Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

vie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je O. V., gim. 1958 m. gegužės 21 d., Ukmergės r. sav., a/k (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., BK 300 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis suklastodamas tikrus dokumentus, sukčiavimo būdu savo naudai įgijo svetimą turtą.

2010 m. balandžio 8 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, (duomenys neskelbtini), J. J. grožio salone (duomenys neskelbtini), kaltinamasis O. V. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad individualios įmonės „Statinio vidaus technologijos“ buvo iškelta bankroto byla ir įmonė likviduota, apgaule prisistatęs likviduotos individualios įmonės (duomenys neskelbtini) savininku su J. J. žodžiu susitarė, kad jis grožio salono (duomenys neskelbtini) patalpose sumontuos oro kondicionierių, į kasos pajamų orderio kvitą įrašė kaip savus netikrus anketinius duomenis apie įmonės savininką – „Savininkas O. V.“ ir jį pasirašė – tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, paėmė iš J. J. 800 Lt avansą ir apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiosios J. J. 800 Lt pinigų.

Be to, 2010 m. balandžio 23 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, (duomenys neskelbtini), V. V. parduotuvėje (duomenys neskelbtini), kaltinamasis O. V. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad individualios įmonės (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla ir įmonė likviduota, apgaule prisistatęs likviduotos individualios įmonės (duomenys neskelbtini) savininku su V. V. žodžiu susitarė, kad jis parduotuvės patalpose sumontuos oro kondicionierių, į kasos pajamų orderio kvitą įrašė kaip savus netikrus anketinius duomenis apie įmonės savininką – „Savininkas O. V.“ ir jį pasirašė – tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą, paėmė iš V. V. 1.200 Lt avansą ir apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiojo V. V. 1.200 Lt pinigų.

Kaltinamasis O. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009 metais jo vadovaujamai individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teisme buvo iškelta bankroto byla ir tais pačiais metais įmonė buvo likviduota. Po įmonės likvidavimo jis sugalvojo apgaulės būdu savo naudai asmenims ir įmonėms siūlyti jau likviduotos IĮ (duomenys neskelbtini) iki tol teiktas paslaugas, todėl atvykęs į Plungę grožio salone (duomenys neskelbtini) ir parduotuvėje (duomenys neskelbtini) nukentėjusiesiems apgaule prisistatė IĮ (duomenys neskelbtini) savininku ir pasiūlė sumontuoti oro kondicionierius jų patalpose. Nukentėjusiesiems sutikus aptarė kondicionierių sumontavimo terminą vieną mėnesį, iš J. J. paėmė 800 Lt avansą, iš V. V. – 1.200 Lt, pasirašė kasos pajamų orderio kvitus, juose nurodydamas netikrus savo anketinius duomenis kaip įmonės savininko. Jis gautus avansu pinigus paskolino draugui, kuris jų per mėnesį negrąžino, todėl kondicionierių nesumontavo ir pinigų nukentėjusiesiems negrąžino. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, abiejų nukentėjusiųjų civilinius ieškinius pripažįsta visiškai.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. J. parodė, kad ji yra grožio salono (duomenys neskelbtini) savininkė, salono buveinė (duomenys neskelbtini). Siūlydamas paslaugas dėl oro kondicionieriaus sumontavimo kaltinamasis į saloną buvo atvykęs kelis kartus. Atvykęs 2010 m. balandžio mėn. prisistatė individualios įmonės (duomenys neskelbtini) savininku, kas jai įtakojo apsispręsti, jie žodžiu susitarė, kad grožio salone (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį sumontuos oro kondicionierių už 1.300 Lt, jo prašymu sumokėjo 800 Lt avansą, O. V. išrašė kasos pajamų orderio kvitą ir jį pasirašė. Neatlikus sutartų darbų per sutartą terminą ji bandė prisiskambinti kaltinamojo nurodytu telefono numeriu, tačiau jis buvo išjungtas. Tada internete surado informaciją, kad IĮ (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, susisiekė su bankroto administratore, kuri paaiškino, jog O. V. įmonės vardu išrašinėti dokumentus bei atlikti ūkines operacijas neturi teisės, todėl suprato esanti apgauta. Kadangi kaltinamasis oro kondicionieriaus nesumontavo ir negrąžino avansu paimtų pinigų, reiškia civilinį ieškinį ir iš kaltinamojo prašo priteisti 800 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Iš kasos pajamų orderio kvito kopijos matyti, kad O. V. iš J. J. už oro kondicionierių avansu paėmė 800 Lt pinigų (b.l. 22).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. V. parodė, kad jis yra parduotuvės (duomenys neskelbtini) savininkas, parduotuvės buveinė (duomenys neskelbtini). Atvykęs 2010 m. balandžio mėn. į parduotuvę kaltinamasis prisistatė individualios įmonės (duomenys neskelbtini) savininku, kas jam įtakojo apsispręsti, jie žodžiu susitarė, kad parduotuvėje per vieną mėnesį sumontuos oro kondicionierių už 2.500 Lt, jo prašymu sumokėjo 1.200 Lt avansą, O. V. išrašė kasos pajamų orderio kvitą ir jį pasirašė. Neatlikus sutartų darbų per sutartą terminą jis paskambino O. V., kaltinamasis garantavo, kad per kelias savaites oro kondicionierių atveš ir sumontuos. Gegužės mėnesio viduryje į telefono skambučius kaltinamasis neatsiliepdavo, todėl nuvyko į (duomenys neskelbtini) įmonę Klaipėdoje, tačiau ten jos nebebuvo. Per internetą sužinojo, kad IĮ (duomenys neskelbtini) yra paskelbtas bankrotas ir įmonė likviduota, vykdyti ūkines operacijas neturi teisės, todėl suprato esantis apgautas. Kadangi kaltinamasis oro kondicionieriaus nesumontavo ir negrąžino avansu paimtų pinigų, dėl sukčiavimo patyrė moralinę žalą ir nepatogumus, dėl ko reikėjo kreiptis į kitus rangovus oro kondicionieriaus sumontavimui, reiškia civilinį ieškinį ir iš kaltinamojo prašo priteisti 1.200 Lt turtinės žalos ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Iš kasos pajamų orderio kvito kopijos matyti, kad O. V. iš V. V. už oro kondicionierių avansu paėmė 1.200 Lt pinigų (b.l. 11).

