Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2013-05-28 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1, 2 dalis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 metams; 2) 2013-11-05 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 310 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi - laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2013-05-28 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė 1 metus 6 mėnesius; 3) 2016-12-21 Plungės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta laisvės apribojimo bausmė 4 mėnesiams; 4) 2017-10-17 Plungės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta laisvės apribojimo bausmė 6 mėnesiams; 5) 2018-05-10 Plungės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį 30 MGL (1500 Eur) bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta sumažinta bausmė-20 MGL (1000 Eur) bauda, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas ir nustatyta neatlikta bausmė - 16 MGL (800,0 Eur) bauda, baudą sumokant per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bausmės neatlikę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad kaltinamasis grasino nužudyti žmogų.

Tai yra, kaltinamasis G. S., 2018-07-29 apie 16.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino savo motinai A. S. rankoje laikydamas peilį, jo ašmenis atsukęs į motiną, sakydamas, kad tuoj būsi lavonas, ir tokiu būdu sudarė pagrindą nukentėjusiajai A. S. manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jai sveikatą gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis G. S. padaręs nusikalstamą veiką prisipažino. Parodė, kad 2018-07-29 apie 16.30 val., buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, kai namuose dorojo papjautas vištas. Pjaustant mėsą, tarp jo ir brolio V. S. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis susinervinęs pasakė, kad visi būsite lavonai. Tai sakydamas rankoje laikė peilį, todėl mama A. S. galėjo išsigąsti. Supranta, kad pasielgė negerai, tačiau neturėjo tikslo mamos nužudyti ar kitaip sutrikdyti jos sveikatą. Tai pasakė tik iš įniršio. Su mama susitaikė, sutarė gyventi kartu, ji jam pretenzijų neturi. Dėl savo elgesio gailisi (b. l. 55, 58).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys.

Nukentėjusioji A. S. parodė, kad 2018-07-29 apie 16.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sūnus G. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, paėmęs į rankas virtuvinį peilį ir laikydamas prieš ją pradėjo grasinti sakydamas, kad visi būsite lavonai. Kadangi sūnus G. S. yra neprognozuojamas, dėl prieš 5 metus turėtos galvos traumos, ji labai išsigando. Šis sūnaus grasinimas buvo realus, nes G. S. ne pirmą kartą prieš ją smurtauja ir paūmėjus psichikos problemoms tampa labai agresyvus ir neprognozuojamas. Kadangi jis kelia grėsmę jos ir aplinkinių saugumui, norėtų, kad būtų išvežtas į Švėkšnos ligoninę. A. S. papildomai parodė, kad jos sūnui G. S. grįžus iš Švėkšnos psichiatrinės ligoninės su juo susitaikė ir nutarė, kad jis liks gyventi pas ją. Pretenzijų jam neturi (b. l. 26, 29).

Iš 2018-07-29 pareiškimo - protokolo matyti, kad A. S. pranešė apie tai, jog 2018-07-29, apie 16.30 val., jos sūnus G. S., grįžęs neblaivus ir piktas į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjęs į virtuvę pradėjo grasinti jai ir kitam jos sūnui V. S., kad tuoj visi bus lavonai. Tai pasakęs kelis kartus, pakeltu tonu, paėmęs peilį atsuko ašmenis į ją, todėl ji išsigandusi išbėgo į lauką. Grasinimas buvo realus, nes anksčiau sūnus G. S. yra ne vieną kartą ją sumušęs, todėl mano, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas. Pageidauja, kad sūnus G. S. nesiartintų prie jos ir negyventų pas ją. Kitos aplinkybės: peilis, kuriuo grasino, nerastas (b. l. 14-18).

Iš Klaipėdos AVPK Plungė r. PK girtumo nustatymo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2017-07-29 18.13 val. G. S. nustatytas 1,39 promilių girtumas (b. l. 9).

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad G. S., 2018-07-29 apie 16.30 val., laikydamas peilį rankoje, ašmenis atsukęs į motiną, grasino jai sakydamas, kad tuoj bus lavonas. A. S. neabejojo, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes sūnus G. S. yra ne kartą prieš ją smurtavęs, todėl ši kaltinamojo veika atitina BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus. Svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo grasinimas buvo realus, nes kaltinamasis buvo piktas, grasindamas rankoje laikė į nukentėjusiąją nukreiptą peilį, kaip nurodė nukentėjusioji, dėl patirtos galvos traumos, paūmėjus psichikos problemoms, sūnus tampa labai agresyvus ir neprognozuojamas, prieš ją smurtauja, kelia grėsmę jos ir aplinkinių saugumui, todėl, jai buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pats kaltinamasis neneigė, kad susinervinęs išreiškė tokius grasinimus laikydamas peilį rankoje. Jeigu nukentėjusioji kvietė policijos pareigūnus, vadinasi buvo realus pagalbos poreikis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jo nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas girtumas nusikalstamos veikos padarymo metu, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, esant atsakomybę lengvinančiai ir sunkinančiai aplinkybėms. Kaltinamasis teistas 5 kartus – už vagystę, žiauraus elgesio pasireiškimus žmonių ir gyvūnų atžvilgiu, turi galiojančią administracinę nuobaudą už vairavimą neblaiviam neturint teisės vairuoti, nedirba, yra neįgalus. Įvertinus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis bei padarytos veikos pavojingumą, kad padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, su nukentėjusiąja susitaikė, į tai, kad už padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimui numatytos alternatyvios bausmės, teismo manymu, bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei teisingumo principas gali būti pasiekti, kaltinamajam paskyrus artimą vidurkiui laisvės apribojimo bausmę.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kadangi G. S. nusikalto neatlikęs bausmės pagal 2018-05-10 Plungės apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, jam naujuoju baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintina su neatlikta bausme - bauda visiško bausmių sudėjimo būdu pagal BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių taisykles.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 ir 7 dalimis, prokuroro prašymu, kaltinamasis įpareigotinas nevartoti alkoholinių gėrimų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, kaltinamasis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2018-07-29 iki 2018-07-30, todėl sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis).

Pradėjus vykdyti bausmę, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams įpareigojant visą bausmės laikotarpį nevartoti alkoholinių gėrimų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės laikotarpį nevartoti alkoholinių gėrimų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2018-05-10 Plungės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę G. S. paskirti - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams įpareigojant visą bausmės laikotarpį nevartoti alkoholinių gėrimų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir 16 MGL, t. y. 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti G. S. 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti dvi dienas jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-07-29 iki 2018-07-30, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Plungės apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu bausmės dydžiu, galės paskirti bet kokią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Nuteistasis per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos mokėjimo kodas 6801.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.