- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-468-640/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo žalos atlyginimą - 1749,31 Eur. Atsakovė per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu už akių ieškinys buvo patenkintas visiškai, t.y. iš atsakovės ieškovui priteista 1 749,31 Eur žalos atlyginimo, iš atsakovės valstybei priteista 39 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė Vilniaus miesto apylinkės teismui 2016 m. gruodžio 23 d. pateikė pareiškimą dėl 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašė atnaujinti terminą pareiškimui dėl 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo už akių, peržiūrėjimo paduoti. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis ir atnaujintas terminas pateikti pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei pareiškimas priimtas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. nutartimi netenkino atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir priteisė valstybės naudai 21 eurą žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad visi procesiniai dokumentai atsakovei buvo išsiųsti per EPP sistemą laiku ir tinkamai. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovo prašymu priimtas sprendimas už akių. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, todėl teismas konstatavo, jog 2016 11 15 sprendimas už akių priimtas pagrįstai.
3. Teismas nurodė, jog pagal CPK 197 str. 2 d., dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. 2014 03 12 V. R. kreipėsi į ieškovą su prašymu skirti jam kompensaciją dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II- jo teritorinio skyriaus 2014 02 04 išduotą darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą DLN-2 Nr. 0028511, kurioje pagal 2014 02 04 Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. 440 V. R. dėl 2005 06 14 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe nuo 2014 01 27 nustatytas 45 procentų netektas darbingumas neterminuotai. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų minėtuose oficialiuose rašytiniuose dokumentuose nustatytas aplinkybes, todėl teismas konstatavo, kad minėtuose dokumentuose nurodyti duomenys yra teisingi, bei ieškovas, išmokėdamas netekto darbingumo kompensacijas, turėjo teisę regreso tvarka reikalauti šių sumų iš atsakovės. Teismas nurodė, jog nėra nė vieno iš CPK 288 str. 4 d. įtvirtintų pagrindų panaikinti 2016 11 15 sprendimą, priimtą už akių, t.y. galėjo būti priimtas sprendimas už akių, atsakovės pareiškime nurodytos aplinkybės neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
4. Teismas nurodė, jog atsakovė už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nebuvo sumokėjusi žyminio mokesčio, todėl iš atsakovės valstybei priteisė žyminis mokestį, mokėtiną už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo – 21 Eur (CPK 80 str. 3 d. ir 7 d.).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį ir panaikinti 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
5.1.Nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad visi su byla susiję procesiniai dokumentai atsakovei buvo išsiųsti laiku ir tinkamai. Atsakovė nurodo, jog procesinių dokumentų negalėjo matyti dėl EPP sistemos veiklos trūkumų. Atsakovė tik gavusi iš ieškovo informaciją apie priimtą sprendimą už akių iš karto ėmėsi veiksmų savo teisėms ginti ir kreipėsi į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Todėl mano, jog atsakovei neturėtų būti užkirstas kelias apginti savo poziciją bylos nagrinėjime iš esmės.
Atsiliepimas
5.2. Atsakovė nurodo, jog yra pagrindai, dėl kurių sprendimas už akių turėtų būti panaikintas. Konstitucinio teismo praktika nurodo, jog vien tuo pagrindu, jog yra įrodymai, kurie gali turėti įtakos priimtam sprendimui, sprendimas už akių turėtų būti peržiūrėtas. Atsakovė nurodo, jog teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, t.y. nesirėmė ginčui aktualiais teisės aktais. Šioje byloje tinkamam sprendimui priimti yra reikalingos specialiosios žinios, t.y. gydytojų, ekspertų paaiškinimai dėl nukentėjusio asmens sveikatos būklės bei jam nustatyto nedarbingumo lygio. Teismas to nepadarė.
5.3. Nurodo, jog ieškovo žalos administravimas yra atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų. Procesas vyko tinkamai ir operatyviai. Atsakovė kreipėsi į nukentėjusį asmenį, siekė pateikti užklausimus medicinos įstaigoms dėl medicininių dokumentų gavimo, taip pat nuolat informavo ieškovą apie atliekamus veiksmus. Atsakovė negavo jokios informacijos iš nukentėjusio. Atsakovė neturėjo procesinės teisės kreiptis dėl medicininės ekspertizės atlikimo bei negalėjo išsireikalauti duomenų apie nuketėjusio asmens sveikatos būklę. Dėl nukentėjusiam nustatyto darbingumo lygio pažymų, kilo abejonių dėl sužalojimų apimties ir atsakovo atsakomybės ribų, todėl teismas neturėdamas šių duomenų negalėjo tinkamai išspręsti bylos ir atliko tik formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą.