Iš įmonių bankroto valdymo departamento informacijos matyti, kad 2009-01-22 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi IĮ (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, o 2009-05-06 teismo nutarimu IĮ (duomenys neskelbtini) likviduota (b.l. 12).

Pagal SODROS duomenis O. V. (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2007-09-10 iki 2008-12-31 (b.l. 69).

Surinktais ir ištirtais įrodymais kaltinamojo kaltė įrodyta visiškai.

Kaltinamojo veika dėl tikrų dokumentų – dviejų kasos pajamų orderių kvitų, suklastojimo atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. Kaltinamasis O. V. paimdamas avansą iš nukentėjusiųjų J. J. ir V. V., neturėdamas teisės į kasos pajamų orderio kvitus įrašė kaip savus netikrus anketinius duomenis apie įmonės savininką ir juos pasirašė, tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus.

Kaltinamojo veika dėl sukčiavimo būdu savo naudai įgyto svetimo turto atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., kadangi nukentėjusiųjų J. J. ir V. V. didesniam negu 3 MGL turtui įgyti panaudojo apgaulę, juos suklaidino pranešdamas neteisingus duomenis apie save, kas turėjo įtakos nukentėjusiųjų apsisprendimui perduoti pinigus kaltinamajam. Kaltinamasis pažadėdamas nukentėjusiesiems už jam perduotus pinigus aptartu terminu nupirkti ir sumontuoti oro kondicionierius atitinkamose patalpose, šio pažado neketino tesėti, kadangi, kaip pats patvirtino teisme, pinigus paskolino pažįstamam asmeniui ir jų nukentėjusiesiems negrąžino.

Kiekviename nusikaltimo darymo epizode jo veika atitinka idealiąją BK 300 str. 1 d. ir BK 182 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų sutaptį, todėl bendrinant bausmes taikytinas bausmių apėmimo principas (BK 63 str. 5 d. 1 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Kaltinamasis teisiamas už tyčinių keturių nesunkių nusikaltimų padarymą. Iki jų padarymo už analogiškas nusikalstamas veikas dėl sukčiavimo buvo teistas du kartus, nusikalto atlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes, todėl laikomas neteistu (BK 97 str. 6 d.). Galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra.

