Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Danguolei Lukošiūnienei, dalyvaujant ieškovei R. L., jos atstovei advokatei Stasei Jovaišienei, trečiajam asmeniui ieškovės pusėje V. J., atsakovui J. L., jo atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. patikslintą ieškinį atsakovui J. L. ir trečiajam asmeniui ieškovės pusėje V. J. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir piniginės kompensacijos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė pateikia tokį savo reikalavimų teisinį vertinimą: ginčo buto įgijimas – tai jungtinė ieškovės ir atsakovo veikla, kurios rezultatas (tikslas) – įgytas butas, kuris sudaro bendrąją dalinę nuosavybę. Ieškovė nurodo, kad šiems jų santykiams taikytinos 1964 m. LR CK normos. 1964 m. LR CK 472 str. numatė, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui, nesukurdami naujo juridinio asmens. Ieškovė yra nurodžiusi, kad jos ir atsakovo santuoka bei mainų sutartis buvo sudarytos ir tarnavo tikslui susikeisti butais. Ieškovės teigimu, jos atvejui 1964 m. LR CK nenumatė privalomos jungtinės veiklos sutarties formos. Ieškovė nurodo, kad 1994-04-15 mainų sutartis buvo sudaryta tarp S.A. J. ir J. L., kurioje nebuvo nurodytos visos tos sąlygos, kurios buvo aptartos žodžiu. Buvo sudaryta tik viena – mainų sutartis, o dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta.

Ieškovė posėdžių metu tvirtino, kad gyvenant kartu su J. L. santuokoje jie kartu rūpinosi buto išlaikymu. Ji visą laiką dirbo ir savo lėšomis prisidėjo prie buto išlaikymo. Ieškovė paaiškino , kad gyvenamam santuokoje ir bute kartu su J. L. ji visada suvokė save kaip buto bendraturtę. Net ir po to, kai santuoka jau buvo nutraukta, kai atsakovas J. L. pradėjo butą nuomoti, tai pirmieji nuomininkai P. buvo užėję pas ją ir klausė dėl buto nuomos. Ji tvirtina, kad visos šios aplinkybės rodo, kad butas priklausė jiems abiems ir taip šią aplinkybę suvokė ir kiti , pašaliniai asmenys. Ji paaiškino, kad nutraukiant santuoką ji nesidalino turto, nes vyras procese nedalyvavo ir nekėlė šio klausimo.

Tretysis asmuo ieškovės pusėje V. J., ieškovės motina, 2011-11-29 teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo susitarta, kad ieškovės tėvai dukrai dovanoja vieną kambarį. Darydami sandorį neįrašė, kad dovanoja kambarį dukrai, kadangi pasitikėjo žentu, t.y. atsakovu. V. J. nurodė, kad jeigu ieškovė ir atsakovas nebūtų susituokę, tai jie (ieškovės tėvai) nebūtų darę tokio (mainų) sandorio.

Šiame 1994-10-20 S.A. J. rašte (rašytiniame pakvitavime) buvo nurodyta, kad pastarasis dovanoja vieną ginčo buto kambarį dukrai, tačiau atsakovo teigimu nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis turi būti notarinės formos. Atsakovo teigimu niekada nebuvo sudarytas (notarinis) susitarimas dėl kambario dovanojimo ieškovei. Atsakovo teigimu mainų sutartis buvo sudaryta po santuokos įregistravimo, todėl buto įgijimas negali būti vertinamas kaip fizinių asmenų jungtinė veikla. Atsakovas nurodo, kad įsigyti didesnį butą siekė jis vienas, o ne kartu su ieškove, atsakovo teigimu ieškovė tam neprieštaravo. Atsakovas nurodo, kad nėra sudaryta jokios rašytinės jungtinės veiklos sutarties, todėl nėra įrodymų, kad ieškovė dalyvavo jungtinėje veikloje (atsakovė nemokėjo įnašų, neišlaikė turto, neįformino dalinės nuosavybės, anksčiau nepareiškė reikalavimų ir kt.).