5.4. Atsakovė teigia, jog pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p. nutartis turi būti panaikinta dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų, t.y. V. R., kuris buvo pripažintas nukentėjusiu, ir eismo įvykio kaltininkės L. S., nes nuo teismo sprendimo priklauso eismo įvykio kaltininkės atsakomybės apimtis.
5.5.Atsakovė nurodo, jog buvo sumokėjusi žyminį mokestį, tačiau teismas pakartotinai jį priteisė.
5.6.Atsakovė nurodo, jog ieškinyje buvo tik ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, t.y. jis neprieštaravo dėl teismo sprendimo už akių priėmimo, tačiau nebuvo jo prašymo tokį sprendimą priimti. Todėl teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimo už akių šioje byloje.
6. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius prašo atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
6.1. Visi su byla susiję procesiniai dokumentai atsakovei teismo buvo išsiųsti per EPP sistemą laiku ir tinkamai. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovo prašymu priimtas sprendimas už akių, kadangi egzistavo visos sprendimui už akių priimti reikalingos sąlygos. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, todėl konstatuojama, jog 2016-11-15 sprendimas už akių priimtas pagrįstai.
6.2. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog teismo sprendimas už akių yra neteisėtas dėl nepagrįstumo, t. y. kaip priimtas nesant faktinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008). Savo pareiškimo reikalavimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė iš esmės grindžia prielaidomis, kad gal būt kai būtų atnaujintas bylos nagrinėjamas iš esmės, gal būtų nustatytos tam tikros bylai reikšmingos aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau, kaip minėta atsakovė iki šiol nepateikė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumu. VSDFV Utenos skyrius nesutinka su atsakovės teiginiu, kad iš ieškovo byloje pateiktų dokumentų nesimato, dėl kokios priežasties netektas darbingumas buvo paskirtas, todėl nebuvo nustatytas priežastinis ryšys. Šis atsakovės teiginys akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems oficialiesiems rašytiniams įrodymams, o būtent, NDNT Vilniaus II-jo teritorinio skyriaus 2014-02-04 išduotai darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymai DLN-2 Nr. 0028511, NDNT Vilniaus II-jo teritorinio skyriaus 2014-02-04 Darbingumo lygio vertinimo aktui dėl nelaimingo atsitikimo darbe Nr. NA-440, NDNT Vilniaus II-jo teritorinio skyriaus 2014-02-04 Darbingumo lygio vertinimo aktui Nr. DL-440, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2014-06-02 sprendimui Nr. SS-1672 „Dėl V. R. darbingumo lygio“. Šiuose ieškovo pateiktuose rašytiniuose įrodymuose (dokumentuose) nurodyta, kad V. R. nuo 2014-01-27 nustatytas 45 procentų netektas darbingumas neterminuotai dėl 2005-06-14 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, t.y. nukentėjusiajam V. R. nustatytas 45 procentų netektas darbingumas priežastiniu ryšiu susijęs su 2005-06-14 eismo įvykio metu patirtais sužalojimais. NDNT Vilniaus II-jo teritorinio skyriaus 2014-02-04 išduota darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma DLN-2 Nr. 0028511, kurioje pagal 2014-02-04 Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. 440 V. R. dėl 2005-06-14 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe nuo 2014-01-27 nustatytas 45 procentų netektas darbingumas neterminuotai yra Valstybės įgaliotų institucijų galiojančiais teisės aktais patvirtintos formos dokumentas, t.y. oficialusis rašytinis įrodymas, kuris beje, ieškovui paprašius, pakartotinai patikrinus (įvertinus) informaciją, tame tarpe ir medicininius dokumentus apie nukentėjusiojo V. R. sveikatą, buvo paliktas galioti nepakeistas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2014-06-02 sprendimu Nr. SS-1672 „Dėl V. R. darbingumo lygio“. Taigi atsakovė byloje nepateikė įrodymų, jog teismo sprendimas už akių yra neteisėtas dėl nepagrįstumo, t. y. kaip priimtas nesant faktinio pagrindo. Atsakovė byloje nepateikė įrodymų, kurie paneigtų minėtuose oficialiuose rašytiniuose dokumentuose nustatytas aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas 2017-06-09 nutartyje pagrįstai konstatavo, kad minėtuose dokumentuose nurodyti duomenys yra teisingi, bei ieškovas, išmokėdamas netekto darbingumo kompensacijas, turėjo teisę regreso tvarka reikalauti šių sumų iš atsakovės.
6.3. Atsakovė neįrodė, kad autoįvykio kaltininkės L. S. bei nukentėjusiojo V. R. galimas suinteresuotumas byloje turi materialinį teisinį santykį, kuris L. S. ir V. R. sieja su ginčo šalimis ir, kad galimi teismo 2016-11-15 sprendimo už akių padariniai L. S. bei V. R. teisėms ir pareigoms.
