Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Anželai Šumauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. N. ieškinį atsakovams V. N., D. Š. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės Anželos Šumauskienės išvadomis vaikas turi teisę žinoti savo tikrąjį biologinį tėvą, tarp šalių ginčo nėra, pateikti įrodymai pagrindžia reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o n statuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė L. N., 2016 m. rugsėjo 2 d. gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. rugsėjo 2 d. gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) L. N. mama nurodyta A. N., tėvas - V. N., duomenų apie tėvus įrašo pagrindas – santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas V. N. kartu negyvena nuo 2013 metų, nors jų santuoka nėra nutraukta. Iš gimimo įrašo matyti, kad L. N. Gimė (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus daugiau nei metams nuo tada, kai, bylos duomenimis, ieškovė A. N. ir atsakovas V. N. matėsi. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis). Byloje pateiktos UAB „Synlab Lietuva“ 2018 m. sausio 5 d. tyrimo išvados taip pat patvirtina, jog atsakovas D. Š. yra biologinis ieškovės dukters tėvas. Įvertinus tai, kad pagal faktines aplinkybes atsakovas V. N. negali būti L. N. tėvas, bei į tai, kad atsakovas D. Š. pripažįsta, kad jis yra L. N. biologinis tėvas, į tai, kad atsakovas V. N. su ieškiniu sutinka ir pripažįsta, kad L. N. biologinis tėvas yra atsakovas D. Š., vaiko teisių apsaugos institucija pateikė išvadą dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo, teismas šį faktą laiko nustatytu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas, pripažintina, kad atsakovas V. N. nėra L. N. biologinis tėvas, 2016 m. rugsėjo 2 d. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys apie vaiko L. N. tėvą naikintini (CK 3.150, 3.152 straipsniai).

Ieškovė ir atsakovas D. Š. prašo nustatyti, kad atsakovas D. Š. yra L. N. biologinis tėvas. Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalys pripažįsta, jog atsakovas D. Š. yra L. N. tėvas, taip pat siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvus, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, darytina išvada, jog yra pagrindas pripažinti atsakovą D. Š. L. N. tėvu (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2-)-16-T-2821-91 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. lapkričio 28 d. pažymą Nr. NTP-7-11024 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 159,17 EUR advokato užmokestis. Ieškinį patenkinus, iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina 159,17 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t.y. iš kiekvieno iš atsakovų po 79,58 Eur.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovų priteistina 75 EUR žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 37,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad atsakovas V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Panaikinti L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše Nr. 1547, išduotame 2016 m. rugsėjo 2 d., įrašą „tėvas V. N.“.

Nustatyti, kad atsakovas D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. N. yra atsakovo D. Š. dukra, suteikiant L. N. pavardę – „(duomenys neskelbtini)“.

Priteisti iš valstybei iš atsakovo V. N. 37,50 EUR (trisdešimt septynis eurus 50 centų) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. Š. 37,50 EUR (trisdešimt septynis eurus 50 centų) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. N. 79,58 EUR (septyniasdešimt devynis eurus 58 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. Š. 79,59 EUR (septyniasdešimt devynis eurus 58 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Atsakovams išaiškintina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti pervedamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“, Nr. LT74 7400 0000 0827 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT 42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, jo patvirtintą kopiją išsiųsti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos įstaigai duomenų apie vaiko tėvą pakeitimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.