Dėl reikalavimo priteisti piniginę kompensaciją atsakovas nurodo, kad nesutinka su visais skaičiavimais, kurie yra pagrįsti dabartinėmis ginčo buto rinkos kainomis, o ne rinkos kainomis, buvusiomis sutarties sudarymo momentu. Atsakovas nurodo, kad 1994-04-15 mainų sutarties 4 dalyje nurodoma, kad keičiamų butų inventorizaciniai įkainiai buvo tokie: buto, esančio (duomenys neskelbtini) – 7669 litai, o buto, esančio (duomenys neskelbtini) – 5450 litų (skirtumas sudaro 2219 Lt). Atsakovas nurodo, kad ieškovės teiginys, kad buvo mainomas žymiai didesnis butas į perpus mažesnį yra visiškai nepagrįstas, nes skirtumas tarp butų su rūsiais plotų sudaro tik 17,91 kv.m. (atitinkamai 80,69 kv.m. ir 62,78 kv.m.).

2011-11-29 teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybe, šis faktas nenuginčytas, todėl ieškovės patikslintas ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.

Liudytoja Dalia Kisielienė, tuo metu dirbusi Varėnos 1 notarų biure notare paaiškino, kad pažinojo abi sandorio šalis jau seniai. Jis paaiškino, kad sakė šalims , jog reikia rodyti realią kainą, tačiau šalys sakė , kad jie yra susitarę tarpusavyje, yra sudarę susitarimą. Liudytoja nurodė, kad 1994 metais 4 kambarių butas kainavo apie 40 000 Lt vėliau, kainos dar kiek pakilo. Ji paaiškino, kad šalys lyg buvo sudarę kažkokį susitarimą.

Liudytoja I. M. paaiškino, kad ji iš atsakovo nuomoja butą, 2012 metų pavasarį bus jau 5 metai. Ji paaiškino, kad su buto savininku yra susitarę, jog mokesčius jie moka pusiau. Jie naudojasi 2 kambariais. Liudytoja patvirtino, kad buto priežiūrą atlieka atsakovas. Ieškovę ji matė tik kartą, kai buvo užėjusi ir klausė jų J. L. telefono.

Liudytoja R. S., atsakovo sesuo, paaiškino, kad keičiantis butais viskas buvo atlyginta, nes atsakovui pinigų davė mama, nors pati to nematė, žino iš mamos. Ji paaiškino ,kad jai yra žinoma, jog kalba buvo tik apie butų keitimą. Ar skyrybų metu buvo keliami turtiniai klausimai, jai nebuvo žinoma. Liudytoja nurodė, kad jai nežinoma, kiek laiko atsakovas su ieškove gyveno kartu iki santuokos, kokios buvo mainų sutarties sąlygos, kada sumokėjo pinigus, ar brolis turėjo kokių skolų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas .

2011-03-28 Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad keturių kambarių 73,89 kv.m. ploto butas su 6,80 kv.m. ploto rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1994-04-15 mainų sutarties (registro Nr. 427) pagrindu nuosavybės teise priklauso atsakovui J. L..

1994-04-15 butų mainų sutartimi (registro Nr. 427) (b.l. 5 arba 30) buvo pamainytas S. A. J. priklausantis ginčo butas į J. L. priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Mainų sutartyje konstatuota, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso J. L.. Mainų sutarties šalys: S. A. J. ir J. L..

1994-10-20 rašytiniu dokumentu, kurį surašė ir pasirašė S.A. J. (b.l. 9) patvirtinama, kad jis gavo 4373 litų kompensaciją už iškeistą 4 kambarių butą į 2 kambarių butą, priklausantį J. L., J.. Dokumente yra parašyta: „vienas kambarys dovanojamas mano dukrai R. L. S.“.

J. L. (atsakovas) ir R. L. (ieškovė) santuoką įregistravo 1994-02-18, išregistravo 2002-01-03 (b.l. 18, 26 - 27).

Buto, esančio (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos (inventorizavimo) byloje (b.l. 40-46) yra duomenys apie ginčo butą (buto, rūsio planas, įkainojimas ir kt.).

Ieškovė byloje yra pateikusi rašytinius dokumentus: 1996-07-26 buto pirkimo pardavimo sutartį (b.l. 110), 1993-1994 metų Varėnos rajono laikraščio „Merkio kraštas“ kopijas (b.l. 111-115). Šiais dokumentais ieškovė įrodinėja, kad 1994 m. sudarytas ginčo buto perleidimo sandoris neatitiko realios vertės.