Šalies argumentai
6.4. VSDFV Utenos skyrius nurodo, jog savo ieškinyje pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimą nurodė, kad VSDFV Utenos skyrius neprieštarauja teismo sprendimui už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas. CPK 135 str. 1 d. 5 p. nustato, kad ieškinyje turi būti nurodoma ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas. Ieškovas ieškinyje tokią nuomonę išdėstė. Tačiau teismo teisė yra pasirinkti, kokius atlikti procesinius veiksmus nagrinėjant bylą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
8. Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismui 2016-11-15 priėmus sprendimą už akių, atsakovė 2016-12-23 pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir pirmosios instancijos teismas 2016-12-30 nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl termino atnaujinimo bei atsisakė peržiūrėti sprendimą už akių. 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą dėl minėtos 2016-12-30 nutarties, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartį ir atnaujino atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ terminą pateikti pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, priėmė atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir perdavė bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nurodė, jog laiko labiau tikėtina atsakovės nurodyta aplinkybe, kad tiek ieškovo, tiek teismo įkeliamų procesinių dokumentų atsakovės darbuotojai nepastebėjo ne dėl savo aplaidumo, o dėl EPP sistemos techninių gedimų. Todėl konstatavo, jog esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog atsakovė terminą pareiškimui paduoti praleido dėl pateisinamų priežasčių. Kadangi nebuvo praleistas naikinamasis 3 mėnesių terminas pareiškimui paduoti (CPK 287 str. 1 d.), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė jį atnaujinti.
9. Nagrinėjamu atveju minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2017-04-28 nutartyje nustatytos aplinkybės dėl netinkamo atsakovės informavimo apie bylą yra prejudiciniai faktai. Todėl atsakovės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad visi su byla susiję procesiniai dokumentai atsakovei buvo išsiųsti laiku ir tinkamai, yra pagrįsti. Įsiteisėjusia 2017-04-28 nutartimi yra konstatuota, jog atsakovė apie bylą nebuvo tinkamai informuota dėl EPP sistemos techninių gedimų, todėl atsakovė atsiliepimo į ieškinį neturėjo galimybių pateikti laiku, todėl konstatuotina, jog nebuvo sprendimui už akių priimti reikalingos sąlygos, t.y. tinkamo atsakovės informavimo apie bylą. Tokiu būdu darytina išvada, jog nebuvo CPK 142 str. 4 d. nustatytos sąlygos priimti sprendimą už akių.
10. Esant nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovei nebuvo tinkamai įteiktas ieškinys, yra pagrindas išvadai padaryti, kad yra nustatyta CPK 288 str. 4 dalyje nurodyta antroji sąlyga, kuriai esant yra pagrindas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
11. Be to, apeliantės nurodyti argumentai dėl sprendimo už akių nepagrįstumo sudaro pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas.
12. Apeliantė pagrįstai nurodo, jog dėl byloje esančių kelių nukentėjusiam nustatyto darbingumo lygio pažymų, kilo abejonių dėl sužalojimų apimties ir atsakovės atsakomybės ribų, todėl teismas neturėdamas šių duomenų negalėjo tinkamai išspręsti bylos ir atliko tik formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą. Byloje pateiktos kelios nukentėjusio asmens darbingumo lygio pažymos, kuriose nurodomos papildomos naujos diagnozės. Todėl turi būti ištirtos aplinkybės, susijusios su sužalojimų dėl eismo įvykio apimtimi, kad būtų galima nustatyti, atsakovės kaip draudiko atsakomybės ribas.
13. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog atsakovė pagrįstai teigia, jog nuo teismo sprendimo byloje priklauso eismo įvykio kaltininkės atsakomybės apimtis, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti klausimą dėl asmens, nuketėjusio nuo įvykio, bei eismo įvykio kaltininkės įtraukimo į bylą.
14. Byloje konstatavus, kad yra pagrindas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, kiti atskirojo skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas spręstinas bylą nagrinėjant iš naujo iš esmės.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepagrįstas yra apeliantės argumentas, jog vien nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo išdėstymas ieškinyje nėra pakankamas pagrindas priimti tokį sprendimą. Kaip matyti iš ieškinio ieškovas buvo tinkamai nurodęs savo nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, kaip tai numato CPK 135 str. 1 d. 5 p. Todėl papildomo prašymo dėl sprendimo už akių priėmimo ieškovas byloje pateikti neprivalėjo.
16. Esant aukščiau minėtų aplinkybių visumai, dėl proceso teisės normų pažeidimo yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 straipsnio 4 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 2 p., teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.