas procesas dėl kreditavimo sutarties, kurios vykdymas užtikrintas hipotekos prievole, nutraukimo neteisėtumo, kad jis savo 2012-02-13 skunde atkreipė dėmesį, kad proceso dėl minėtos kreditavimo sutarties nutraukimo neteisėtumo inicijavimas vilkinamas ne dėl jo, o dėl valstybės institucijų ir advokato neveikimo ir nesuteikimo jam priskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, nors jis imasi veiksmų, kad jo konstitucinė teisė į teisminę gynybą būtų tinkamai užtikrinta. Šių atskirojo skundu argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo nutartis nepripažintina neteisėta ir nepagrįsta.
CPK 510 str. 2 d. nustatyta, kad skundas dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 str. nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias dienas nuo jo gavimo. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. CPK 510 str. 3 d. nustatyta, kad skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, jeigu pripažįsta tai esant reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Taikytinas laikinąsias apsisaugos priemones teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje parenka iš CPK 145 str. 1 d. įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių sąrašo, kuriame yra numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). Vienas iš šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo atvejų yra situacijos, kuomet paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų ir teismas nutaria vykdymo veiksmus sustabdyti (CPK 510 str. 3 d.). Skundas dėl antstolio veiksmų yra nagrinėjamas ypatingąja teisena. Atkreiptinas dėmesys, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal bendrąsias CPK nustatytas taisykles, su išimtimis bei papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai (CPK 443 str. 1 d.). Nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų apskundimo klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra sprendžiamas kitaip. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios savaime jos nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Ir jeigu pagal CPK 144 str. 1 d. nuostatą teismui, siekiant įvardinto tikslo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pakanka tik įsitikinti, kad tam tikra būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo rizika formaliai egzistuoja, tai skundų dėl antstolio veiksmų padavimo atveju (CPK 510 str.) šis klausimas yra sureguliuotas kitaip. Pats skundo padavimas nesustabdo vykdymo veiksmų, priešingai, tik tuomet, kai teismas pripažįsta tai esant reikalingu, jis turi teisę taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės ir vykdymo veiksmus sustabdyti. Tai paaiškinama tuo, kad vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir/ar teisėti interesai, jau būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo procesinio sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas, įtvirtintas CPK 18 str., 281 str., 584 str. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones - nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų įvykdymą - ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 str.).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo, nes vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas ruošiasi pateikti ieškinį dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, neleidžia manyti, kad dėl to pareiškėjui palankaus procesinio sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomu. Pareiškėjas savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia vien savo prielaidomis, jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, nenurodė ir nepagrindė įrodymais. Lietuvos Respublikos CPK 144 str. 1 d. šioje byloje negali būti pritaikyta, kadangi skunde minimas ne egzistuojantis procesas, tačiau tik galimai būsiantis ieškinys dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jei ieškinys dėl kreditavimo sutarties nutraukimo bus pateiktas ir priimtas, pareiškėjas turės teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl kreditavimo sutarties pripažinimo negaliojančia toje civilinėje byloje. Be to, atskirojo skundo nagrinėjimo metu teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pareiškėjas nėra pateikęs ieškinio dėl kreditavimo sutarties, kurios vykdymas užtikrintas hipotekos prievole, nutraukimo neteisėtumo.
Pažymėtina ir tai, kad skundžiami antstolio patvarkymai nėra susiję su lėšų iš pareiškėjo išieškojimu, parduodant turtą iš varžytynių, tačiau net ir tuo atveju, jeigu iš pareiškėjo pagal skundžiamą patvarkymą būtų išieškotos piniginės lėšos, CPK 760 str. numato sprendimo įvykdymo atgręžimą, kuris užtikrintų galimybę pareiškėjui susigrąžinti neteisėtai ar nepagrįstai iš jo išieškotas lėšas.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą, neatitiktų pagrindinių vykdymo proceso principų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priimtos teismo nutarties naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337-339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.