Byloje yra pateikti dvi ginčo buto vertinimo bylos: 1) pagal ieškovės užsakytą turto vertinimą ginčo buto rinkos vertė 2011-05-18 buvo 80000 Lt; 2) pagal atsakovo užsakytą turto vertinimą ginčo buto rinkos vertė 2011-11-11 buvo 68000 Lt.

Ieškovė neįrodė, kad buvo susitarta dėl jungtinės veiklos. Jungtinė veikla yra susitarimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui, nesukuriant naujo juridinio asmens. Iš esmės iš byloje nustatytų aplinkybių tarp šalių nebuvo jokios bendros veiklos . Tarp šalių susiklostė nekilnojamojo turto mainų santykiai. Teismas laiko, kad ieškovė neįrodė, jog jos tėvui S.A. J. ir jos buvusiam sutuoktiniui – atsakovui J. L. pasirašant butų mainų sutartį, šie santykiai buvo neteisingai įvertinti kaip mainų, o turėjo būti vertinami kaip jungtinė veikla. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių vieningi interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis šios sutarties požymis, leidžiantis ją atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių. Ieškovė neįrodė, jog jos sutuoktinio J. L. valia, sudarant butų mainų sutartį, buvo sukurti bendrą dalinę nuosavybę. Priešingai, visi atsakovo J. L. veiksmai rodo, kad jis siekė įgyti asmeninę nuosavybę ir tą įtvirtino, įregistruodamas nuosavybę nekilnojamojo turto registre ir nenurodydamas, jog tai yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ar dalinė nuosavybė. Atsakovas taip tvirtino ir teisme, ir savo procesiniuose dokumentuose.

Tretysis asmuo S. A. J. ir J. L. 1994-04-15 sudarė sandorį pas notarą, kuriuo S. A. J. išmainė savo keturių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) į J. L. priklausantį 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutartyje pažymėta , kad butai S.A. J. ir J. L. priklauso asmeninės nuosavybės teise. Sutartyje buvo nurodyta, kad S.A. J. priklausančio buto inventorizacinis įvertinimas yra 7 669 litai, o L. buto – 5450 litų.

Sutartyje nebuvo nurodyta jokių išlygų ar sąlygų, jog butai keičiami su kažkokiomis sąlygomis. Ieškovė ir jos tėvas S.A. J. nurodė, jog darant šį sandorį buvo susitarta su atsakovu, kad vienas kambarys yra dovanojamas S.A. J. savo dukrai R., tačiau tai nebuvo niekaip įforminta. Šis mainų sandoris buvo daromas 1994 metais , kai dar galiojo CK 1964 metų redakcijos, todėl taikytinos tuo metu galiojusios teisės normos. LR CK 279 str. nurodoma, kad mainų sutartimi kiekviena iš šalių įsipareigoja perduoti turtą antrajai šaliai nuosavybėn arba patikėjimo teisėn. Turto vertės skirtumas mainų atveju gali būti atlyginamas pinigais. Antroje šio straipsnio dalyje nurodoma, kad mainų sutarčiai taikomos šio kodekso 253-255, 255¹ , 257-267 str. nustatytos taisyklės. Šiuo atveju kiekvienas iš mainų sutarties dalyvių laikomas jo duodamo turto pardavėju ir jo gaunamo turto pirkėju.

Kaip jau buvo nurodyta ši sutartis buvo sudaryta laikantis įstatymo reikalavimų, tačiau joje nebuvo nurodyta jokių išlygų ir jokių sąlygų, todėl laikytina, kad šalys apsikeitė gyvenamosiomis patalpomis be sąlygos, jog vienas kambarys yra dovanojamas dukrai.

