Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. G. skundą dėl Vilniaus miesto 2018 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria M. G. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutarimo laikytas nepaduotu ir grąžintas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūno 2018 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. G. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta 60 Eur bauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ANK 624 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas raštu ir pasirašytas jį paduodančio asmens. Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, laikomas pasirašytu.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Be to, to paties įstatymo 5 dalyje nurodyta, kad elektroniniu parašu patvirtinti teismo procesiniai dokumentai ir jų kopijos turi tokią pat teisinę galią kaip ir rašytiniais parašais patvirtinti procesiniai dokumentai.

Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymas numato, jog elektroninis parašas tai – duomenys, kurie įterpiami, prijungiami ar logiškai susiejami su kitais duomenimis pastarųjų autentiškumui patvirtinti ir (ar) pasirašančiam asmeniui identifikuoti.

Įvertinus aukščiau nurodytas nuostatas, darytina išvada, kad teismui teikiami procesiniai dokumentai turi būti arba skaitmeninti ir pasirašyti dokumentą skaitmeninusio asmens saugiu elektroniniu parašu (asmuo savo tapatybę gali patvirtinti ir kitais būdais, kaip pavyzdžiui, prisijungti per elektroninės bankininkystės sistemas arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje), arba turi būti pateiktas pasirašytas rašytinio dokumento originalas. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, M. G. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūno 2018 m. balandžio 5 d. nutarimo apylinkės teisme buvo gautas elektroniniu paštu, skundas buvo prisegtas prie elektroninio laiško pdf formatu (b.l. 17, 18, 19). Ir nors, pdf formatu gautas skundas M. G. yra pasirašytas, tačiau jis neatitinka skundo padavimui įstatymo keliamų reikalavimų, t.y. skundas nėra pasirašytas nei saugiu elektroniniu parašu, nei pateiktas pasirašytas skundo originalas.

Skundo argumentai, jog apeliantas vadovavosi tik ANK 621-623 straipsniais, nuorodos į ANK 624 straipsnį nebuvo, tai šio straipsnio neskaitė, nepaneigia apylinkės teismo išvados, kad pateiktas skundas nėra pasirašytas originaliu parašu ar saugiu elektroniniu parašu, todėl laikytinas skundo kopija, o tai neatitinka skundui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo keliamų reikalavimų. Be to, teikdamas skundą, apeliantas, kaip pats nurodė, vadovavosi ANK 621-623 straipsniais, kurie kaip ir ANK 624 straipsnis, yra reglamentuoti ANK 34 skyriuje „Ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose apskundimas pirmosios instancijos teismui“.

Pažymėtina, kad procesinių dokumentų pateikimo, jų pasirašymo reglamentavimu siekiama identifikuoti procesinį dokumentą teikiantį asmenį, įsitikinti teikiamų dokumentų autentiškumu. Nagrinėjamu atveju, M. G. pateiktas dokumentas, kuris skenuotas siųstas elektroniniu paštu ir nepasirašytas saugiu elektroniniu parašu, laikytinas netinkamai pateiktu.

Pažymėtina ir tai, kad net ir teikiant prašymą dėl skundo priėmimo jau po skundžiamos nutarties priėmimo, 2018 m. balandžio 25 d. skundo originalas taip ir nebuvo pateiktas.

Skundo argumentas, jog administracinis nusižengimas galimai buvo padarytas kito asmens, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, todėl dėl šio argumento nepasisakytina.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pagal ANK 623 straipsnyje numatytas 20 dienų terminas paduoti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Jei šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

M. G. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.