Pagal BK 55 str. nuostatą pirmą kartą teisiamam asmeniui už baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ir apysunkį tyčinį nusikaltimą paprastai neskiriama bausmė susijusi su laisvės atėmimu.

Kad būtų pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, būtų tinkamai nubaustas už padarytas nusikalstamas veikas, užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, parenkant bausmės dydį ir rūšį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų jokių teigiamų išvadų nepadarė, niekur nedirbdamas toliau daro analogiškus nusikaltimus, kas rodo didelį jo pavojingumą visuomenei, todėl skiria bausmę susijusią su laisvės atėmimu, tačiau atidedant jos vykdymą ir paskiriant įpareigojimus (BK 75 str.).

Ieškovės J. J. ieškinys tenkintinas visiškai. Padaryta turtinė žala įrodyta nuosprendyje aptartais įrodymais. Teisme atsakovas nepareiškė prieštaravimų dėl ieškinio. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. žala yra turtiniai padariniai, sąlygoti kaltininko nusikalstamos veikos, kurią privalo atlyginti ją padaręs asmuo (CK 2.263 str.), todėl spręstinas žalos atlyginimo klausimas.

Ieškovo V. V. ieškinys tenkintinas visiškai. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. žala yra turtiniai padariniai, sąlygoti kaltininko nusikalstamos veikos, kurią privalo atlyginti ją padaręs asmuo (CK 2.263 str.). Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas rašytiniais įrodymais, jo dydį visiškai pripažįsta atsakovas, todėl šioje dalyje tenkintinas.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Šią konstitucinę nuostatą detalizuoja bei jos įgyvendinimo būdus nustato Baudžiamojo proceso įstatymas, kiti teisės aktai. Pagal BPK 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas šios teisės realizavimo būdų – ieškinio kaltinamajam pareiškimas baudžiamajame procese (BPK 109 str.). Pagal BPK 109 str. civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas asmenines ar neturtines vertybes ir kaip fizinio bei dvasinio pobūdžio praradimai ar pakenkimai gali būti įvertinta pinigais ir kompensuota.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. pateikiama neturtinės žalos samprata: neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Iš to seka, kad neturtinė žala gali būti padaroma pažeidus skirtingus gėrius, tarp jų ir pasikėsinus į asmens nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios kategorijos bylose turtinės žalos nustatymo faktas neatima teisės nukentėjusiajam gauti neturtinės žalos atlyginimą.

Patirtą neturtinę žalą ieškovas įvertino 500 Lt. Pareiga įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kadangi Civilinis kodeksas nenumato minimalios ir maksimalios sumos. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais ir nustatydamas jos dydį privalo atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas sukčiavimo būdu įgijo ieškovo pinigus. Vertinant padarytos žalos pasekmes teismui nekyla abejonių, kad dėl to V. V. patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, nepatogumus.

Nustatydamas ieškovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas ieškinį pripažino visiškai, jo veiksmais padaryta turtinė žala ieškovui už 1.200 Lt, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sudarančius prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, todėl ieškovo prašomą priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimo sumą tenkina visiškai.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302-305, 307-308 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir paskirti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę 1 (vienerius) metus;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo būdu įgytų J. J. pinigų) ir paskirti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę 1 (vienerius) metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą terminuoto laisvės atėmimo bausmę nustatyti 1 (vienerius) metus.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir paskirti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę 1 (vienerius) metus;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo būdu įgytų V. V. pinigų) ir paskirti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę 1 (vienerius) metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą terminuoto laisvės atėmimo bausmę nustatyti 1 (vienerius) metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą terminuoto laisvės atėmimo bausmę nustatyti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 ir 7 p., 3 d. terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir įpareigoti nuteistąjį O. V. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per vieną mėnesį įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Į bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. spalio 2 d. (vieną parą).

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Priteisti iš O. V. 1.200 Lt (tūkstantį du šimtus litų 00 ct) turtinei žalai atlyginti ir 500 Lt (penkis šimtus litų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti V. V.

Priteisti iš O. V. 800 Lt (aštuonis šimtus litų 00 ct) turtinei žalai atlyginti J. J.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.