Teismas laiko, kad tarp sutarties šalių susiklostę teisiniai santykiai buvo mainų, kadangi jie visiškai atitiko CK 279 straipsnio (1964 m. red.) dispoziciją. Iš šios normos jau išplaukia, kad kiekviena iš šalių įsipareigoja perduoti turtą antrajai šaliai nuosavybėn. Be to butas, kurį atsakovas išmainė su ieškovės tėvu buvo jo asmeninė nuosavybė. LR SŠK (galiojusio iki 2001-07-01) 22 str. nurodoma, kad turtas , priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Atsakovas visą laiką tvirtino, kad butą jis keitė suvokdamas, kad tai bus jo asmeninė nuosavybė ir visada butu rūpinosi jis. Tai patvirtinama ir liudytojos I. M. parodymais, jog nuomojant butą ji bendravo tik su atsakovu, atsakovas rūpinasi buto remontu ir išlaikymu, moka dalį mokesčių. Atsakovo mokesčių mokėjimą patvirtina ir dokumentai (b.l.103,105-106). Ieškovė pripažino, kad ji išsikraustė iš buto, butu nesirūpino, iš pradžių bendravo su pirmaisiais nuomininkais, tačiau ji neteikė įrodymų, jog prisidėjo ir prie buto išlaikymo. CK 3.89 str. 7p. nurodoma, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Tai , kad sudarant mainų sutartį buvo išmokėta piniginė kompensacija atitiko įstatyminį mainų sutarties reglamentavimą, nes įstatymas numatė, jog turto vertės skirtumas mainų atveju gali būti atlyginamas pinigais (CK 279 str., 1964 m. red.). Butų kaina ir išmokėtas skirtumas šiuo atveju tampa neaktualus, nes ginčyti mainų sutartį galėtų tik S.A. J., kuris šiuo metu jau yra miręs, be to nuo sutarties sudarymo jau praėjo ilgas laiko tarpas. Be to pačioje mainų sutartyje šalys nepasisakė apskritai dėl kainų skirtumo mokėjimo.

Dovanojimo sutarčiai įstatymas LR CK 282 str.2. (1964 m. red.) kėlė privalomą formą ir registraciją, t.y. nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis turi būti sudaroma atitinkamai šio kodekso 255 ir 255¹ straipsniuose nustatyta forma, t.y. notarinė forma, o be to ji turėjo būti įregistruota , nes nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo momento (CK 281 str.).

LR CK (1964 m.red.) 47 str. numatė, kad sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų , negalioja.

Todėl darytina išvada, kad ta aplinkybė, jog dovanojimo sutartis nebuvo sudaryta pas notarą ir ji nebuvo įregistruota, sandorį daro negaliojantį (CK 58 str.). Taigi šalys jei ir susitarė dėl dovanojimo sąlygų, tačiau tinkamai šio sandorio neįvykdė iki galo, tai dabar iš negaliojančio sandorio negali tikėtis teisinių pasekmių.

Tai , kad buvo tartasi dėl dovanojimo iš esmės tvirtina tik ieškovė ir jos tėvai. Atsakovas šios aplinkybės nepripažįsta ir ginčija, kad tokia sąlyga buvo keliama. Ieškovės pateiktas raštelis nėra neginčijamas tokio susitarimo įrodymas , kadangi šiame raštelyje yra tik jos tėvo parašas, tačiau nėra atsakovo J. L. parašo. Be to šis raštelis negali pakeisti įstatyme nurodytos privalomos dovanojimo sutarties formos.

Jeigu ieškovė mano, kad šis turtas yra jos ir atsakovo bendra jungtinė nuosavybė, o tai matyti iš jos ieškinio dėl santuokos nutraukimo, kurį teikė teismui 2001-12-03, kur nurodoma, kad ,,atsakovas neginčija jos teisės į dalį buto , įgyto santuokoje“, tai ji privalėjo visus klausimus, tame tarpe ir santuokinio turto pasidalijimą, spręsti nutraukiant santuoką.

LR CK 3.62 str. 3d. nurodo, kad nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, mutatis mutandis taikomas šio kodekso 3.59 straipsnis, kuriame nurodoma, kad teismas , nutraukdamas santuoką , turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo , taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tačiau nutraukiant santuoką turto padalijimo klausimas nebuvo sprendžiamas.

Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės ieškinys netenkinamas ir iš jos priteistinos bylinėjimosi išlaidos ir už atsakovui skirtą antrinę teisinę pagalbą valstybei (CPK 93,99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270 str.

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. L., a.k(duomenys neskelbtini) 15,24 Lt (penkiolika litų dvidešimt keturis centus) pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš R. L., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas – 188659752, AB,,Swedbank“, įmokos kodas 5630, 520 Lt (penkis šimtus dvidešimt litų) už J. L. skirtą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.