Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. (A. L.) prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo paduoti ir apeliacinio skundo priėmimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013 ir kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu termino praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. AS6-601/2006, AS6-247/2006, AS6-208/2006).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas terminą apskųsti pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimą praleido (apeliacinis skundas turėjo būti paduotas iki 2018 m. gegužės 23 d. įskaitytinai, tačiau buvo paduotas 2018 m. birželio 4 d.). Pareiškėjas nurodo, kad skundo padavimo terminas yra praleistas dėl to, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjas dėl jo perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą gavo tik 2018 m. gegužės 27 d.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus dėl termino praleidimo, konstatuoja, kad nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas asmuo, turėjo tinkamai organizuoti savo veiksmus ir imtis priemonių, kad apeliacinis skundas būtų paduotas laiku, atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo apskundimo termino pradžia, kaip minėta, yra siejama ne su teismo sprendimo įteikimu suinteresuotai šaliai, o su teismo sprendimo paskelbimu (ABTĮ 132 straipsnio 1 dalis). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas dalyvavo viešame teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama byla pagal jo skundą (b. l. 46). Posėdžio metu teismas nutarė sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti ir pranešė teismo sprendimo priėmimo paskelbimo datą ir valandą (2018 m. balandžio 23 d. 12.45 val.). Teismo sprendimas nurodytą dieną ir valandą buvo skelbiamas viešai, bylos šalys į sprendimo paskelbimą neatvyko (b. l. 50). Pareiškėjas, žinodamas, kad teismo procesinis sprendimas bus skelbiamas 2018 m. balandžio 23 d. ir nuo tos dienos bus pradedamas skaičiuoti 1 mėnesio apeliacinio skundo padavimo terminas, turėjo būti aktyvus, bandydamas realizuoti savo teisę į apeliaciją. Pareiškėjas nuo 2018 m. balandžio 23 d. 12.45 val. galėjo bandyti susisiekti su jo skundą nagrinėjusio teismo raštine ir išsiaiškinti priimto sprendimo rezoliucinę (sprendžiamąją) dalį. Be to, kaip nurodė pats pareiškėjas, jis iš Alytaus pataisos namų į kitus pataisos namus buvo pervežtas tik gegužės mėnesio pabaigoje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad teismo sprendimas pareiškėjui į Alytaus pataisos namus buvo išsiųstas 2018 m. balandžio 24 d., t. y. prieš mėnesį iki pareiškėjo nurodomo perkėlimo (b. l. 56). Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių, ekstraordinarių, ne nuo pareiškėjo valios ir pasirinkto savo teisių gynybos būdo priklausiusių priežasčių.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 23 d. sprendimo panaikinimo. Termino neatnaujinus pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakoma priimti. Apeliacinis skundas grąžinamas pareiškėjui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. L. (A. L.) prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Apeliacinį skundą grąžinti pareiškėjui.

Nutartis neskundžiama.