Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Olgai Alibajevai, kaltinamajam A. V., nukentėjusiajai J. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini) pagrindinio išsilavinimo, baustas administracine tvarka, teistas: Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-06-01 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, dirbant po trisdešimt valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – viešieji darbai keturiems mėnesiams, dirbant po trisdešimt valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. 2016-07-21 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi 2016-06-01 nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista į dvidešimt parų areštą, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. 2016-11-11 apie 12.20 val., (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu virtuvėje suėmė buvusiai sutuoktinei J. V. rankomis už kaklo ir smaugė, po to suėmė už plaukų ir stipriai juos patempdamas trenkė jos galvą į virtuvinį kampą, po to, nuėjęs į kambarį, suėmė už kaklo ant lovos sėdėjusiai J. V. ir stipriai ją pastūmė.

Kaltinamasis A. V. teismo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino iš dalies. Pripažino, kad vyko konfliktas tarp jo ir buvusios sutuoktinės J. V.. Patvirtino, kad buvo paėmęs už sprando ir stumtelėjo ir J. V. atsitrenkė dešine galvos puse į sėdimą dalį arba atramą. Paskui kambaryje J. V. vėl bandant pasiimti iš jo savo telefoną abu nukrito ant lovos ir jis paėmęs už krūtinės viena ranka, o kita ranka už plaukų prispaudė ir sakė jai ramintis.

Kaltinamojo A. V. kaltė nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu, be jo paties dalinio prisipažinimo, grindžiama ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje:

Nukentėjusiosios J. V. parodymais, kuri teisiamajame posėdyje patvirtino, kad A. V. griebė jai už kaklo galinės dalies, timptelėjo aukščiau ir trenkė į kampinę sėdimą dalį, kur nelabai minkšta. Pajuto skausmą ir pradėjo verkti. Tuo metu pribėgo vaikas šaukdamas „baik“. Tada jis atsitraukė. Suskambo ant stalo buvęs jos telefonas ir A. V. paėmė jos telefoną. Ji priėjusi prašė atiduoti, bet jis neatidavė. Paskui kai sėdėjo kambaryje ant lovos, A. V. griebė jai už kaklo ir smaugdamas paguldė, o plaukus pešė į kitą pusę. Ji vėl juto skausmą, verkė. Ji ėjo prie durų bandė išeiti, bet jis neišleido. Vėliau kai atvažiavo policija, kurią iškvietė jos sesuo, A. V. leido jai atidaryti duris. Ji patyrė baimę, skausmą, ir dabar bijo eiti namo, nes buvo seilėmis aprašinėtos durys.

Be to, A. V. kaltę pagrindžia ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai:

2016 m. lapkričio 11 d. 12.31 val. informacinis pranešimas ROIK 0116000632078, kuriame užfiksuotas pranešimas, kad A. V. smurtavo prieš buvusią žmoną (10-13 b. l.).

2016 m. lapkričio 11 d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), A. V. konflikto metu pradėjo tampyti J. V. už plaukų, smaugti ir vieną kartą paėmęs už galvos sudavė į spintos staktą (14-15 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo A. V. kaltę nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, tam kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai ši nusikalstama veika pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

BK 248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog artimais giminaičiais laikomi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Šiuo atveju kaltinamasis ir nukentėjusioji yra buvę sutuoktiniai, jų santuoka nutraukta, ir jie kartu negyvena, todėl kaltinamojo A. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Skiriant kaltinamajam A. V. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis galėjo suprasti savo veiksmų prasmę ir valdyti savo veiksmus, vadinasi, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, t. y. ją darydamas kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Nusikalstama veika baigta. A. V. yra nusikalstamos veikos vykdytojas. A. V. būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, todėl jis laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė laikytina tai, kad veiką padarė recidyvistas, t. y. nusikalstama veika padaryta teisto už tyčinį nusikaltimą asmens, neišnykus teistumui (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, jog iš ankstesnio teistumo kaltinamasis A. V. išvadų nepadarė, viešųjų darbų nedirbo, todėl jie buvo pakeisti į areštą, atlikta reali arešto bausmė jo elgesiui įtakos taip pat neturėjo, nes jis atlikęs bausmę padarė naują tyčinį nusikaltimą prieš tą pačią nukentėjusiąją, buvusią sutuoktinę, sprendžia, kad jam skirtina pati griežčiausia bausmė. Pažymėtina ir tai, kad veika padaryta nepilnamečių vaikų, iš kurių vienas kaltinamojo ir nukentėjusios sūnus, akivaizdoje. Be to, 2016-10-12 A. V. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, dėl buvusios sutuoktinės J. V. išžaginimo, kuris nutrauktas 2016-12-21, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 2 punktą (kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo). Šios aplinkybės rodo, kad A. V. toliau ignoruoja visuomenėje susiformavusias taisykles, yra linkęs nusikalsti ir yra pavojingas, kelią pavojų nukentėjusiajai ir jos turtui. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti tik paskiriant kaltinamajam A. V. straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Bausmės dydis nustatytinas artimas bausmės vidurkiui. Teismo nuomone, viešųjų darbų bausmė, kuri buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, su kuriuo kaltinamasis A. V. nesutiko, taip pat laisvės apribojimo ar arešto bausmė šiuo atveju yra aiškiai per švelnios ir įtakos jo elgesiui neturėtų.

Atsižvelgiant į tai, jog A. V. smurtavo prieš savo buvusią sutuoktinę ir dar vaikų akivaizdoje, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi jam skirtinos BK 67 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktuose, 72¹, 72² straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės: įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam A. V. skirtina kardomoji priemonė suėmimas ir jis suimtinas teismo posėdžių salėje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72¹, 72² straipsniais,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72¹, 72² straipsniais A. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemones: įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios J. V. arčiau nei 200 metrų atstumu vienerius metus nuo bausmės atlikimo ar paleidimo iš pataisos namų ir dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (šį įpareigojimą įvykdyti per du mėnesius nuo bausmės atlikimo ar paleidimo iš pataisos namų).

A. V. paskirti kardomąją priemonę suėmimą ir jį suimti teismo posėdžių salėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo pagal šį nuosprendį dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.